Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Žydų mokyklos tarpukario Lietuvoje

Autorius: Vilijus

Vilniuje valstybinės mokyklos veikė šešias dienas per savaitę, mokymas vyko septyniomis arba aštuoniomis pakopomis. Vilniaus ir jo regiono žydų mokyklose atsispindėjo žydų visuomenės ideologiniai siekiai ir nesutarimai; čia veikė sionistų, hebrajistų, vienas ortodoksų ir vienas jidišistų mokyklų tinklas. Dominavo tradicinis mokymas. Tačiau įkūrus aukštojo mokslo instituciją, Vilnius, Lietuvos Jeruzalė, tapo vienu iš jidišo kultūros brangakmenių. Intelektualinis Vilniaus svorio centras iš religinės persikėlė į kultūrinę sferą.

Religinis mokymas Vilniuje tarpukario metais. Religinis mokymas Vilniuje vyko dviem – klasikinė ortodoksine, nesionistine, ir atvira naujovėms, sionistinė – kryptimis.

Ortodoksinis nesionistinis mokymas nebuvo monolitinis. Greta Chorev ir Bajs Jankev organizacijų egzistavo įvairios asociacijos, pati garsiausia buvo Tiferes Bochrim. Ji skatino darbininkus gilintis į religiją. Vilniui tapus juridiniu Lenkijos vienetu, žydų bendruomenė įkūrė organizaciją Vaad Ho Meuchod, kuri jungė visas religines mokyklas.

Draugija Agudes bėdų dėl vaikų darželių beveik nekildavo. Kaip buvo įprasta, ketverių ar penkerių metų berniukas pradėdavo lankyti chederį. Septynerių metų, kai reikėdavo pradėti Lenkijoje privalomą pradinį mokslą, jis jau buvo lavintas dvejus ar trejus metus. Agudes globojo ne tik dvi modernizuotas tradicines pradines mokyklas, bet ir kitokias paties įvairiausio tipo mokymo įstaigas – nuo klasikinių chederių iki pradinių mokyklų mergaitėms, vidurinių profesinių mokyklų ir pedagoginių seminarijų. Bajs Jankev – Chorev bibliotekose buvo sukaupti solidūs vadovėlių ir mokslinių knygų fondai. Iki tol tradicinio lavinimo mokyklos apsieidavo be vadovėlių ir knygų vaikams.

Vilniuje ir jo regione Agudes Jisroel globojamų mokyklų tinklas nebuvo tokio aukšto lygio kaip vakarinėje Lenkijos dalyje, kita vertus, tradicinės aukštesniojo lavinimo institucijos (ješivos) čia veikė labai aktyviai ir pritraukė geriausius dėstytojus.

Greta veikė ir kita žydų religinė partija – Mizrachi. Nors jos nedidelis mokyklų tinklas (Javne) nepaliaujamai plėtėsi, vis dėlto išliko antraeilės reikšmės. Vilniuje, kaip ir kitose šalies vietose, mizrachistų mokyklose buvo dėstoma trimis kalbomis: lenkų, jidiš ir hebrajų. Mieste taip pat veikė Talmud – Tora, sionistams priklausanti pradinė religinė mokykla, ir garsi vidurinio mokslo įstaiga – Ramailes Ješiva.

Ją 1831 metais įkūrė rabinas Mailes; amžiaus pradžioje ji įsitraukė į mizrachistų sąjūdį ir ugdė jo religinį elitą. Tomchei Tmimim ješivos (Liubavičių pakraipa) ir Slabados ješivos (Musaro judėjimo padalinys) dėka Vilnius užėmė ypač garbingą vietą žydų religiniame gyvenime. Religinės partijos, nepajėgusios susitarti dėl vieningos pradinio mokymo sistemos, sugebėjo integruoti visas rytinės Lenkijos ješivas, kitaip sakant, sugebėjo suvienyti aukštesniojo lavinimo institucijas lietuviškoje judėjų kultūrinėje erdvėje.

Vilniuje ir Vilniaus krašte į religinį berniukų mokymą išskirtinis dėmesys buvo kreipiamas iki pat 1939 metų, nepaisant akivaizdaus šio mokymo nuosmukio likusioje šalies dalyje.

Hebrajiškos pasaulietinės mokyklos Vilniuje. Hebrajų kalbos atgaivinimo ir Haskalos idėjos Vilniuje buvo priimtos palankiai, todėl XIX amžiaus pabaigoje čia pradėjo kurtis modernios hebrajiškos mokyklos. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Vilniuje buvo daug pradinių hebrajiškų mokyklų. 1925 metais Tarbut Vilniuje turėjo dvi mokyklas, du licėjus ir seminariją, taip pat pedagoginę mokyklą.

Puslapiai: 1 2

Rašykite komentarą

-->