Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Vilhelmas Storostas – Vydūnas

Autorius: Ieva

Vydūnu (1868 03 22 – 1953 02 20) susidomėta neatsitiktinai. Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, rašytojo, filosofo, švietėjo, muziko gimtinė – Jonaičių kaime, Šilutės apskrityje. Kurį laiką Vydūno gyvenimas buvo susijęs su Kintais (Šilutės raj.), kur jis, baigęs Ragainės mokytojų seminariją, buvo paskirtas dirbti mokytoju pradinėje mokykloje (nuo 1888 iki 1892). Paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo Detmoldas (Vokietija). 1991 m. spalio 19 d. Vydūno palaikai perlaidoti Bitėnuose, prie Rambyno kalno esančiose lietuvininkų kapinaitėse.

Šilutės kraštą su Vydūnu sieja dar ir tai, jog Vydūnas su giedotojų draugijos nariais yra lankęsis Šilutėje, Rusnėje, dirigavęs chorui. Šie faktai ir paskatino Knygos muziejuje kaupti medžiagą apie Vydūną, sudarant galimybes Pamario bei kitų Lietuvos regionų gyventojams artimiau pažinti žymų kraštietį ir jo kūrybą.

Knygos muziejuje saugomos knygos, dabartinės spaudos kopijos apie Vydūno gyvenimą ir kūrybą, fotonuotraukos, asmeninių dokumentų, rankraščių, laiškų, jo leistų laikraščių ir žurnalų, vadovėlių fotokopijos, kvietimai, bukletai ir kita medžiaga. Fotonuotraukose įamžintos akimirkos iš Vydūnui skirtų renginių.

Fonde yra rašytojo kūrinių, išleistų Tilžėje jam gyvam esant, bei knygų, išspausdintų jau po mirties. Iš viso saugomi 31 pavadinimo 52 Vydūno knygų egzemplioriai. Pačios seniausios knygos, išleistos Tilžėje: „Numanė“ (1911), „Sigutė“ (1914), „Žmonijos kelias“ (1914), „Ragana“ (1918), „Vergai ir Dikiai“ (1919).

1993 m. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo surengtas tarptautinis ekslibrisų konkursas „Vydūnui-125“. Mažosios grafikos kūrėjai Knygos muziejui padovanojo 211 Vydūnui skirtų ekslibrisų. Tais pačiais metais muziejuje pradėti eksponuoti Vydūno portretai. Portretų kolekciją sudaro 57 fotonuotraukos, kuriose Vydūnas įamžintas skirtingais gyvenimo tarpsniais (nuo 1868 iki 1953).

Nuolat veikia ekspozicija „Vydūnas ir jo aplinkos žmonės“. Joje galima išvysti fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti Vydūno gyvenimo momentai, kultūrinė veikla Kintuose, Klaipėdoje, Tilžėje, Detmolde. Kitos fotonuotraukos mena Vydūno tėvus, brolius, su juo bendravusius žmones (M. Raišukytę, J. Balčiauską, F. Bajoraitį, P. Jakštą ir kt.). Prie fotonuotraukų pateikiami trumpi šių žmonių gyvenimo aprašymai.

Vydūno protėvių dokumentų faksimiles atsiuntė Vydūno giminaitis iš Zalcgiterio miesto (Vokietija) Georgas Haris Ašmonas. Filosofas, Vydūno draugijos pirmininkas Vacys Bagdonavičius padovanojo Vydūno kapo Detmolde kopiją. Saugoma daug fotonuotraukų apie Vydūno palaikų sugrąžinimą į Lietuvą. 2001 m. fondą papildė Z. Putilovo sukurta medžiaga (vaizdajuostė) apie Vydūną „Tamsoje būti šviesa“.

Į Knygos muziejų dažnai užsuka Šilutės mokyklų moksleiviai, mokytojai, kiti šviesuoliai, siekiantys pažinti ir suprasti Vydūną.

XIX a. pab. ir XX a. pr. (iki Pirmojo pasaulinio karo) lietuvių visuomeninis gyvenimas telkėsi Tilžėje. Iš jos tautiškumo idėjos sklido ne tik po šį kraštą, bet gaivinamai veikė ir Didžiosios Lietuvos kultūrą. Ragainėje ir Tilžėje buvo leidžiami Didžiosios Lietuvos žurnalai “Aušra” (1883 – 1886) ir “Varpas” (1889 – 1905). Tilžėje buvo spausdinama keliolika lietuviškų periodinių leidinių, skirtų Mažajai Lietuvai. Ilgiausiai iš jų ėjo “Tilžės keleivis” (1880 – 1924), “Nauja lietuviška ceitunga” (1890 – 1923). Muziejuje saugomi 1892 – 1905 m. leisti “Varpo”, 1910 – 1923 m. – Tilžės keleivio”, taip pat 1899, 1915, 1916, 1921 m. – “Naujos lietuviškos ceitungos” egzemplioriai.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->