Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Vynai

Autorius: Reda

Išridenkite statines, išmuškite dugnus, leiskite vynui tekėti laisvai! Tokias eilutes, manau, ne vienas skaitėte pasakose, ar istoriniuose romanuose, jau nekalbant apie “Tris muškietininkus” bei “Vikontą de Braželoną”. Vynas “bačkose” – tai tarsi idioma. Praprusę vyno gerbėjai pirmiausia ieško brandinto ar net fermentuoto vyno ąžuolo statinaitėse, mat tokio vyno skonis dažniausiai būna tvirtesnis ir sodresnis su vanilės ir prieskonių natom. Medžio statinės užima garbingą vietą vyno istorijoje. Tiesa, visi girdėjome apie graikų amforas ar gruzinų kvevrius, bet molinių indų savybė dužti ir trūkinėti išsekino vyndarių kantrybę. Molio vietą užemė medis. Ir ne bet koks, o ąžuolas. Medinės statinės vyno fermentacijai ir brandinimui žinomos jau nuo romėnų laikų. Vienintelis skirtumas tarp senų laikų ir dabarties yra tas, kad seniau statines keisdavo naujomis, kai senos subyrėdavo. Negalima sakyti, kad niekas nepastebėjo, jog per pirmus trejus metus ąžuolo statinės stipriausiai suteikdavo vynui vanilės prieskonį, bet sistemiškas ąžuolo panaudojimas vyno gamyboje atsirado tik po antrojo pasaulinio karo, kai geriausi Bordeaux vyno ūkiai keitė senas statines naujomis. Nuo jų, žinia, stengėsi neatsilikti ir naujojo pasaulio vyndariai. Niekas neabejoja, kad ąžuolas priduoda vynui kompleksiškumo bei svarumo, tačiau reikia žinoti, kokį ąžuolą rinktis. Pavyzdžiui Rioja ir Australietiški Shiraz geriau atsiskleidžia amerikietižko ąžuolo statinaitėse, o antai Chardonnay mėgsta prancūziškuosius Nevers, Allier ir Vosges ąžuolynus. Naujos statinės yra brangios – vienos kaina 680 USD, todėl dažnai senosios yra “restauruojamos”, t.y. nugramdomas ir vėl išdeginamas jų vidinis sluoksnis. Deja, tokios bačkelės kaip ir restauruotos padangos laiko neilgai. Senos statinės vynui labiau priduoda oksidacijos nei tatinų savybių. Geriausi Bordeaux ūkiai vyną ir fermentuoja ir brandina naujose statinaitėse, nes ąžuole fermentuotas vynas turi kompleksiškesnį aromatą. Skraidantys Australijos vyndariai ir kiti skurdesni Naujojo pasaulio vyndariai vietoj statinių naudoja ąžuolo skiedras bei gabaliukus, siekiant išgauti medžio poveikį vynuiJei etiketė mini tik ąžuolą ir vynas pigus, būkite tikri dėl skiedrų.

Ąžuolo statinių gamyba neatsiejama nuo jų išdeginimo, kuris padeda sulenkti medį. Išdegimas koncentruoja furaninius aldehidus, duodančius skrudinimo, vanilino, gvazdikėlių bei dūmingumo prieskonius. Statinėms daugiausia naudojamas amerikietiškas ir europietiškas ąžuolas. Amerikietiškas greičiau auga, bet labiau aitrus, o europietiškas yra švelnesnės tekstūros ir turintis daugiau taninų – nors lėčiau auga.

Statinaitės dydis yra svarbus vyno kokybei. Kuo statinė mažesnė, tuo didesnis ąžuolo poveikis vynui. Tradicinių barriques dydis svyruoja nuo 205 litrų Champagne, 225 litrų Bordeaux ir Ispanijoje, 228 litrų Burgundijoje bei 300-315 litrų Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Vynui rūgstant (fermentuojantis) paliekama vietos orui, o brandinimo metu statinės pripildomos iki viršaus. Statinės yra brangus malonumas ir padvigubina vynų, kaip antai prancūziškų vin de pays kainą.

Beje, kodėl gi ąžuolas turi tokią reikšmę vynui? Atsakymas paprastas: kiti medžiai arba pernelyg korėti arba suteikia vynui nemalonų skonį. Tiesa, kaštonas kartais naudojamas Prancūzijos Rhône regione, bet jis toks korėtas ir tanininis, jog iš vidaus išklojamas neutralia medžiaga, kad nepaveiktų vyno. Čilės vyndariai ilgą laiką naudojo bukmedžio rūšį rauli ir, tik pradėję eksportuoti vynus, suprato, kad bukmedis jų vynui pridėdavo sudususį smilkalų kvapą. Kalifornijoje ir Oregone naudojamos didelės sekvojų talpyklos, bet šis medis sunkiai lenkiamas ir nėra tinkamas mažų statinaičių gamybai. Pušis priduoda sakų prieskonį ir tik graikai galėjo priprasti prie baltojo Retsina vyno per 3000 metų. Eukaliptas taip pat sakingas, o akacija paverčia vyną …geltonu, kietmedis nesilanksto ir priduoda vynui netinkamą aromatingųjų aliejų prieskonį. Tuo tarpu ąžuolas lengvai išlenkiamas, yra mažai akytas, turi pakankamai, bet ne per daug taninų ir švelnų riebų aromatą prie kurios mes, gal kaip ir graikai, savotiškai pripratome.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->