Studijoms.lt

LR Seimas priėmė Ignalinos atominės elektrinės uždarymo planą, Eksploatacijos nutraukimo programą, kuri numato visas uždarymui reikalingas technines priemones bei kai kuriuos veiksmus, būtinus sprendžiant socialines ir ekonomines elektrinės uždarymo pasekmes trijuose aplinkiniuose miestuose: Ignalinoje, Zarasuose ir Visagine.

Socialiniams klausimams spręsti nemažos lėšos skirtos ir iš ES PHARE programos, siekiant išjudinti Utenos apskrities plėtrą, kad, pradėjus atleidinėti žmones iš darbo, pagalbos priemonės jau būtų parengtos. Šioje srityje aktyvūs ir dvišaliai donorai, ypač Švedija, Danija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija.

Įstojusi į ES, Lietuva gaus milijardus eurų kaip paramą iš struktūrinių fondų. Šie fondai yra sukurti specialiai tam, kad padėtų šalims susitvarkyti su stambių ir iki tol reikšmingų pramonės įmonių uždarymu bei sukurti naujas užimtumo galimybes ten, kur jų trūksta. Per paskutinius 20 metų ES šalims narėms pavyko sukaupti patirtį, kuri galėtų būti pritaikyta Lietuvoje, siekiant padėti šaliai susitaikyti ne tik su Ignalinos AE uždarymu, bet ir su pokyčiais žemės ūkio ir kitose pramonės šakose.

Šiemet Visagine buvo vykdomas projektas, skirtas Ignalinos AE regiono verslo plėtrai. Surengtos kelios konferencijos vietos verslininkams, norintiems pradėti savo verslą ar plėtoti jau turimą. Šiuose susitikimuose – konferencijose pranešėjai buvo škotų verslininkai, atvykę iš Dundee regiono, Dundee verslo mokyklos BESO (British Executive Service Overseas) konsultantai, LR ūkio ministerijos ir vietos savivaldų vadovai.

Socialinių problemų sprendimo priemonės

Diskusijų dėl pirmojo bloko uždarymo pirmaisiais etapais daug dėmesio buvo skiriama uždarymo išlaidų ir nuostolių atlyginimo klausimams. Tačiau šiandien Vyriausybė sutinka, kad darbo vietų kūrimo programų ir verslo plėtros iniciatyvų finansavimas, ypač mažų ir vidutinių verslo įmonių rėmimas, reikalauja mažiau lėšų ir yra tikslingesnis. Šie darbai jau pajudėjo, nes gaunama vis daugiau paramos, atsiranda daugiau informacijos apie kitų šalių patirtį šioje srityje.

Be to, likus mažiau nei dvejiem metams iki planuojamo įstojimo į ES, Vyriausybė pradėjo ruošti institucijas darbui su ES struktūriniais fondais, kurie gali padėti išspręsti daugelį regiono problemų.

Danijos projektas padeda kurti nedidelę darbo biržą pačioje Ignalinos AE, kurios tikslas – paskatinti žmones ieškoti naujo darbo ir persikelti į kitus rajonus.
Britanijos prekybos ir pramonės ministerijos finansuojama Dundee verslo mokykla/BESO (British Executive Service Overseas)

Šiuo metu vyksta II šio projekto etapas. Sausio 25 d. buvo surengta Verslininko diena, o kovo 21 dieną – Įmonės diena. Renginiai pritraukė daug besidominčiųjų smulkaus ir vidutinio verslo vystymu.

Šis verslas yra svarbus regiono plėtrai, jie taip pat daro regioną patrauklesnį investicijoms, smulkių įmonių, ypač paslaugų sferoje, kūrimas padeda regionui vystyti savo identitetą.

Šiuo metu sudaromos šių sričių darbo grupės:

• Mažmeninės prekybos plėtra;

• Turizmas;

• Žuvininkystė;

• Šiltnamiai.

Po šių renginių vis dar išryškėja daugiau sričių, kurioms yra reikalinga parama, įskaitant IT, elektroninę prekybą ir nuotolinį mokymąsi.

Šis projektas remia verslo paramos plėtrą ir mokymą Visagino politechnikos mokykloje, jį prireikus galima išplėsti ir į Ignalinos bei Zarasų rajonus.

Šis projektas taip pat gali padėti vietinėms organizacijoms parengti projektus ES PHARE 2004 finansavimo konkursui.

Kol kas šioje srityje dirbama nedaug, tačiau padėtis gali pasikeisti, pradėjus veikti Regioninės plėtros agentūrai. Vis dėlto Finansų ministerijoje planuojami asignavimai iš valstybės biudžeto struktūriniams fondams pritraukti 2004–2006 metais, neišskiriant Ignalinos regiono.

Danijos/Britanijos projektas organizavo kolektyvinį naujų idėjų svarstymą regioninės plėtros klausimais ir šiuo metu toliau jas plėtoja.

Dundee – nepalūžęs dėl pasikeitimų

Pasak projekto vadovo Jimo Patersono, Dundee – keliolika dešimtmečių už Visaginą senesnis regionas. Į Visaginą jis panašus tuo, kad jam teko išgyventi labai didelių vietos ūkio pokyčių. Dundee buvo gerai išplėtota sunkioji pramonė, veikė daug stiprių gamyklų (pvz., laikrodžių, tačiau ji persikėlė į Taivaną, ir regionas neteko 5 tūkst. darbo vietų).

Be to, čia klestėjo tradicinė kaučiuko gamyba, net miesto centre veikė jo gamyklos. Žaliavos būdavo gaunama iš Bangladešo, Pakistano, bet po kurio laiko kaučiuko eksportas šioms šalims tapo nepelningas ir jos jį nutraukė. Teko restruktūrizuoti šią pramonės šaką. Tačiau dėl to regionas netapo negyvenamas.

Buvo kuriamos naujos šiuolaikinių technologijų gamyklos, pradėti gaminti nauji produktai. Ypač išplėtota maisto pramonė, pirmiausia – sulčių gamyba, vaisių, daržovių perdirbimas. Taip pat buvo kuriami mokymo centrai, tyrimų laboratorijos ir nuolat ieškoma būdų, kaip padidinti gamybos produktyvumą.

Pavyzdžiui, Škotijoje braškių, mėlynių auginimo sezonas trunka net 5 mėnesius, o salotų – ištisus metus (anksčiau sezonai buvo kur kas trumpesni). Dundee regiono šūkis – “atradimų miestas”, o žinios ilgainiui tapo dar viena eksporto rūšimi. Dabar čia daugiausia studentų visoje Škotijoje, o mokymo institucijos savo dėstomus dalykus “eksportuoja” į Malaiziją, Kiniją ir kitas šalis.

Anksčiau vietos pramonė buvo labai priklausoma nuo investicijų iš JAV, tačiau ir vietos verslininkai sugebėjo įkurti sėkmingai veikiančių bendrovių, todėl pamažu JAV praranda savo pozicijas Škotijoje. Svarbus pastarųjų metų pokytis Dundee yra tas, jog žmonės jau nebėga iš čia. “Tai regiono atgimimas. Tą patį reikia padaryti ir Visagine”, – įsitikinęs J. Patersonas.

Išspausti naudos iš problemos
IAE uždarymas verčia žmones ieškoti naujų verslo galimybių. Ir surasti jų Visagine yra itin geros sąlygos, nes regionui jau skiriamas papildomas finansavimas (pvz., PHARE ESS), ateityje bus prieinami kiti ES fondai, o kur dar atskira eilutė Ignalinos uždarymui ES biudžete?

Tereikia idėjų ir žinių kurti projektams. Kol nebuvo kalbama apie IAE uždarymą, šiame krašte visiškai nesivystė verslas, kraštas buvo apsnūdęs, žmonės nerodė jokios iniciatyvos. Dabar viskas pasikeitė, didžiulis dėmesys skiriamas ne tik Visagino miestui, bet ir visai apskričiai. Taigi, galima sakyti, IAE problema atnešė ir naudos.

Su BESO pagalba Visagino politechnikos mokykloje netrukus bus steigiamas verslo inkubatorius, padėsiantis vietos jaunimui pradėti savo verslą.

Ko galima imtis?

Škotijos konsultantai įsitikinę, kad Visagine yra pakankamai intelektinio potencialo. Taigi yra visos galimybės kurti ir plėtoti mokymo centrus.

Pramonės įmonės, turizmas ir visa paslaugų sfera – tai neišnaudotos galimybės.

Net ir žemės ūkis kol kas nėra pakankamai plėtojamas. J. Patersonas pasidžiaugė, kad, pavyzdžiui, moderniuose Zarasų ūkiuose jau pradėtos auginti daržovės, uogos, gėlės.

“Mieste taip pat matau daug galimybių. Visų pirma tai mažmeninė prekyba. Reikia kurti patrauklesnes parduotuves, kad žmonės čia, vietoje, išleistų uždirbtus pinigus, o ne važiuotų apsipirkti į kitus miestus ar net šalis”, – siūlo J.Patersonas.

Čia nekuriama naujų darbo vietų, todėl jaunimas iš šių vietovių išvyksta, sukauptas kapitalas iškeliauja kitur. “Jei pavyks susigrąžinti kitur leidžiamus ar investuojamus pinigus, Visaginas bus vienas iš turtingiausių miestų”, – mano ekspertas.

Magnetas turistams

Turizmo rinkodaros ekspertas (BESO konsultantų komanda) Gillianas Dykesas teigia, kad Visagine turizmas labai menkai išplėtotas, nors sąlygos jam tikrai geros. “Štai kalbėjau su vienu vietos verslininku, norinčiu steigti viešbutį ir panaudoti seną irklavimo bazę svečių pramogoms. Atnaujinti pastatus neužtenka”, – įsitikinęs G. Dykesas.

“Reikia panaudoti palankų kraštovaizdį – ežerus, pamiškes. Visagino apylinkėse reikėtų plėtoti kaimo turizmą.” Tinkamo lygio viešbučiai ir laisvalaikio organizavimas – tai pelno garantas, o lėšų investicijoms galima gauti iš ES. “Juk ir Škotijoje prieš 20 metų nieko gero nebuvo. Atvažiuojantiems žmonėms neturėjome ką pasiūlyti, bet dabar šis kraštas yra mėgiamas ir lankomas turistų, nes žmonės žino, kad čia galės ir ilsėtis, ir aktyviai pramogauti, nes pas mus plėtojamas ir “kultūringas”, ir “laukinis” turizmas”, – pasakoja ekspertas.

Reikia kurti naujas paslaugų įmones, restoranus, barus. “Net atominę jėgainę galima panaudoti. Mes irgi turime atominę elektrinę, toje vietovėje yra daug paplūdimių, poilsio zonų. Žmonės drąsiai važiuoja čia pailsėti, jiems net organizuojamos ekskursijos į elektrinę”, – teigia G. Dykesas.

Ko tikisi vietiniai?

Bendrovės “MagElita” direktorius Gevorkas Manukianas sako esąs nusivylęs pirmuoju susitikimu, pasigedęs konsultantų konkretumo, tačiau antroji konferencija buvo kur kas naudingesnė. “Mūsų bendrovei labai svarbu gauti tarptautinius kokybės sertifikatus. Smulkioms ir vidutinėms įmonėms tai ypač sudėtinga, nes brangiai kainuoja”, – sako įmonės vadovas.

“Bet mes ir neprašome materialinės pagalbos, mums tereikia konkrečios informacijos.” Verslininkas tikisi, jog pasinaudojus škotų konsultacijomis pavyks surasti kontaktų su kitomis šalimis, ir tada atsirastų bendrų su užsienio valstybėmis įmonių kūrimo perspektyva. Panašiai kalbėjo ir kiti verslininkai.

Utenos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyriausiasis specialistas Egidijus Bukys mano, kad mūsų verslininkai dar nelabai aktyviai imasi inciatyvos kurti savo verslą.

“Juos atbaido pirmasis darbo etapas – parengti projektą ir pateikti paraišką, tačiau pirmą kartą nepasisekus reikėtų nenuleisti rankų ir kovoti dėl savo idėjų toliau”, – ragina E. Bukys. Verslo plėtros fondas iš PHARE 2004 ES vienam projektui gali skirti nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.

Šiomis lėšomis gali pasinaudoti ir įmonės, ir privatūs asmenys. “BESO konsultantų grupė gali detaliai išaiškinti paraiškų teikimo, projektų rašymo procedūras, nes škotai yra gavę panašios paramos ir dabar sėkmingai naudojasi tomis lėšomis”, – teigia specialistas.

IŠVADOS

Plačiai pasklidus kalboms apie tai, kas laukia iš tiesų savitos Visagino bendruomenės uždarius Ignalinos AE, dažniausiai pasitaikanti versija lietuvio galvoje yra ta, jog žmonės iš miesto išvažiuos, dėl atominės elektrinės kaimynystės ištuštės ir aplinkiniai kaimai, o tie, kurie liks, – prasigers, pasens ir vietovės ilgainiui nebeliks Lietuvos žemėlapiuose.

Tačiau ar iš tiesų gali nuskursti regionas, į kurį bus investuota milijardai eurų? Jei pakaks verslo iniciatyvos, Visaginas gali suklestėti pasinaudodamas parama probleminiam Europos Sąjungos pasienio regionui.

Viena iš pagrindinių problemų šiandien yra tai, jog trūksta viešai skelbiamos informacijos apie faktiškai vykdomą veiklą regione.

Tuo tarpu Danijos/Britanijos projektas kartu su SIP suorganizavo kolektyvinį idėjų aptarimą su visais branduolinės energetikos organizacijų Lietuvoje atstovais ryšiams su visuomene dėl naujo televizijos programų ciklo sukūrimo (tiek vietinei, tiek nacionalinei televizijai) ir spausdintos medžiagos parengimo. Be to, šiuo metu projektas kuria interneto svetainę, kuri pradės veikti balandžio mėnesio pabaigoje. Tuo siekiama, kad dar daugiau medžiagos būtų prieinama visuomenei.

Yra sričių, kur Vyriausybės arba IAE vadovybės darbas vyksta lėčiau negu norėtųsi. Tačiau pačiame Visagino regione yra jaučiamas prasidėjęs judėjimas. Šiuo metu turimos PHARE lėšos turėtų parodyti, kad regionas gali gauti finansinę paramą, ir šiandien reikia gerų idėjų, kaip panaudoti šiuos pinigus regiono labui.

Naudota literatūra:
1. http://www.google.lt
2. http://verslas.banga.lt