Studijoms.lt

Referatai, konspektai

VISAGINO MIESTO PLĖTROS ANALIZĖ

Autorius: Aidas

Turinys

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1. TRUMPOS ISTORINĖS ŽINIOS 4

2. PAGRINDINIAI MIESTO BRUOŽAI 6

3. MIESTO PROBLEMOS 9

4. VISAGINO SAVIVALDYBĖS STRATEGIJA IR JOS ĮGYVENDINIMAS 11

5. VISAGINO PLĖTROS VIZIJA IR PRIORITETAI 14

IŠVADOS 16

LITERATŪROS SĄRAŠAS 17

Įvadas

Visagino miestas yra jauniausias Lietuvos miestas, o jo atsiradimo istorija yra specifinė, todėl manau yra verta dėmesio.

Miesto atsiradimą galima laikyti viena iš komunistinio režimo idėjų. IAE bei Visagino miesto atsiradimas ir vystymasis nebuvo planuojamas jokiame Lietuvos teritorinio vystymosi etape. Tačiau negalima paneigti šio IAE ir energetikos miesto svarbos. Specifinė šio miesto istorija, jo svarba bei problemos yra aktualios visai Lietuvai. Apie miesto atsiradimo istoriją ir dabartinį jo vaizdą plačiau papasakosiu savo darbe.

Taip pat darbe paliesiu manau svarbią Lietuvai temą Ignalinos atominės elektrinės uždarymą ir jo pasekmes, ypač Visagino miestui bei jo regionui.

Šiuo metu yra ypač daug diskutuojama apie Ignalinos atominę elektrinę, jos saugumą, naudingumą bei uždarymą. Todėl manau ši problema yra verta didesnio dėmesio.

Moderniose pramoninėse valstybėse miestų, siejamų su tam tikra industrine šaka, kūrimas tapo neišvengiamas. Viena iš priežasčių – ekonominės gerovės siekimas. Tačiau negalima pamiršti ir „tobulo“ miesto bei visuomenės vizijos. Miestas kuriamas tvarkingas, gražus, pagal iš anksto numatytą planą. Taigi manau bus verta paminėti miesto savivaldybės vykdomus darbus kuriant miestą, taip pat aptarti miesto plėtros viziją bei artimiausios ateities veiklos prioritetus.


Darbo tikslas:

Išnagrinėti Visagino miesto plėtrą.

Uždaviniai:

1. Apibūdinti Visagino miestą, jo kilmę, aprašyti pagrindinius miesto bruožus.

2. Išnagrinėti Visagino miesto dabartinę situaciją, jo tolimesnę raidą, plėtros etapus bei jos kryptis.

3. Aprašyti pagrindines miesto problemas ir galimus jų sprendimo būdus.

Metodas:

Aprašomasis.

1. Trumpos istorinės žinios

Visagino apylinkės – nuo seno sėlių genčių gyvenamos žemės. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose vietovė paminėta 1526 metais, Alberto Vaitiekaus Goštauto fundaciniame akte Naujojo Daugėliškio parapijai.

1975 metais šioje vietoje buvo pradėta atominės elektrinės energetikų gyvenvietės statyba. 1977 metais jai suteiktas miesto tipo gyvenvietės statusas ir iki 1992 metų vadinosi Sniečkaus gyvenviete. 1994 metais Visaginui suteiktos respublikos pavaldumo miesto teisės, o 1995 metais – miesto teisės pagal naują administracinę reformą. 1996 metais Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas. Herbinio skydo mėlyname lauke vaizduojama sidabrinė gervė, kuri heraldikoje reiškia atsargumą, budrumą.

Miestas įsikūręs rytinėje Lietuvos dalyje, netoli didžiausio šalyje Drūkšių ežero, ant Visagino ežero šiaurinio kranto. Visagino miesto plotas – 896 ha.

Gražus šiuolaikinis, originalios architektūros miestas užaugo toje pačioje vietoje, kur anksčiau buvo Paliaudanės ir Visagino kaimai. Pradėjus Ignalinos AE statybas, pradėti kurti ir naujo miesto planai. Visaginas buvo plečiamas, kadangi Ignalinos AE galėjo turėti net keturis reaktorius. Dalis suplanuoto miesto taip ir liko nepastatyta. Iki Nepriklausomybės atgavimo, Visaginas buvo laikomas miesto tipo gyvenviete.

Tačiau ne iš karto miestas buvo vadinamas Visaginu. Pradžioje energetikų gyvenvietė buvo pavadinta Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus vardu, kuris, tarp kitko, buvo prieš AE statybą. 1992 metais gyvenvietei buvo grąžintas jo geografinis pavadinimas – Visaginas.

Pavadinimas yra kilęs nuo frazės „visi ginasi“ – legendos byloja kadaise

ežere buvus daug gyvačių, ir nuo jų visiems reikėję gintis.

Buvo siūlyta įvairių pavadinimų, pvz., Broluva (analogija su Bratsku prie didžiulės hidroelektrinės Sibire), Tarybiškės (analogija su Sovetsku, rusišku Tilžės pavadinimu) ir panašiai.

Pavadinimo pasirinkimą sąlygojo ir kalbiniai ypatumai. Norėta, kad jį būtų galima lengvai ištarti rusiškai ir daugeliu kitų kalbų. Pasirinkta Atomava, kurį esą ir japoniškai nesunkiai būtų galima ištarti. Bet vėliau buvo nutarta miestą pavadinti Sniečkumi – Lietuvos TSR funkcionieriaus Antano Sniečkaus garbei.

Atgavus nepriklausomybę buvo įkurta Visagino savivaldybė, Visaginui suteiktos miesto teisės. Grąžintas Visagino pavadinimas – toks pavadinimas buvo vieno iš kaimų, stovėjusių šioje vietoje iki juos griaunant ir statant miestą.

Nepriklausomybės laikotarpiu mieste pradėti rengti Country muzikos festivaliai Visagino country, pastatytos šventovės stačiatikiams ir katalikams.

Miestas buvo tapęs populiariu dėl žemų būstų kainų, todėl nemažai pensijinio amžiaus žmonių persikeldavo gyventi į Visaginą.

Visagino miesto centre 1975 metais buvo pastatytas akmuo ant kurio padarytas užrašas: “Čia bus pastatytas atominės elektrinės energetikų miestas. 1975 m. rugpjūtis”.

Taip buvo pradėta jauniausio Lietuvos miesto statyba. Pradžioje statybininkai gyveno vagonėliuose, tačiau kartu su atomine elektrine sparčiai augo, plėtėsi jos palydovas. Į šią milžinišką statybą suvažiavo energetikai, statybininkai bei kitų specialybių žmonės iš visos Tarybų Sąjungos. Vietiniai gyventojai ganėtinai skeptiškai vertino atominę energetiką, tad darbuotis čia atvažiavo daugumoj rusakalbiai specialistai iš Krasnojarsko, Angarsko, Sverdlovsko, Navoji, Arzamaso ir kitų kaip nors susietų su “taikiu atomu” miestų.


2. Pagrindiniai miesto bruožai

Visagino statybos projekto pagrindas – “Baterflai” (“drugelis”). Iš viršaus Visaginas iš tikrųjų panašus į drugelį, tiesa, be vieno “sparno” – jį turėjo pastatyti kartu su trečiu IAE bloku. Tačiau gyvenimas tai pakoregavo. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo organizuota protesto akcija “Gyvybės žiedas”, dėl kurios trečio bloko statyba buvo sustabdyta, o vėliau ir visai nutraukta.

“Ateities mieste” praktiškai nėra vienodų namų, kiekvienas kiemas turi savo nepakartojamą veidą. Kiekviename mikrorajone yra sporto aikštelės, sūpynės vaikams, mažosios įvairios architektūrinės formos vaikų žaidimams. Miestas originalus dar ir tuo, kad čia išsaugotas natūralus landšaftas.

Miestą supa miškai. Visaginas įsikūrė pušyne, ant vaizdingo Visagino ežero kranto. Aplink miestą yra daug ežerų, kur mielai ilsisi visaginiečiai ir miesto svečiai. Čia galima neblogai pažvejoti. Aplinkiniuose miškuose galima pamatyti dugybę miško gyvūnų.

Geografiniu atžvilgiu miestas yra labiausiai nutolęs i Rytus miestas. Savivaldybė yra tankiausiai gyvenama ir mažiausia savo plotu.

Šiandien Visagine gyvena 38 tautybių žmonės, iš jų 80 procentų kalba rusiškai. Nors mieste ir nėra kalbinės aplinkos, visaginiečiai atkakliai mokosi lietuvių kalbos. Šiandien jau praktiškai neįmanoma sutikti žmogų, kuris absoliučiai nesuprastų lietuviškai.

Pagal Lietuvos gyventojų surašymo duomenis 2001 m. Visagine gyveno 29,5 tūkstančių gyventojų (iš jų 14 tūkstančių vyrų ir 15,5 tūkstančių moterų).

Visaginas vienas iš nedaugelio Lietuvoje, kur gimsta daugiau žmonių nei miršta. Kalbant apie Visagino ypatumus jau tapo tradicija minėti, kad Visaginas – jaunas miestas su jaunais gyventojais. Jaunų žmonių čia žymiai daugiau nei pensininkų, pavyzdžiui, 60 ir daugiau metų gyventojų – 2491, o jaunų iki 20 metų žmonių – 8861, tai yra tris su puse karto daugiau nei pagyvenusio amžiaus žmonių.

Kitas charakteringas miesto bruožas yra daugiatautiškumas. Mieste gyvena 38 tautybių žmonės: ukrainiečiai, baltarusiai, lenkai, totoriai, vokiečiai, latviai, armėnai ir kt. 52 procentai miesto gyventojų – rusai, 15 procentų visų gyventojų sudaro lietuviai. Čia reikėtų paminėti didelį miesto tautinių mažumų visuomeninių organizacijų aktyvumą. Kasmet mieste vyksta nemažai tautinių švenčių: ukrainiečių, baltarusių kultūros dienos ir kt.

Visagino jaunimas siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą. 21 procentas 20-30 metų jaunuolių jį turi. Mokinių, įstojančių į aukštąsias mokyklas, yra daug.

2003 m. į Lietuvos universitetus įstojo 28 % Visagino bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų, į Lietuvos kolegijas – 11 %. 27 % abiturientų įstojo į kitų valstybių aukštąsias mokyklas.

Dauguma Visagino miesto gyventojų be gimtosios moka dar bent vieną kalbą, o 21 procentas gyventojų moka dvi kalbas.

Mieste yra labai daug verslininkų, kuriems yra sudaromos gana palankios sąlygos plėtoti veiklą, registruoti naujas įmones. Savivaldybės įmonių rejestre yra užregistruotos 2049 įmonės. Tai daugiausia prekybos, viešojo maitinimo, transporto paslaugų, statybos ir remonto darbų, buitinių paslaugų atlikimo įmonės. Investuotojams, padedantiems spręsti miesto gyventojų užimtumo problemą, yra garantuotos mokesčių lengvatos. Investuotojai turi dideles investavimo galimybes – jų veikla prioritetinė ir patraukli miesto valdžiai. Tai įrodo neseniai vietinių ir užsienio verslininkų investuotas kapitalas į prekybos ir drabužių siuvimo sferas. Investuotojams taikoma nebrangi patalpų nuoma ir pigi elektros energija. Mieste ir jo apylinkėse yra gana geri keliai.

Vaizdingos Visagino apylinkės palankios pažintinio turizmo plėtojimui. Originali miesto architektūra gražiai dera su augmenija bei žaluma. Gyvenamieji namai mieste sudaro savotiškus uždarus kiemus, sklidinus saulės,gaubiamus tylos, apsaugotus nuo vėjo ir transporto. Pėsčiųjų gatve patogu pasiekti poilsio zoną – ežero pakrantę ir parką. Poilsio zonoje pastatytas paplūdimio kompleksas ir keletas sporto aikštelių.Visagino ežerą puošia nedidelės salelės, kurias galima aplankyti išsinuomavus valtis ar vandens dviračius. Naujas pantoninis tiltas – mūsų paplūdimio puošmena.Kiek tolėliau – prašmatnus stadionas, už jo – puikūs teniso kortai.

Visagino parko zonoje įrengta gera riedučių trasa. Visame mieste įrengti dviratininkų takeliai. Visus metus Visagine veikia baseinai ir saunos. Žiemą galima nuomotis slides. Mieste dažnai rengiami koncertai, parodos, o kultūros centrai rengia poilsio vakarus. Iš visų pusių miestą supa gamta: pušys, beržai ir eglės. Žemesnėse vietose auga alksniai.

Visagine ypatingą vietą užima sportas. Vos ne kiekvienas vaikas lanko sporto būrelį. Labai populiari mieste akrobatika. Akrobatikos sporto mokyklos auklėtinių tarpe – Europos ir pasaulio čempionai bei prizininkai.

Vienintelė stambi įmonė – Ignalinos AE. Su jos veikla vienaip ar kitaip susiję apie 7 tūkstančius miesto gyventojų. Taip pat veikia siūvykla, statybos firmos, degalinės, parduotuvės ir

t.t. Realiai mieste yra maždaug 10,5 tūkst. darbo vietų. Kol veikia IAE, gyvens ir Visaginas. Po atominės uždarymo, jeigu neatsiras naujų pramonės įmonių, yra tam tikros rizikos, kad miestas pavirs vaiduokliu. Aplink IAE ir jos uždarymą nuolat verda aistros. Daug buvusių IAE darbuotojų šiandien dirba Rusijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Švedijoje, JAV – aukštos kvalifikacijos specialistai paklausūs visur. Ignalinos atominės elektrinės uždarymas manau yra viena iš pagrindinių Visagino miesto problemų priežastis, todėl apie tai plačiau pakalbėsiu atskirai, kitame skyriuje.


3. Miesto problemos

Manau galima būtų išskirti kelias pagrindines Visagino miesto problemas, tai būtų:

• Nedarbas. Bendra faktinė ekonominės gerovės kaitos tendencija regione iš esmės sutampa su šalies. Ekonomine gyvenimo kokybė Visagino mieste šiek tiek geresnė nei aplinkiniuose regiono miestuose, kadangi Visagine darbo užmokesčiai didesni, ir didelę dalį būtinųjų vartojimo išlaidų sudarančios būsto išlaikymo išlaidos mažesnes. Santykinai mažos maisto prekių kainos turgavietėse šių skirtumų nekompensuoja. Priešingai, jos parodo gana žemą gyventojų perkamąją galią. Neturinčių jokio darbo gyventojų skaičius Visagine išlieka pakankamai didelis, lyginant su kitais Lietuvos miestais.

• Nerimas dėl ateities taip pat yra labai didelė miesto problema. Kadangi miesto ateitis tiesiogiai priklauso nuo Ignalinos atominės elektrinės likimo, visus miesto gyventojus neramina miesto ateit. Po jėgainės uždarymo daugybė žmonių neteks darbo, kas labai smarkiai atsilieps jų gyvenimui.

• Narkomanija. Tai didžiulė problema, kadangi Visagine užfiksuota itin daug narkomanijos atvejų. Pagal statistiką šiuo požiūriu Visaginas yra pirmoje vietoje.

• Savivaldos neaiškumai. Per savivaldybių reformą norėta išplėsti prijungiant dalį Ignalinos rajono ir Zarasų rajono teritorijų, įskaitant ir Ignalinos AE, kuri kol kas priklauso Ignalinos rajonui, ir iš miesto savivaldybės ją padaryti tiesiog savivaldybe (kaip ir (Marijampolė, Druskininkai), anksčiau turėjusių savo savivaldybes).

Čia paminėtos bene pagrindinės miesto problemos, tačiau prie jų galima priskirti ir dar vieną. Daugelį neramina klausimas: Kokią įtaką Ignalinos Atominė elektrinė turi Lietuvos bei aplinkinių vietovių ekologijai? Tai ir norėčiau toliau aptarti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikia tokius duomenis apie ypač pavojingus Lietuvos objektus, kuriuose įvykus avarijai gali būti padaryta didelė žala aplinkai ir žmonėms:

1. AB “Alytaus tekstilė”

2. AB “Snaigė”

3. UAB “Dzūkijos vandenys” nuotekų valymo įrengimai



48. Ignalinos AE

49. „Vilniaus energija”

50. Bartkuškio radioaktyvių atliekų sąvartynas (užkonservuotas)

51. AB „Valstybinė elektrinė“

52. AB “Lietuvos geležinkeliai” Vaidotų geležinkelio mazgas

53. AB “Lietuvos geležinkeliai” Vilniaus geležinkelio mazgas

54. Vilniaus oro uostas

55. Senų pesticidų sandėliai

Taigi galime teigti, kad IAE yra vienas iš saugiausių Lietuvos objektų. Norintys, kad ši atominė būtų uždaryta teigia, jog IAE neturi apsauginio gaubto ir tai negali užtikrinti saugumo. Tokį teiginį paneigė prof. Kazys Almenas: “Daugelis vakarietiškų reaktorių (nors ne visi) turi iš tolo matomą gaubtą. Jis visai ne dėl rimtų sprogimų, o tik skirtas gaudyti radioaktyvioms medžiagoms, jei būtų pažeisti kuro strypų apvalkalai. IAE šią funkciją atlieka ne gaubtas, o sudėtingas, didelių gabaritų įrenginys ACS, labai nesiskiriantis nuo naudojamų kituose RBMK. Jame, kaip ir amerikietiškuose General Electric reaktoriuose, atsiradęs garas su radioaktyviom medžiagom turi praeiti per didelius vandens

baseinus. IAE dargi pranašesnė tuo, kad čia ACS tūriai daug didesni, apsauginės stabdymo sistemos turi daugiau laiko ir galimybių gedimų atveju. Visumoje IAE reaktoriai nemažiau saugūs, kaip kiti. O dėl dėmesio ir investicijų į saugumą –netgi saugesni.

Jei uždarysime atominę elektrinę, naftos produktais užsienyje ir Lietuvoje prekiaujantys koncernai vien Elektrėnams per parą atveš 50 vagonų – 3000 tonų – mazuto ir uždirbs 2 milijardus litų per metus. Prisiminkime, kad išmetami dūmai terš aplinką, kad jie radioaktyvesni negu IAE aplinka. Nereikėtų labai žavėtis ir gamtinėmis dujomis. Jų kiekis irgi neamžinas, kai kuriuose Rusijos telkiniuose jų sumažėjo nuo 50 iki 80 procentų. Dujų kaina irgi ne visiems laikams išliks juokingai maža. Realiai galimas ir trigubas jų pabrangimas. Šiluminė dujų tarša ne mažesnė kaip ir deginant mazutą, gal tik radiacijos mažiau. Mazutas bei dujos – tai tik 15-20 metų perspektyva, o naujai Lietuvos energetikai sukurti neužteks ir 20 metų.


4. Visagino savivaldybės strategija ir jos įgyvendinimas

Toliau norėčiau aptarti miesto savivaldybės strategiją ir jos įgyvendinimą.

Tarybos veikla yra nukreipta į savivaldybės plėtros strategijoje numatytų prioritetinių tikslų nuoseklų įgyvendinimą: galimybių tolimesnei verslo plėtrai sudarymą; viešųjų paslaugų kokybės gerinimą bei jų plėtrą; savivaldybės veiklos viešumo užtikrinimą; savivaldybės bendruomenės dalyvavimo valdyme skatinimą; patrauklaus miesto įvaizdžio formavimą. Visagino miesto savivaldybė turi patvirtintą Strateginį Visagino miesto plėtros planą 2004-2009 metams. Dalyvavome įgyvendinant IAE regiono plėtros plano ir Utenos regiono plėtros plano dalis, susijusias su Visagino savivaldybe.

Dirbdami su Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariais didelį dėmesį savivaldybė skiria atominės energetikos plėtojimui šalyje, kuris neįmanomas be IAE antrojo bloko darbo pratęsimo po 2009 m. ir naujos elektrinės (naujų energetinių blokų) statybos.

Savivaldybė daug ir motyvuotai aiškina, kad Lietuvai būtina statyti naujus atominės elektrinės blokus. Nuolatinis, ilgalaikis darbas davė savo rezultatą – dauguma Seimo ir Vyriausybės narių pritarė naujų energetinių blokų statybos idėjai. Pavyko pasiekti, kad Ūkio ministerija pagal Ministro Pirmininko nurodymą pradėjo formuoti investicijų sąlygas į galimą naują atominę elektrinę. Manoma, kad užbaigus paruošiamuosius darbus savivaldybei pavyks pasiekti, kad būtų priimtas Vyriausybės sprendimas dėl naujų atominės elektrinės blokų statybos. Dirbant šį darbą merui teko bendrauti su visų mūsų šalies parlamentinių partijų lyderiais ir nė vienas nepasisakė prieš naujos atominės elektrinės statybą.

Miesto savivaldybė turi nemažą įtakojimo Seimo ir Vyriausybės priimamiems sprendimams patirtį. Juk taip pat teko ilgai ir kantriai dirbti, kol 2002 metais buvo priimtas įstatymas dėl Visagino savivaldybės teritorijos išplėtimo. Panašiai buvo dirbama, kad būtų tinkamai paruoštos sąlygos priimant sprendimus dėl naujų atominės elektrinės blokų statybos ir tikimasi sulaukti Seimo daugumos palaikymo. Dirbant šia kryptimi mums palanki bendra situacija pasaulyje ir Europos Sąjungoje, susijusi su tam tikru nestabilumu dėl gamtinių išteklių kainų kėlimo, kai nestabilumą lemia išteklių gavimas iš vieno šaltinio. Ta aplinkybė yra naudojama kaip stiprinanti mūsų pozicijas dėl atominės energetikos plėtojimo šalyje.

Kita, labai svarbi Visagino miesto savivaldybės veiklos sritis – investicijų į Visagino miestą pritraukimas ir Ignalinos atominės elektrinės ekonominio poveikio miestui mažinimas ir atskyrimas.

2005 metų pradžioje buvo pasiekti teigiami sprendimai dėl SBA stambių investicijų mūsų regione pritraukimo. Nors buvo nemažai kliūčių dėl žemės statybai skyrimo ir dėl pačios statybos įforminimo, bet jas pavyko įveikti. 2005 metų pabaigoje šis projektas pradėtas realizuoti.

Tai ne vienintelis stambus projektas, su kuriuo dirba miesto savivaldybė. Išanalizavus situaciją, pradėti vykdyti pramoninio parko sukūrimo projektavimo darbai. Projekto „Visagino pramoninio parko kūrimas“ vertė sudaro 125 000 EUR, iš kurių 93 750 EUR PHARE lėšos bei 31 250 EUR Lietuvos Respublikos finansų ministerijos lėšos, bet, manoma, 2006 metų pirmame pusmetyje parengiamasis darbas bus užbaigtas ir projektas pateiktas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimui gauti.

Gaila, bet 2005 metais nepasisekė įtikinti Utenos apskrities administracijos dėl pramoninio parko teritorijoje esamos grąžintinos žemės perkėlimo už buvusios statybos industrijos bazės teritorijos ribų. Dabar numatyta grąžinti dalį žemės, kurioje planavome plėsti statybų teritoriją. Ateityje ten nebegalėsime planuoti, tačiau artimiausiems 10-15 metų mums visiškai užtenka numatytos pramoninio parko teritorijos. Svarbu, kad atsirastų ir ateitų kuo daugiau investicijų.

Per IAE regiono agentūrą paramą gavo tos Visagino savivaldybės įmonės, kurios dalyvavo projektuose, taip pat gavo paramą iš Visagino mesto Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo.

Paruoštas ir regioninės agentūros lėšomis apmokėtas švietimo įstaigų renovacijos projektas. 2005 metais paruoštas „Atgimimo“ gimnazijos rekonstrukcijos (renovacijos) projektas. Visi projektavimo darbai – 177 000 Lt apmokėti iš VšĮ IAE regiono plėtros agentūros lėšų. Darbų sąmatinė vertė 9 856 363 Lt. Visa gimnazijos rekonstrukcijos projekto vertė su inžinerinėmis paslaugomis, darbais ir rezervu sudaro 11 493 520 Lt.

Vienas pagrindinių sprendžiamų klausimų, savivaldybės nuomone, yra švietimo sistemos sutvarkymas. Dėl vaikų skaičiaus mažėjimo 2005 metais įvykdyta dviejų vidurinių mokyklų reorganizacija. Ji vyko sklandžiai, gyventojai parodė besikeičiančios situacijos supratimą. Tikriausiai didesnės pertvarkos švietimo sistemoje artimiausiu metu nereikės daryti, nes pati centrinė valdžia dar neapsisprendė dėl tolesnės švietimo reformos šalyje. Švietimo ir mokslo ministerija numatė 2006 metais atlikti auditą pertvarkomų, reorganizuojamų šalies švietimo įstaigų pasekmėms įvertinti ir tada bus priimti nauji sprendimai.

Svarbi problema – gerinti visaginiečių sveikatos apsaugą. Visagino savivaldybė daug dirbo ir nemažai nuveikė. Žinoma, reikėjo laiko pasiruošimui, kol, pavyzdžiui, pasiekė greitosios medicinos pagalbos pertvarką savivaldybės teritorijoje. Dabar šias paslaugas teikia privati įmonė ir visaginiečių nusiskundimų neturime. Pagerėjo greitosios medicinos pagalbos techninė bazė – ligonius aptarnauja naujos mašinos su nauja įranga. Šie pasikeitimai sudarė sąlygas visaginiečiams gauti kokybiškesnes medicinos paslaugas, o medikams geriau ir efektyviau aptarnauti ligonius.

Vykdomas Visagino miesto centrinės šildymo sistemos pertvarkymo (rekonstrukcijos) projektas. Projektavimo darbų,

ne iš savivaldybės lėšų, kaina – 795 000 Lt,. Savivaldybė apmoka tik projekto ekspertizę, kurios kaina 59 826 Lt. Darbų sąmatinė vertė 40 640 030 Lt. Viso projekto su inžinerinėmis paslaugomis ir rezervu kaina – 47 688 988 Lt.

Neliko be dėmesio Visagino kultūros įstaigos. Atliekama buvusio kultūros centro „Draugystė“ statinio ekspertizė, rekonstrukcijos galimybių studija, statinio statybos pagrindimas, energetinis auditas ir investicinis projektas, kurio kaina 22 000 Lt, kuriuos finansavo VšĮ IAE regiono plėtros agentūra. Analogiškas projektas ruošiamas buvusiam kultūros namų „Banga“ pastatui. Projekto vertė 19 000 Lt, jį taip pat finansavo VšĮ IAE regiono plėtros agentūra. Ruošiamas Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos ir duomenų perdavimo tinklų įrengimo projektas, kurio projektavimo darbus – 43 496 Lt – finansuoja VšĮ IAE regiono plėtros agentūra.


5. Visagino plėtros vizija ir prioritetai

Visagino savivaldybė 2009 metais:

• subalansuotos ir stabilios plėtros regionas,

• aukštos, intelektualios technologijos – ūkinės veiklos pagrindas,

• gyvenimo kokybė ne žemesnė nei Lietuvos sostinėje,

• unikalus Lietuvoje ir Europoje daugiakultūris regionas.

Visagino savivaldybės teritorija – subalansuotos ir stabilios plėtros regionas:

Miesto bendruomenė mano, kad subalansuotą ir stabilią plėtrą galima pasiekti tuo atveju, jei bus realizuotas tolygios ir darnios teritorijos plėtros modelis, jei Visagino savivaldybės teritorijoje bus įgyvendinti pagrindiniai principai, nustatyti Jungtinių Tautų Viršūnių susitikime, įvykusiame 1992 m. Rio de Žaneire.

Prasidėjęs ekonomikos diversifikavimo procesas Visagino savivaldybėje turi remtis į esamą aukštą žmogiškųjų išteklių potencialą. Pagrindinė ūkio plėtros kryptis yra intelektualiai imlios technologijos – energija (atominė), energetikos įrenginių remontas ir aptarnavimas, energiją taupančios technologijos, informacinės technologijos, buitinių atliekų perdirbimas ir saugojimas, elektronika, tarptautiniai transporto pervežimai, elektronika ir prietaisų gamyba, etnografinis turizmas. Kad būtų sėkmingai plėtojamas Visagino ūkis, būtina sukurti palankias sąlygas verslui ir investicijoms.

Žmogiškųjų išteklių išsaugojimas ir plėtra reikalauja užtikrinti aukštą gyvenimo kokybės lygį

Visagino savivaldybės gyventojams. Tam reikia stengtis pasiekti tokių gyvenamosios aplinkos rodiklių – energijos ir komunalinių paslaugų kainos 80 % mažesnės nei sostinėje, pajamos vienam žmogui ne mažesnės kaip sostinėje, sostinės lygio socialinių paslaugų, transporto ir telekomunikacijų infrastruktūra, ekologija ne prastesnė kaip nacionaliniame parke.

Miestas turi likti unikalus Lietuvoje ir Europoje regionas, kuriame kompaktiškai gyvena daugiau kaip 40 tautybių žmonės, kuris tolerantiškas įvairioms religinėms konfesijoms. Visagino bendruomenė siekia integruotis į Lietuvą ir Europą norėdama išsaugoti savo tautinį identitetą, laikydamasi multikultūrinės teritorijos modelio. Žmogiškojo potencialo išsaugojimas ir plėtra yra vienas iš svarbiausių plėtros tikslų. Žmogiškųjų išteklių plėtra turi būti subalansuota (suderinta) su kitais sektoriais (ekonomika ir ekologija).

Plėtros iki 2009 metų prioritetai:

• Ekonomikos sektoriaus diversifikavimas.

• Ekonomikos infrastruktūros plėtra.

• Ekonomikos aprūpinimas žmogiškaisiais ištekliais.

• Integracija išsaugant identitetą.

• Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas.

• Gyvenamojo sektoriaus ir viešųjų paslaugų sektoriaus infrastruktūros plėtra.

• Palanki gyventi aplinka.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra yra vienas iš pagrindinių regionų ekonomikos vystymo veiksnių. Ypač aktualus šio sektoriaus plėtojimas Ignalinos atominės elektrinės regione, kur dėl numatomo elektrinės uždarymo prognozuojamas ekonomikos nuosmukis bei spartus nedarbo augimas, kitų socialinių – ekonominių problemų paaštrėjimas.

Vilniaus verslo konsultacinis centras parengė Ignalinos atominės elektrinės regiono (toliau – IAE regiono) smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programą. Programos tikslas yra apibrėžti regiono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros viziją, pagrindinius strateginius tikslus ir uždavinius, parengti programos įgyvendinimo priemonių planą. Rengiant IAE regiono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programą, buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos norminiais aktais ir kitais dokumentais.Taip pat buvo išanalizuoti regiono savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programiniai dokumentai, Utenos regiono plėtros planas, IAE regione atliktų tyrimų bei galimybių studijų medžiagos bei ataskaitos.

Programos rengėjai ypatingą dėmesį skyrė prioritetinėms regiono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kryptims – turizmo vystymui bei inovacijų ir informacinių technologijų diegimui versle.


Išvados

Jauniausią Lietuvos miestą drąsiai galima pavadinti ir vienu gražiausiu Lietuvos kampeliu. Tiesa, vaizdą šiek tiek gadina nebaigti statiniai, kurie stovi lyg paminklai, primindami tuos laikus, kada namai energetikų gyvenvietėje augo greičiai nei grybai po lietaus.

Tikiuosi, kad šalies vadovybė ateityje suras sprendimą, kad unikalus, intelektualus miestas nepavirstų griuvėsiais.

Galėčiau daryti objektyvią išvadą, jog Ignalinos Atominė elektrinė yra pakankamai saugi tiek Lietuvos, tiek ir aplinkinių šalių ekologijai. Žinoma ji negalės dirbti labai ilgą laiką ir perspektyvų reikėtų ieškoti, bet nereikėtu IAE tariamą žalą ekologijai naudoti kaip pagrindinį kozirį siekiant uždaryti IAE, nes tai būtų nepagrįsta.

Rašydama darbą, kaip visaginietė rėmiausi ne tik rasta apie miestą literatūra, bet ir vadovavausi savo bei visaginiečių asmenine nuomone.

Visagino gyventojai yra patenkinti savo gyvenamąja aplinka, t.y. Visagino miestu. Dabartinės ekonominės situacijos jie nevertina kaip ekonomiškai sunkios, tačiau nerimas dėl ateities sukelia nestabilumo pojūtį.

Taigi galiu teigti, kad dauguma Visagino gyventojų nelabai įsivaizduoja, kokia galėtų būti miesto ateitis. Jie nesitiki, kad ateityje ekonominė situacija pagerės. Galimą miesto raidą visaginiečiai sieja su naujos elektrinės statyba.


Literatūros sąrašas

1. http://iaeregionas.lt/FeriLit/_feri/doclibrary/Regiono_pletros_planas/05_Priemoniu_planas.doc

2. http://lt.wikipedia.org/wiki/ Visaginas

3. http://www.elektroklubas.lt/index.php

4. http://www.iae.lt/visaginas_lt.asp?lang=2&sub=1

5. http://www.inppregion.lt/visaginas

6. http://www.visaginas.lt/plans?lang=lt

7. http://www.visaginas.lt/taxonomy/ page/or/69?lang=lt

8. Mackevičius G, Visaginas kviečia, „Atkula“, 1996 m., Vilnius, 32psl.

Rašykite komentarą

-->