Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Žemaičių kaimo buities muziejus

Autorius: Danielius

Europos Atviros oro muziejų asociacijos išleistame vadove įrašyta apie 300 buities muziejų. Į šį sąrašą įtraukti ir trys Lietuvos buities muziejai: Telšių,Rumšiškių ir Rokiškio

Svarbiausias buities muziejų uždavinys – ne tik pavaizduoti liaudies buitį natūralioje aplinkoje, bet ir išsaugoti autentiškus liaudies architektūros paminklus kaip mokslo šaltinį.

Telšių muziejininkai, ir ne tik jie, dar prieš Antrąjį pasaulinį karą bandė įkurti senojo Žemaitijos kaimo muziejų po atviru dangumi. Tada buvo norima įsteigti vadinamąjį Oro muziejų. Tačiau kilus karui ir dėl kitų sunkumų šis sumanymas tada nebuvo pradėtas įgyvendinti.

Pakartotinai šio darbo imtasi tik 1963 m., kai karšto muziejininkų ir kitų kultūros veikėjų idėją įkurti tokį muziejų palaikė tuometinė Ministrų taryba. Tada Lietuvoje buvo numatyta sukurti Liaudies buities muziejų prie Kauno marių ir dar tris regioninius muziejus, būtent: Telšiuose, Rokiškyje ir Alytuje.

1967 m. gegužės 6 d. Žemaičių buities muziejui kurti buvo skirtas 15 ha plotas pietvakarinėje Masčio ežero pusėje, būsimo miesto parko teritorijoje.

1967 m. muziejaus įkūrimui ėmėsi vadovauti muziejaus vyr. mokslinis bendradarbis Petras Snarskis, vėliau Vitas Valatka. Tuo laiku Telšių kraštotyros muziejaus direktoriumi dirbo Bronius Švėgždavičius.

1963 m. gegužės 15 d. Kultūros ministerijos pavedimu buvo sudaryta komisija atrinkti trobesius ir kitus eksponatus buities muziejaus kūrimui.

Šios komisijos nariai buvo:

Vacys Milius Istorijos instituto vyr. mokslinis bendradarbis; Klemensas Čerbulėnas Statybos ir architektūros instituto vyr. mokslinis bendradarbis; Vincas Žilėnas istorijos ir etnografijos muziejaus direktorius; Mykolas Černiauskas Kultūros ministerijos bendradarbis;

Bronius Švėgždavičius Telšių kraštotyros muziejaus direktorius; Vitas Valatka muziejaus vyr. mokslinis bendradarbis.

1966 m. balandžio mėnesį sudarytas Žemaičių buities muziejaus teminis planas, pagal kurį į Telšius buvo numatyta perkelti ir pastatyti trisdešimt penkis gyvenamuosius bei ūkinės, buitinės paskirties statinius.

Pirmasis eksponatas į buities muziejų perkeltas 1967 m. birželyje. Tai buvo pirtis. Ji parsivežta iš Telšių rajono Tryškių apylinkės gyventojo S. Bukausko ūkio.

Šiuo metu Žemaitijos kaimo muziejuje yra tik dalis tų pastatų, kuriuos čia buvo planuota perkelti. Iš pradžių sudaryto projekto vis dar nėra pavykę įgyvendinti dėl finansinių sunkumų.

Iš viso Žemaitijos kaimo muziejuje 16 pastatų, suskirstytų į tris sodybas ir visuomeninį sektorių.

Pastatų skaičiumi turtingiausia yra stambaus ūkininko sodyba. Joje pastatyta troba, svirnas, kiaulininkas, tvartas, daržinė, jauja, žardinė, pirtis.

Vidutinio valstiečio sodyboje pastatytas gyvenamasis namas, svirnas, jauja ir tvartas. Mažažemio sodyboje stovi trobelė ir tvartukas. Visuomeninį sektorių sudaro kalvė ir malūnas.

Šios sodybos ir visuomeninis sektorius atspindi XIX a. pabaigos-XX a. pradžios Žemaitijos kaimo vaizdą.

STAMBAUS ŪKININKO SODYBA

Nuo senų laikų žemaičiai gyveno kaimuose, bet, nors ir retai, viensėdžiuose. Archeologų nuomone, padrikas kaimelis buvo ankstyviausia gyvenvietės forma teritorinės bendruomenės laikais (I mūsų eros tūkstantmetyje).

Iš padrikų kaimelių galėjo susiformuoti kupetiniai kaimai. Jų būta visoje Lietuvoje, bet daugiausia Žemaitijoje ir Dzūkijoje.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->