Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Vydūno palikimas – gražus mūsų istorijos puslapis

Autorius: Giedrė

VYDŪNAS, savo filosofija ir asmeniniu pavyzdžiu tiesęs kelius sveikai gyvensenai, suformulavęs sveikatos filosofiją, nagrinėjęs tautos dorą kaip būtiną sveikatos sąlygą, garsėjęs kaip vegetaras.

I. Pirmosios mintys sveikatai suprasti
„Visų žmonių yra pageidaujama vienu kartu sveikata – jaunumas – grožė. Dargi, kurioms tos būsenos yra pati jų amžiaus dalis. Taip glaudžiai yra jos trys sujungtos, kad sunku būtų atskirti vieną nuo kitos. Atrodo, tarsi jos būt trys spinduliai vienos žvaigždės. Kas jų vienos nori, turi norėti ir kitų.” – štai ką rašo Vydūnas apie sveikatos supratimą savo veikale „Sveikata Jaunumas Grožė“.

Yra ir tokių žmonių, kuriems svarbus vien grožis. Apie tokius žmones Vydūnas rašo, jog jie nežino, ko geidžia ir nesupranta kas yra tas grožis:

„ Nėra žmogui grožės be sveikatos. O jaunumas jau savaime yra sveikata ir grožė.“

Gal čia stabtelkime ir klauskime: Argi jau taip? Nors kiek pamąstę, turbūt numanysime ir patys, kad yra taip, kad nėra jaunumo be sveikatos ir grožės.

Taip kad sveikata pasidaro mūsų rūpesčių viduriu.

Mat numanoma, kad su sveikata jaunumas ir grožė žmogui savaime atitenka. Todėl sveikata ir yra laikoma pačiu žmogaus amžiaus lobiu.

Kad taip yra iš tikrųjų paaiškėja perskaičius ši Vydūno veikalą. Rašytojas tiki galėsiąs tai įrodyti. Bet skaitytojui reikės nieko nepraleidžiant, nuodugniai ir paeiliui apsvarstyti, kas yra pasakojama. O ir ne vien tai. Jis arba ji, skaitytojas, turės pasistengti pats viską suprasti, turės pasistengti atitinkamai gyventi ir tuo buti sveiku, jaunu ir gražiu.

II. Žmogaus amžius
Ypač žiūrint i žmogaus amžių, matyti, kiek reiškia žmogui sveikata. Sveikasis gali tikėtis ilgiau gyventi, negu ligotasis, nors kartais ir kitaip pasitaiko. Amžiui prasidedant sveikata yra tikriausias žmogaus lobis. Ir kaip nebus sveikatas tas, kuris yra jaunas‼ Sveikata yra pati jaunatvės esmė. Todėl ir jaučiasi jaunas, kuris yra sveikas. Senovės Romos mąstytojas Seneka sakė: Senectus ipsa morbus ( Senatvė pati yra liga). O liga yra būsena, kuri ruošia mirimui.

Bet kaip liga yra takas i mirtį, taip sveikata veda i gyvenimą.

Tačiau kaip pabrėžia pats rašytojas: „ Senėjančiam žmogui ne pati kūno gyvybė saugoja kūną, kaip ji tai daro jaunam. Tą darbą turi daryti žmogaus protas, jo išmintis ir pagaliau žmogus pats, žmogiškoji esmė.

Sveikas jaunas kūnas, pagal Vydūną, turi tris uždavinius, kuriuos jis ir geriausiai sprendžia.

Jis pats rūpinasi savo patvarumu.

Jutimo keliu jis pasaulį, aplinkos įspūdžius įteikia žmogui.

Jis dirba kaip priemonė žmogaus esmei pasireikšti.
Žmogus turi atsargiai vengti visa, kas gali kūną naikinti.

Senatvėje kūnas nebeįstengia gintis prieš visus virusus, naikintojus. Kūne nebėra to, kas jį stiprina, kas jam leido augti ir sveikam būti.

Jaunojo žmogaus kūnas kitoks. Jis nuolat auga, didėja, stiprėja ir sunkėja. Tačiau jis nuolat lengviau, geriau juda, lengvai kilnojasi iš vienos vietos į kitą, lengvai naudojamas visokiems darbams atlikti.

Kūnui senstant prarandama gyvybė.
III. Žymūs patarimai
Vydūnas veikale „ Sveikata Jaunumas Grožė ” vadovaujasi garsaus gydytojo dr. Stephan Smith patarimais. Vienas pagrindinių jo patarimų yra saikingumas. Per daug valgyti esą taip jau žalinga, kaip daug gerti. Dr. Stephan Smith valgo, kaip patsai pasakoja, tik du kartus per dieną. Jis tvirtina, kad ankstyva mirtis dažniausiai ateina iš didžio ėdimo. Jis skelbia 10 įsakymų, kuriuos reikia pildyti norint sveikam būti.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->