Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Žana d’Ark istorijoje ir mene

Autorius: Vaidotas

Žana d`Ark arba Joana Arkietė, Orleano mergelė, Prancūzų tautos didvyrė. Per šimtametį karą ji vadovavo Prancūzijos tautos išsivadavimo kovai prieš anglus. Dievo ir šventųjų regėjimų vedama 1429m., gavusi audienciją pas Prancūzijos dofiną Karolį, įtikino jį pradėti karo veiksmus. Prancūzijos kariuomenė, jos ryžto, tikėjimo pergale ir energijos įkvepta,1429.05.08 išvadavo anglų apsuptą Orleaną. Po sėkmingų žygių užėmė Reimsą, kuriame 1429.07.17 Karolis VII buvo vainikuotas Prancūzijos karaliumi. 1430.05.29 prie Kompjeno Žana pateko į anglų sąjungininkų burgundų nelaisvę ir buvo atiduota anglams. Bažnytiniame teisme Ruane buvo paskelbta eretike bei ragana ir 1431.05.30 sudeginta. 1456m. katalikų bažnyčia ją reabilitavo, o 1920m. paskelbė šventąja.

Šimtametis karas
Kas tuo metu vyko Prancūzijoje? Tai daugiau nei šimtą metų (1337-1453) trukęs karas tarp Prancūzijos ir Anglijos. Jis kilo dėl abipusio noro valdyti žemes Lamanšo sąsiaurio pakrantėje žemyne: Bretanę, Normandiją, Flandriją, Giujeną. 1337m. Anglijos karalius Edvardas III paskelbė karą Prancūzijai. Anglams sekėsi, ir 1360m. jiems atiteko didžiulės teritorijos šalies šiaurėje ir vakaruose. Per kitus dvidešimt metų Prancūzija atsikovojo didžiąją dalį žemių, ir 1396m. buvo sudarytos paliaubos 28 metams. Tačiau Prancūzijoje kilo vaidai tarp armanjakų ir burginjonų, šalyje prasidėjo sukilimai. Tuo pasinaudojo anglai, ir 1415m. po Azenkūro mūšio užėmė šiaurės Prancūziją su Paryžiumi. Anglijos karalius Henrikas V vedė Prancūzijos karaliaus Karolio VI dukterį ir savo palikuonis norėjo matyti Prancūzijos soste. 1422m. mirus Henrikui V ir Karoliui VI, anglai kartu su Burgundijos kunigaikščiu Pilypu Prancūzijos karaliumi paskelbė mažametį Henriką VI, o regentu – Bedfordo kunigaikštį. Dofinas Karolis taip pat pasiskelbė karaliumi Karoliu VII. Prancūzija buvo suskaidyta: jos didžiąją dalį valdė Anglija ir Burgundija, o teritoriją į pietus nuo Luaros – Karolis VII. Anglijos ir Burgundijos užimtoje teritorijoje vyko partizaninis karas. Kai Anglijos ir Burgundijos kariuomenė 1428m. apgulė Orleaną, prancūzų tautos kovai su užkariautojais ėmė vadovauti Žana d’Ark. Nuo tada prancūzams ėmė sektis. Iki 1453m. iš valdų žemyne Anglijai liko tik Kale (iki 1558m.)
Žanos d`Ark vaikystė

1412m. sausio 5 d. (Trijų Karalių naktį) mažame Lotaringijos Šampanės (Champagne) provincijos miestelyje Domremi (Domremy) gime Žana d`Ark. Jos tėvai buvo krikščionys, daugmaž pasiturintys valstiečiai. Būdama maža, Žana mėgo pievas ir sužydėjusias lauko gėles. Ji niekuo neišsiskyrė iš kitų mergaičių, tik paaugusi tapo labai dievobaiminga, noriai lankydavo bažnyčią ir melsdavosi, kai kiti vaikai žaisdavo. Ji padėjo motinai prie namų ruošos. Motina ją mokė siūti ir megzti. Kartais Žana ganydavo avis ar padėdavo broliams arti. Tuomet mergaitė klausydavosi vyrų, laukuose besikalbančių apie karą ir politiką. Kaimynai ją gerai pažino ir mėgo. O ji lankė susirgusius ir užjautė vargšus.

Orleano mergelė

Taigi Žana d`Ark augo Šimtamečio karo sumaištyje. Prancūziją draskė pilietinis karas tarp Armanjakų ir Burginjonų, o po Trua sutarties (1420) Prancūzijos sostas atiteko Anglijos karaliui. Ant Šventosios Imperijos ribos esantis Domremi kaimas liko ištikimas dofinui Karoliui, “Buržo karaliui” , kurio rankose tebuvo mažytė karalystės dalelė. Priešai skverbėsi vis gilyn ir gilyn į kraštą, prancūzai nepajėgė jų sulaikyti. Krašto didikams trūko vienybės. Valdovas buvo jaunas, 25 metų, jo niekas nerėmė, jis nebuvo vainikuotas viso krašto karaliumi. Kai anglai užėmė Orleaną, jaunasis karalius neteko vilties. Ketino net atsisakyti karališko vainiko. Jis prašė Dievo ženklo ir karštai meldėsi.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->