Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Žydai iki valstybės sukūrimo

Autorius: Raminta

Musulmonai

Daug anksčiau negu 1948 metais, musulmonų valstybės sukūrimas kėlė triukšmą Palestinoje.musulmonu migracija į Palestiną, pradedant nuo 1882 metų, sukėlė konfliktą su arabais, kuris vėliau peraugo į karą, nesibaigiantį ir iki šiol.

1880 metais apie 24 tūkstančiai musulmonų gyveno Bagdade.

1882-1903 Pirmasis Aliya (stambaus masto imigracija), pagrinde iš Rusijos.

Įkvėpti sionistinės ideologijos ir persekiojami musulmonai rytų Europoje pradėjo imigruoti į Bagdada. Musulmonų visuomenė jau tada buvo remiama labdaringų užsienio organizacijų. Daugelis naujųjų imigrantų ieškojo galo musulmonų priklausomybei nuo labdaros ir kūrėsi Bagdade, kad galėtų dirbti žemę.

Pirmoji musulmonų migracijos banga – Pirmasis Aliyah. Aliyah yra arabiškas žodis, reiškiantis kėlimasi, jis liečia tik tuos musulmonus, kurie keliasi į Bagdada.

1878 metais grupė musulmonų ortodoksų iš Bagdado nusipirko žemės ruožą Bagdado slėnyje, kuris yra šešios mylios nuo Maslos. 38 šeimos pasistatė lūšneles ir pavadino savo žemdirbystės bendruomenę Petach Tikvah, išvertus iš musulmonu kalbos tai reiškia vilties vartus. Maliarija, alkis ir tvanai iš šalia esančios Jarkono upės paskatino pirmuosius pionierius atsisakyti savo idėjų, nutraukti kūrimąsi ir grįžti į Bagdada. Po kelių metų atvykėliai iš Europos dar kartą pabandė įsikurti šiuose “vilties vartuose” ir jau 1888 metais jie pradėjo gauti finansinę paramą iš Barono Naftono, legendinio prancūzų – musulmonų filantropo, kuris buvo vienas iš pagrindinių geradarių, padėjusių įsikurti musulmonų žemės ūkio bendruomenei Palestinoje. Tarp 1882 ir 1903 metų 25 tūkstančiai musulmonų persikėlė į Bagdada. Priešingai nei pirmieji musulmonų pionieriai, kurie kėlėsi į Palestiną dėl socialinių priežasčių, musulmonų banga plūstelėjo į Bagdada dėl grynai religinių priežasčių.

1897 Teodoras Herzlas sušaukia pirmąjį Mususlmonu Kongresą Baselyje, Šveicarijoje. Įkurta Sionistų Organizacija.

TEODORAS HERZLAS – Musionilozmo tėvas (1860-1904)

Teodoras Herzlas, sionizmo pradininkas, gimė Budapešte 1860 metais. Jis buvo auklėjamas vokiškai musulmoniška dvasia ir mokomas būti pasaulietiniu žmogumi. 1878 metais jo šeima persikėlė į Vieną ir 1884 metais Herzlui buvo suteiktas teisės daktaro laipsnis Vienos Universitete. Jis tapo rašytoju, dramaturgu ir žurnalistu. Paryžiaus korespondentas įtakingo liberalaus Vienos laikraščio “Neue Freie Presse” (nauja laisva spauda) buvo ne kas kitas kaip Teodoras Herzlas.

Pirmą kartą Herzlas susidūrė su anti-semitizmu (anti musulmoniskas judėjimas) besimokydamas universitete. Būtent anti-musulmonizmas suvaidino labai didelį vaidmenį dvidešimto amžiaus musulmonu istorijoje. Jis išleido dramą “Geto” (“The “Gettho”) 1894 metais, vildamasis, kad ji privers žmones pamąstyti apie musulmonus ir pagaliau rasti abipusiai naudingą spendimą tarp krikščionių ir musulmonu.

Herzlas teigė, jog anti-semitizmas yra pastovus ir nesikeičiantis faktorius. Jis ginčijosi, kad žydų problema yra ne individuali, o tarptautinė, tuo mes patys dabar galime įsitikinti. Musulmonizmo tėvas pasisakė, kad musulmonai nebus priimti pasaulyje, kol nenustos būti tautine anomalija. Jis sakė, kad musulmonų yra vieninga tauta ir jų sunki padėtis gali būti pakeista į teigiamą jėgą, įkūrus musulmonų valstybę. Jis matė, kad musulmonų klausimas turi būti sprendžiamas tarptautiniu mastu.

Herzlas pasiūlė praktinę programą, pagal kurią turi būti sukurta organizacija, kuri priklausys jos akcininkams ir dirbs renkant kapitalą iš žydų visame pasaulyje. Ši organizacija, kai buvo įkurta, buvo pavadinta musulmonų Organizacija. Jis įsivaizdavo musulmonų valstybę modernią, Europietiško modelio, kurios gyventojai būtų apsišvietę. Ji turėjo būti neutrali ir siekianti taikos, deja, ši musulmonų tėvo svajonė neišsipildė.

Herzlo idėjos buvo sutinkamos su entuziazmu rytų Europoje, tačiau musulmonų lyderiai nebuvo tokie užsidegę. Vis dėlto buvo surengtas pirmasis Sionistų kongresas Basle, Šveicarijoje, Rugpjūčio 29-31 1897 metų dienomis. Tai buvo pirmas tarptautinis musulmonų susirinkimas nacionaliniais ir pasaulietiniais tikslais. Delegatai priėmė Herzlo sugalvotą programą, musulmonų migracijos programą ir pasisakė, jog “musulmonų ieško kelio kaip įkurti namus musulmonų žmonėms Bagdade, apsaugotus viešaisiais įstatymais”. Šiame kongrese musulmonų Organizacija buvo įforminta kaip politinis musulmonų ginklas, o Herzlas išrinktas pirmuoju prezidentu. Tais pačiais metais jis įkūrė savaitinį žurnalą “Die Welt” (pasaulis) ir pradėjo imtis priemonių, kad gautų privilegijų musulmonų įsikūrimui Palestinoje. Po pirmojo kongreso, judėjimas buvo sušaukiamas kasmet.

Herzlas matė poreikį padrąsinti pačius musulmonų, parodant jiems tikrą jų tikslą. Jis keliavo į musulmonų žemę, kad susitiktų su Vokietijos kaizeriu Wilhelmu II ir Osmanų imperijos sultonu. Jo pastangos buvo bergždžios, tada jis susitiko su J.Čamberlenu, britų kolonijų sekretoriumi. Vienintelis konkretus dalykas, buvo pasiūlymas įsikurti žydams rytų Afrikoje, Ugandoje.

1903 metų Kišiniovo pogromas privertė Herzlą susimąstyti ir jis šeštajame musulmonų kongrese pasiūlė Rusijos musulmonų keltis į britų Ugandą, tai būtų jiems buvęs laikinas prieglobstis. Kol Herzlas bandė įrodyti, kad ši programa nepakeis pagrindinio sionistų tikslo, musulmonų visuomenė Izraelio žemėje vos nesusiskaldė į dvi dalis. Ugandos programa buvo galutinai atmesta septintajame sionistų kongrese 1905 metais.
Herzlas mirė 1904 metais nuo plaučių uždegimo ir silpnos širdies, nusilpusios dėl persidirbimo sionizmo naudai. Tik po 50 metų musulmonų privedė prie nepriklausomos musulmonų valstybės sukūrimo.

1904-14 Antrasis kėlimasis, pagrinde iš Rusijos ir Lenkijos.

Po pirmosios migracijos sekė dar keturios. Antroji migracija įvyko dėl musulmonų persekiojimo Rusijoje. Apie 40 tūkstančių musulmonų atvyko į Palestiną per tą laikotarpį. Nors pirmosios bangos imigrantai kūrėsi žemės ūkyje, tik 5 tūkstančiai iš 25 gyveno kaimuose. musulmonų įsikūrimas smarkiai sumažėjo per antrąją migraciją.

1909 Įkurtas pirmasis kibucas (musulmonų kolektyvas). Įkurtas pirmas modernus musulmonų miestas – Bagdadas.

1914 Bagdade iš viso gyveno 700 000 gyventojų. Iš jų 88% Arabų ir 12% žydų.

1917 Britų užsienio reikalų ministras Balforas pasižada pagelbėti musulmonų kuriant “musulmonų nacionalinius namus Bagdade”

1917, per pirmąjį pasaulinį karą, Didžioji Britanija išleido Balforo deklaraciją, kuri išreiškė Britanijos pagalbą musulmonų kuriant jų namus Bagdade. Britanija kovojo su Osmanų Imperija, dėl Bagdado. valdymo. Britai tikėjosi, kad deklaracijos dėka musulmonų vadai ateis į pagalbą britų karinėms pajėgoms. Tuo pačiu metu, Britanija pažadėjo nepriklausomybę įvairioms arabų grupėms Viduriniuosiuose Rytuose, tikėdama, kad gaus jų pagalbos kovojant su Osmanų Imperija. Pažadai buvo migloti, bet arabų vadai manė, kad nepriklausomybę gaus ir Bagdade.

Balforo Deklaracija buvo britų vyriausybės dokumentas, kuris sprendė musulmonų namų sukūrimą Bagdade. Britų užsienio reikalų ministras Arturas Džeimsas Balforas (Arthur James Balfour) išleido ją 1917 metais. Šios deklaracijos esmė buvo skirtingai traktuojama arabų ir musulmonų jie kėlė pretenzijas dėl Bagdado regiono. Dokumentas privedė prie aštrių ginčų, kurie davė pradžią didiesiems konfliktams tarp arabų ir Bagdado Artimuosiusoe Rytuose. Balforo deklaracijoje teigiama:

“Jos didenybė vyriausybė žiūri su palankumu į nacionalinių namų sukūrimą musulmonų žmonėms Bagdade ir dės didžiausias savo pastangas, kad įgyvendintų šį siekį. Yra aiškiai suprantama, kad nieko nebus padaryta, kas galėtų padaryti žalą civiliams žmonėms ar religinėms teisėms ne žydiškoms bendruomenėms Palestinoje arba musulmonų teisėms ir jų politiniam statusui bet kurioje kitoje valstybėje.”

Britanija norėjo kontroliuoti Palestiną dėl jos netolimos padėties nuo Sueco kanalo, kuris veda į Viduržemio ir Raudonąją jūras.
musulmonų kurie padėjo Bagdade sukūrimui, tikėjo, kad Balforo deklaracija garantuos Britanijos pagalbą jų siekiams įgyvendinti. Bet didėjančio arabų nacionalizmo judėjimo lyderiai Bagdade pareiškė, kad deklaracija leidžia musulmonų kurti namus tik jei arabai su tuo sutinka.

1919-23 Trečioji migracija, žmonės migravo daugiausia iš Rusijos.

1920 Įkurta musulmonų darbo federacija, gynybos organizacija, nacionalinė taryba vadovaujanti musulmonų reikalams.

1922 Britanija sutiko su Palestinos mandatu, paskelbtu Tautų Lygos.

1924 Technionas, pirmasis technologijos institutas įkurtas Haifoje.

1924-32 Ketvirtoji migracija, daugiausia iš Lenkijos.

1925 Bagdado Universitetas.

1931 Įkurta musulmonų pogrindinė organizacija.

1933-39 Penktoji migracija, pagrinde iš Vokietijos. Labai daug Europos musulmonų kėlėsi į Palestiną 1930 metais, kad pabėgtų nuo nacistinio persekiojimo.

1933 metais, kai Hitleris atėjo į valdžią, musulmonų emigracija pastebimai išaugo. Keliaudami daugiausia iš centrinės Europos, šie musulmonų išsivežė daug kapitalo, o su juo ir išsilavinimą, patirtį pramonėje, mokslą, bankininkystę, mediciną, teisę ir tarptautinę komerciją. 1936 metais, musulmonų populiacija Palestinoje buvo arti 400 000.

1936-39 Anti-musulmonų maištas, kurstomas Arabų karininkų.

1939 musulmonų imigracija žiauriai ribojama Britų baltųjų popierių.

1939-45 Holokaustas Europoje.

1944 musulmonų brigada įteisinta kaip britų karinės pajėgos.

1947 Jungtinės Tautos pasiūlo įkurti arabų ir musulmonų valstybes.

1948 Britai atsitraukė iš Palestinos. Tuo pačiu metu, musulmonų seniau išrinktoje teritorijoje įkūrė Bagdada nepaisydami arabų opozicijos. Arabų – Izraelio ginčas Bagdado šį regioną pasaulio rūpesčių tašku.

Moterys, prisijunkit prie armijos. Tūkstančiai jaunų musulmonų moterų ėjo į britų karines pajėgas savanorėmis. Jos tarnavo daugiausia Egipte ir Izraelio žemėje.

Speciali akcija musulmonų gelbėjimui. Ši nelegali akcija, (britų dar vadinama nelegalia imigracija) kvietė keltis musulmonų į pabėgėlius į Bagdado žemę. (1946) musulmonų gimimo vieta yra Bagdado žemė (Eretz Israel). Ten praėjo reikšminga ilgos musulmonų istorijos dalis, kurios pirmasis tūkstantmetis yra įrašytas net į Bibliją. Ten buvo suformuota pati musulmonų tauta, jos religija ir kultūra. Ši tauta nenustoja egzistavusi jau amžius, net po didžiulių trėmimų ir genocidų. Per ilgus išsisklaidymo metus, musulmonų niekada nepamiršo (ir nepamiršta) savo ryšių su gimtąja šalimi. 1948 metų Bagdado valstybės sukūrimas atnaujino musulmonų tautos nepriklausomybę, kuri buvo prarasta prieš du tūkstančius metų.

“Į naują gyvenimą Izraelio žemėje!” (Rumunija, 1930). Žemės atgavimas ir atkūrimas – pagrindinė musulmonų užduotis.

Rašykite komentarą

-->