Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Vilhelmas Storostas – Vydūnas

Autorius: Ieva

Vydūnu (1868 03 22 – 1953 02 20) susidomėta neatsitiktinai. Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, rašytojo, filosofo, švietėjo, muziko gimtinė – Jonaičių kaime, Šilutės apskrityje. Kurį laiką Vydūno gyvenimas buvo susijęs su Kintais (Šilutės raj.), kur jis, baigęs Ragainės mokytojų seminariją, buvo paskirtas dirbti mokytoju pradinėje mokykloje (nuo 1888 iki 1892). Paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo Detmoldas (Vokietija). 1991 m. spalio 19 d. Vydūno palaikai perlaidoti Bitėnuose, prie Rambyno kalno esančiose lietuvininkų kapinaitėse.

Šilutės kraštą su Vydūnu sieja dar ir tai, jog Vydūnas su giedotojų draugijos nariais yra lankęsis Šilutėje, Rusnėje, dirigavęs chorui. Šie faktai ir paskatino Knygos muziejuje kaupti medžiagą apie Vydūną, sudarant galimybes Pamario bei kitų Lietuvos regionų gyventojams artimiau pažinti žymų kraštietį ir jo kūrybą.

Knygos muziejuje saugomos knygos, dabartinės spaudos kopijos apie Vydūno gyvenimą ir kūrybą, fotonuotraukos, asmeninių dokumentų, rankraščių, laiškų, jo leistų laikraščių ir žurnalų, vadovėlių fotokopijos, kvietimai, bukletai ir kita medžiaga. Fotonuotraukose įamžintos akimirkos iš Vydūnui skirtų renginių.

Fonde yra rašytojo kūrinių, išleistų Tilžėje jam gyvam esant, bei knygų, išspausdintų jau po mirties. Iš viso saugomi 31 pavadinimo 52 Vydūno knygų egzemplioriai. Pačios seniausios knygos, išleistos Tilžėje: „Numanė“ (1911), „Sigutė“ (1914), „Žmonijos kelias“ (1914), „Ragana“ (1918), „Vergai ir Dikiai“ (1919).

1993 m. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo surengtas tarptautinis ekslibrisų konkursas „Vydūnui-125“. Mažosios grafikos kūrėjai Knygos muziejui padovanojo 211 Vydūnui skirtų ekslibrisų. Tais pačiais metais muziejuje pradėti eksponuoti Vydūno portretai. Portretų kolekciją sudaro 57 fotonuotraukos, kuriose Vydūnas įamžintas skirtingais gyvenimo tarpsniais (nuo 1868 iki 1953).

Nuolat veikia ekspozicija „Vydūnas ir jo aplinkos žmonės“. Joje galima išvysti fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti Vydūno gyvenimo momentai, kultūrinė veikla Kintuose, Klaipėdoje, Tilžėje, Detmolde. Kitos fotonuotraukos mena Vydūno tėvus, brolius, su juo bendravusius žmones (M. Raišukytę, J. Balčiauską, F. Bajoraitį, P. Jakštą ir kt.). Prie fotonuotraukų pateikiami trumpi šių žmonių gyvenimo aprašymai.

Vydūno protėvių dokumentų faksimiles atsiuntė Vydūno giminaitis iš Zalcgiterio miesto (Vokietija) Georgas Haris Ašmonas. Filosofas, Vydūno draugijos pirmininkas Vacys Bagdonavičius padovanojo Vydūno kapo Detmolde kopiją. Saugoma daug fotonuotraukų apie Vydūno palaikų sugrąžinimą į Lietuvą. 2001 m. fondą papildė Z. Putilovo sukurta medžiaga (vaizdajuostė) apie Vydūną „Tamsoje būti šviesa“.

Į Knygos muziejų dažnai užsuka Šilutės mokyklų moksleiviai, mokytojai, kiti šviesuoliai, siekiantys pažinti ir suprasti Vydūną.

XIX a. pab. ir XX a. pr. (iki Pirmojo pasaulinio karo) lietuvių visuomeninis gyvenimas telkėsi Tilžėje. Iš jos tautiškumo idėjos sklido ne tik po šį kraštą, bet gaivinamai veikė ir Didžiosios Lietuvos kultūrą. Ragainėje ir Tilžėje buvo leidžiami Didžiosios Lietuvos žurnalai “Aušra” (1883 – 1886) ir “Varpas” (1889 – 1905). Tilžėje buvo spausdinama keliolika lietuviškų periodinių leidinių, skirtų Mažajai Lietuvai. Ilgiausiai iš jų ėjo “Tilžės keleivis” (1880 – 1924), “Nauja lietuviška ceitunga” (1890 – 1923). Muziejuje saugomi 1892 – 1905 m. leisti “Varpo”, 1910 – 1923 m. – Tilžės keleivio”, taip pat 1899, 1915, 1916, 1921 m. – “Naujos lietuviškos ceitungos” egzemplioriai.

Tuo laiku Tilžėje ėmė kurtis pirmosios Mažosios Lietuvos lietuvių kultūrinės draugijos: “Birutė” (įkurta 1885 m.), “Tilžės lietuvių giedotojų draugija” (įkūrėjas Vydūnas, 1899 m.). Muziejuje saugomas “Birutės” draugijos nario bilietas, taip pat atvirukas su “Tilžės giedotojų draugija”.

“Birutės” draugijos nario bilietas

“Santara” – Mažosios Lietuvos jaunimo kultūros ir švietimo draugijų sąjunga (įkurta 1912 m.) – turėjo skyrius Klaipėdos krašte: “Ąžuolą” Rūkuose, “Rūtą” Pagėgiuose, “Vainiką” Katyčiuose, “Jaunimą” Lankupiuose, “Beržą” Plikiuose, “Eglę” Vanaguose ir kt. Šie skyriai organizavo susirinkimus, vakarus, gegužines, Rambyno šventes. Jie rūpinosi gimtosios kalbos, papročių palaikymu, lietuviškų knygų bei laikraščių platinimu, lietuvių kultūrinio palikimo saugojimu. Šią veiklą vaizduojančiose fotografijose užfiksuoti aktyvūs šio krašto kultūros veikėjai: Vydūnas, M. Jankus, A. Brakas, J. Stikliorius, M. Raišukytė ir kt.

A. Brakas jaunimo draugijų suvažiavime Juodkrantėje. 1934 m.

Šiuo laikotarpiu Tilžėje aktyviai reiškėsi Vydūnas. Jis parašė apie 30 dramos kūrinių. Vydūno kūryba praturtino lietuvių literatūrą naujais dramos žanrais. Muziejaus knygų rinkinyje saugoma 26 Vydūno kūriniai, Vydūno rašyti atvirlaiškiai J. Stiklioriui, B. Aleknavičiaus surinkta išsami fotodokumentinė medžiaga apie Vydūno gyvenimą ir veiklą. Leidžiant Vydūno kūrinius, savo lėšomis daug prisidėjo M. Raišukytė. Tilžėje ji buvo įsteigusi lietuviškų audinių ir rankdarbių mokyklą. M. Raišukytės ir jos mokinių rankdarbiai buvo eksponuojami Tilžėje, Berlyne, Leipcige, Hamburge, Peterburge, Romoje. Muziejaus fonduose saugomi jos rankomis siuvinėti dekoratyviniai pagalvių užvalkalėliai.

Vydūno rašytas atvirlaiškis J. Stiklioriui. 1932 m.

Vienos populiariausių lietuvių jaunimo organizacijos “Santara” centras 1919 m. persikelia iš Tilžės į Klaipėdą. Čia ji leido laikraštį “Santara”, turėjo savo knygyną ir biblioteką. 1936 m. “Santara” Klaipėdos krašte turėjo 2699 narius. Jie sudarė solidžią lietuvybės atsvarą uostamiestyje. Informatyvios ir įdomios fotografijos, kuriose užfiksuoti “Santaros” draugijos ir jos skyrių veiklos momentai. Originalus “Santaros” dvidešimtmečio proga išleistas diplomas, išduotas M. Brakaitei-Buntinienei, aktyviai kultūros veikėjai. Diplomas puoštas dailininko Adomo Brako piešiniu.

Aktyviai veikė ir kita klaipėdiškių lietuvių kultūros draugija – “Aukuras” (1922 – 1939). Ją įkūrė J. Stikliorius, M. Jankus, kiti Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai. Draugija telkė ne tik jaunimą, bet viso Klaipėdos krašto lietuvius. Draugija buvo Klaipėdos operos teatro, vaidybos studijos steigimo organizatorė, rūpinosi muzikos mokykla, skatino kraštotyros darbą, leido ir platino periodinę spaudą. Apie “Aukuro” veiklą 1932 – 1937 m. galima sužinoti pavarčius dokumentų bylą iš draugijos archyvų. Lankytojui ir tyrinėtojui bus įdomūs ir pavieniai “Aukuro” veiklą iliustruojantys dokumentai (įvairaus pobūdžio raštai, atsišaukimai), fotografijose atsispindintys renginių momentai.

Religinio švietėjiško pobūdžio organizacija “Sandora” Klaipėdoje veikė 1902 – 1939 m. Daug metų jos pirmininku buvo nusipelnęs kultūros ir švietimo veikėjas kunigas dr. V. Gaigalaitis. Ši organizacija rūpinosi klaipėdiškių lietuvių religiniais reikalais, dorove, kovojo už gimtosios kalbos papročių išlaikymą. Šiai veiklai parodyti sukaupta palyginti nedaug dokumentinės medžiagos. Ekspozicijoje matome draugijos “Sandora” įstatus, 1904 m. pajamų knygelę, spaudos rinkinyje saugomi “Sandoros” laikraščio “Pagalba” 1905 m., 1932 m. komplektai.

Uostamiestis ilgai neturėjo savo muziejaus. Visi surinkti vertingiausi eksponatai iškeliaudavo į Karaliaučių. 1910 m. dr. V. Gaigalaitis subūrė kraštotyros muziejaus grupę, tačiau muziejus pradėjo veikti tik 1924 m. Apie tuometinio Klaipėdos krašto muziejaus fonduose kaupiamus eksponatus sužinome, vartydami dienyną – eksponatų registravimo knygą. Joje registruoti 1931 – 1939 m. gauti eksponatai. Įrašai dienyne – vokiečių ir lietuvių kalbomis. Išlikęs Klaipėdos krašto muziejaus raštas gubernatūrai, rašytas 1935 m. liepos 30 d.

Lietuvos valdžia, stiprindama savo pozicijas Klaipėdos krašte, ypač nuo 1934 m., Klaipėdą siekė paversti lietuvių kultūros centru vakarinėje Lietuvos dalyje. Greta vokiškų švietimo ir kultūros įstaigų buvo sparčiai plečiamos ir steigiamos naujos lietuviškos kultūros ir švietimo įstaigos. 1922 m buvo įkurta pirmoji lietuvių gimnazija, kuri 1930 m. gavo Vytauto Didžiojo vardą. Pirmasis gimnazijos direktorius buvo žymus lietuvių visuomenės veikėjas, kunigas dr. V. Gaigalaitis. 1924 – 1928 m. gimnazijai vadovavo rašytojas P. Mašiotas, o 1929 – 1939 m. – žymus visuomenės veikėjas K. Trukanas. Muziejuje eksponuojamos fotografijos, kuriose matome Vytauto Didžiojo gimnazijos statybą, turime pirmosios abiturientų laidos vinjetę, moksleivių liudijimų, pažymių lapų (knygelių), taisyklių, vadovėlių. Apie K. Trukano visuomeninę-kultūrinę veiklą turime gausios dokumentinės medžiagos, fotografijų.

Klaipėdos lietuvių gimnazijos direktorius P. Mašiotas tarp mokytojų ir mokinių. 1929 m. birželio 15 d.

1934 m. įsteigtas trimetis Prekybos institutas turėjo rengti specialistus Klaipėdos uostui, prekybai ir pramonei plėsti. Instituto rektoriumi buvo paskirtas E. Galvanauskas. Absolventams buvo suteikiamos visos aukštojo mokslo baigimo teisės. Muziejuje saugomame Prekybos instituto išleistame leidinyje “Prekybinės studijos prekybos centre” yra pateikti priėmimo reikalavimai, pragyvenimo sąlygos, mokslo tvarka ir dėstomi dalykai, taip pat nurodomos darbo galimybės, baigus institutą. Turime keletą instituto bibliotekos knygų, kurių tituliniuose puslapiuose – Prekybos instituto ir bibliotekos antspaudai.

1935 m. rudenį Klaipėdoje buvo įsteigtas dvimetis Respublikos pedagoginis institutas. Jo direktoriumi buvo paskirtas pedagogas V. Soblys. Turime fotografijų, kuriose V. Soblį galime matyti su draugais, bendradarbiais, studentų imatrikuliacijos metu. Vertingi buvusių lektorių J. Martinaičio ir K. Augulio prisiminimai apie Pedagoginio instituto veiklą. Galime susipažinti su instituto reguliaminu, patvirtintu Švietimo ministerijos 1938 m., su J. Dubicko ir A. Stelmoko praktikos darbais (1939), iliustruotomis fotografijomis ir planais. Įdomūs ir buvusio studento V. Kunčino, kuris mokėsi 1936 – 1938 m., prisiminimai. Juose apžvelgiamos studijos, dėstomieji dalykai, lektoriai, pedagoginė praktika, visuomeninė studentų veikla, ekskursijos. Prisiminimai iliustruoti to meto fotografijomis.
Klaipėdos krašto Pedagoginio instituto rūmai

Iki 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos muzikos mokyklų mieste nebuvo. Muzikos specialistai buvo rengiami Vokietijos meno mokyklose. Vokiečių visuomenės muzikiniame gyvenime svarbią vietą užėmė chorai, kuriuos įvairiose krašto vietovėse steigė vokiečių Giedotojų draugija. Kamerinę ir simfoninę muziką daugiausia propagavo meno kolektyvai bei atlikėjai iš Karaliaučiaus, Drezdeno, Berlyno ir kt. 1921 m. prie Vokiečių teatro buvo įsteigtas vokiečių mėgėjų simfoninis orkestras, 1922 m. operetės trupė. Šią veiklą atspindi fotografijos: vokiečių muzikos mėgėjų draugijos ”Collegium” simfoninio orkestro, solistės H. Richtsmeier su orkestro muzikantais ir kt. Be to, muziejuje galima susipažinti su A. Bajorat sukaupta medžiaga (koncertų programomis, afišomis, fotografijomis ir kt.), atspindinčia vokiečių muzikinį bei kultūrinį gyvenimą Klaipėdoje 1925 – 1939 m.

Klaipėdos inteligentų – vokiečių ir lietuvių – pastangomis 1923 m. rugsėjo 30 d. mieste buvo įkurta privati muzikos mokykla. 1925 m. ji tapo valstybine, pavadinta Klaipėdos konservatorija. Turimose fotografijose matome St. Šimkų tarp kolegų, simfoninio orkestro repeticijų ir koncertų metu; fagotistų grupę; pučiamųjų instrumentų orkestrą, vadovaujamą A. Grudzinsko; būsimą kompozitorių E. Balsį tarp orkestrantų. Galime pažvelgti į muzikos mokyklos baigimo atestatą, išduotą J. Švedui 1929 m., taip pat Klaipėdos konservatorijos leisto žurnalo “Muzika” 1925 m. komplektą.
“Muzika” – mėnesinis žurnalas, ėjęs

1925 m. Klaipėdoje

1930 m. Klaipėdos konservatorija buvo uždaryta, tačiau lietuviškų organizacijų iniciatyva ji buvo atkurta kaip privati. Mokyklos direktoriumi buvo paskirtas pianistas I. Prielgauskas. 1932 m. į mokyklą dirbti atvykęs kompozitorius ir dirigentas J. Kačinskas subūrė simfoninį orkestrą, pedagogų styginį kvartetą. Turimose fotografijose galima matyti kompozitorių J. Kačinską prie pianino, bibliotekoje, tarp muzikos mokyklos mokytojų ir mokinių.

Klaipėdos valstybės teatras buvo atidarytas 1935 m. K. Inčiūros pjesės “Vincas Kudirka” pastatymu. Muziejaus eksponuojamose fotografijose matome teatro žiūrovų salės bendrą vaizdą; turime pirmojo spektaklio programą, V. Palaimos eskizai spektakliui “Viltis”. Su to meto teatro repertuaru susipažinsime, pavartę 1937 – 1938 m., 1938 – 1939 m. sezono darbo planus.

“Aukuro” draugijos ir muzikos mokyklos pastangomis pastatyta Dž. Verdžio opera “Traviata”. 1934 m. gruodžio 8 d. šiuo spektakliu atidarytas Klaipėdos operos teatras. Turime unikalią fotografiją, kurioje užfiksuotas garsusis F. Šaliapinas tarp Klaipėdos operos entuziastų. Tuo metu F. Šaliapinas į Klaipėdą buvo atvykęs gastrolių ir apsilankė “Traviatos” repeticijoje. Ant fotografijos yra paties F. Šaliapino autografas.

Aprašomuoju laikotarpiu ėmė reikštis ir kūrybinė inteligentija. Išpopuliarėjo klaipėdiškė rašytoja Ieva Simonaitytė. Pirmasis jos romanas “Aukštujų Šimonių likimas” 1936 m. buvo įvertintas valstybine premija. Turime pirmąjį šios knygos leidimą, išleistą 1935 m. Klaipėdos “Ryto” spaustuvėje. Tuo metu Klaipėdoje gyveno ir dirbo rašytojai I. Šeinius, A. Venclova, poetas S. Šemerys-Šmerauskas ir kt.

Lietuvių draugijų centrai, jų būstinės jau savaime formavo Klaipėdą kaip lietuvių kultūros centrą pajūryje. Šių organizacijų vadovybės rūpinosi jaunimo vakarų, švenčių organizavimu, spaudos platinimu. Ši kultūrinė veikla skatino abiejų Lietuvos dalių jaunimo bendradarbiavimą. Draugijų vadovai šaukė bendrus suvažiavimus, rengė masines dainų šventes, Jūros, Rambyno šventes, plėtė sporto sąjūdį, organizavo ekskursijas. Visa tai tautiškai veikė Lietuvos jaunimą.

Rašykite komentarą

-->