Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Vincas Mykolaitis – Putinas

Autorius: Marius

Vincas Mykolaitis-Putinas gimė 1893m. sausio 6d. Pilotiškių kaime, Marijampolės apskrityje, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Baigęs 4 klases, 1909m. V.Mykolaitis-Putinas įstojo į Seinų kunigų seminariją. 1911m. Putino slapyvardžiu išspausdino pirmąjį eilėraštį Šaltinyje. Vėliau eilėraščius spausdino Šaltinyje, Ateityje, Draugijoje. Nors kunigų seminariją baigdamas V.Mykolaitis-Putinas suabejojo dėl kunigo pašaukimo, bet vis dėlto 1915m. įsišventino kunigu. Pastoracinio darbo nedirbo ir 1915-1917m. toliau mokėsi Petrapilio dvasinėje akademijoje. Čia artimai susipažino su J.Baltrušaičio rusiška lyrika, domėjosi rusų simbolistų poezija, rašė eilėraščius Ateities Spinduliams ir Lietuvių Balsui. 1917m. Petrapilyje pasirodė pirmasis V.Mykolaičio-Putino lyrikos rinkinys Raudoni Žiedai su poema Kunigaikštis Žvainys. V.Mykolaitis-Putinas gavo stipendiją (per Amerikos lietuvių Tautos Fondą) mokslams tęsti Vakarų Europoje. 1918m. jis išvyko į Šveicariją. 1918-1922m. Friburgo universitete studijavo filosofiją, filosofijos ir meno istoriją, literatūrą. Universitete V.Mykolaitis-Putinas visai subrendo kūrybiškai: parašė apsakymų, dramą, nemažai poezijos. 1922m. apgynė disertaciją apie V.Solovjovo estetiką. Gavęs filosofijos daktaro laipsnį, 1922-1923m. ruošėsi profesūrai Miuncheno universitete, studijuodamas literatūros bei meno problemas.

1923-1929m. V.Mykolaitis-Putinas dėstė Lietuvos universitete naująją lietuvių literatūrą, visuotinės literatūros įvadą ir estetiką. 1924-1932m. redagavo Židinį, 1925m. buvo Lietuvių meno kūrėjų draugijos sekretoriumi, padėjo įsteigti studentų ateitininkų meno draugijai “Šatrija”, parašė dramų, išleido poezijos rinkinį Tarp dviejų aušrų (1927). 1931m. V.Mykolaitis-Putinas išvyko atostogauti į Nicą (Prancūzija), kur parašė svarbiausio savo kūrinio – romano Altorių šešėly I ir II dalį. (III dalys išleistos 1933m.).

1935m. oficialiai atsisakęs kunigystės, V.Mykolaitis-Putinas neperėjo į krikščionybės priešų eiles, pasiliko tikintis. 1936m. išleido eilėraščių rinkinį Keliai ir kryžkelės, po to poezijos kurį laiką nerašė, bet paskelbė mokslinių darbų, prozos kūrinių.

1933 – 1937m. V.Mykolaitis-Putinas buvo Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas, 1940- 1954m. Vilniaus universiteto profesorius, 1945 – 1946m. Lietuvos Mokslų Akademijos Lietuvių literatūros instituto direktorius. 1956m. išleido rinkinį Poezija.

Mirė 1967m. birželio 7d. Kačerginėje, prie Kauno, palaidotas Vilniuje.
Vincas Mykolaitis-Putinas ALTORIŲ ŠEŠĖLY

Atostogaudamas Nicoje (Prancūzija) 1931m. V.Mykolaitis-Putinas parašė romano Altorių Šešėly I ir II dalį. (Išspausdintas III dalių romanas 1933m.). Tuo laiku tai buvo didžiausia literatūrinė ir visuomeninė sensacija, nes talentingai parašytas romanas siejosi su paties rašytojo asmeninė drama. Tačiau romanas nėra V.Mykolaičio-Putino autobiografija. Autorius savo autobiografijoje taip rašo apie romano pagrindinį veikėją Vasarį: “Aš nesiginu, kad tarp Vasario ir manęs yra nemaža dvasinio panašumo – panašių minčių, išgyvenimų, svyravimų, viena kita buitinė paralelė, bet tai ir viskas… Vasario gyvenimas tik viena kita aplinkybe sutampa su manuoju.”

Romane Altorių Šešėly realistiškai vaizduojamas kūrybinės asmenybės emocinis ir intelektualinis brendimas, gvildenamos svarbios dvasinio gyvenimo problemos. Kūrinio centre – poeto kunigo Vasario asmuo. Vasario psichologinė analizė sudaro romano turinį. Vasaris yra švelnios sielos, poetinių polinkių svajotojas, idealistas, nepakenčiąs veidmainiavimo, negalįs sutilpti siauruose kunigo pareigų varžtuose. Jis nuolat kankinasi, jausdamas, kad jame nesiderina poeto talentas su pasiimtomis pareigomis, kad jis negali pažinti tikro gyvenimo. Jau nuo seminarijos laikų jis jaučia, kad jo prigimtis nesiderina su kunigo pašaukimu, bet neturi pakankamai valios iš karto nutraukti ryšius su kunigo pareigomis.

Altorių Šešėly pradėjo naują kelią lietuvių romano istorijoje. Putinas, duodamas sudėtingą psichologinį inteligento charakterį ir paprasta natūralia forma sukurdamas plataus masto veikalą, išvedė Lietuvių literatūrą iš siauro liaudiškumo ir formalistinio klaidžiojimo. Altorių Šešėly dar tebelaikomas geriausiu psichologiniu romanu lietuvių literatūroje.

Saulėtekio giesme pagarbinti noriu Didingo gyvenimo skaistų altorių Ir dieviškos galios įkvėptą kūrybą. Kur žody minties spinduliavimu žiba, Kur varsto juodų vandenynų gelmes, Kol šviesų žemčiūgą į saulę išmes. Bet kas mano norai, jei aukuro plytos Drėgnųjų pakalnių purvu aptaškytos, O saulėj iškeltų viršūnių krislai Ir galvą ir širdį išgraužė aklai. Kūrybinių saulių kaitra nusibodo, O žvaigždės šviesiau danguje nesirodo. Tikiu visagalinčios meilės esimą, Kur mano gyvenimas buitį sau ima, Kuri motinystes dosnia krūtine Kaip kūdikį peni ir globia mane -Kuri melionuos širdžių suliepsnojus, Pasauliams sukurs pažadėtuosius rojus. Bet kas gi tikėjimo pavergtas protas, Jei dvasios nežadina jausmas liepsnotas, Jei blėsta širdies židinys išgyventas -Jei meilė – heterų pigus komplimentas! Lai siaučia gyvenimas saulėtam šoky, Tu skausmą ir juodąją naktį giedoki.

Vincas Mykolaitis-Putinas TARP DVIEJŲ AUŠRŲ
Vinco Mykolaičio Putino poezijos rinkinys “Tarp dviejų aušrų” (1927m.) – romantinio maištingumo ir simbolizmo viršūnė. Šią poeziją galima pavadinti nakties lyrika, nes nakties motyvai yra pagrindinė šios lyrikos gaida, perpinanti ir kitus motyvus. Naktis čia įgyja simbolinės reikšmės: tarp dviejų aušrų, naktų budėjime, vyksta poeto kūrybos procesas, jo kovos persilaužimas. Visų romantikų ir simbolistų kūryboje naktis, kai menkuose šviesos likučiuose ir šešėlių žaidime išnyksta ribos tarp patiriamo ir neapčiuopiamo dvasinio pasaulio, atskleidžia didesnę realybę, negu diena, kurios šviesa negailestingai paslepia žvaigždėtą dangų ir paslaptingą žemės mistiką. Naktis yra didžiulis laukas, kur poeto fantazija ir emocijos gali laisvai banguoti, nekliudomos šviesos realybės, tikrovės dėsnių.

Apie šio rinkinio atsiradimą Putinas savo autobiografijoje rašo: “1927 m. išleidau eilėraščių rinkinį “Tarp dviejų aušrų”, kuriame, kaip manau, atsispindėjo ir mano jaunystės pabaigos, ir savarankiško gyvenimo pradžios kai kurios nuotaikos. Tada aš buvau jau pajutęs aštrių prieštaravimų savyje ir aplinkoje. Jie vertė gilintis į save, analizuoti, maištauti, kartais žadino šviesių vilčių ir polėkių, kartais gramzdino į nusiminimą”. “Tarp dviejų aušrų” ir yra intensyvios dvasinės Putino būties vieta: tarp dangaus ir žemės, tarp tikėjimo ir tarp laisvės, tarp susitaikymo ir maišto, tarp viršūnės ir bedugnės.

Prieš 100 metų (1902 m. rugsėjo 1 d.) Vincas Mykolaitis peržengė šios gimnazijos slenkstį ir tapo jos mokiniu. Atnaujinta muziejaus ekspozicija perkelta į Rygiškių Jono gimnaziją – tai tarsi dovana lietuvių literatūros klasikui Vincui Mykolaičiui-Putinui. Nuo šiol, t.y. nuo 2002 m. kovo 20 d., muziejus lankytojų laukia jau Rygiškių Jono gimnazijoje.

Atnaujinto muziejaus atidaryme dalyvavo daug garbingų svečių: Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Valentinas Sventickas, profesorius Vytautas Kubilius, poetas Algimantas Baltakis, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, nusipelnęs artistas Laimonas Noreika, humanitarinių mokslų daktarė Irena Kostkevičiūtė, pedagogikos mokslų daktaras, VU docentas Valentinas Spurga, „Vagos“ leidyklos vyr. redaktorė Janina Ričkutė ir šios leidyklos redaktorė Donata Linčiuvienė, Sąjūdžio aktyvistė Angonita Rupšytė, „Šviesos“ leidyklos vyresnioji redaktorė Perpetua Dumšienė, Marijampolės apskrities viršininko pavaduotojas Jonas Ščeponis, apskrities viršininko patarėja kultūrai Danguolė Micutienė, Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys, vicemeras Vincas Botyrius, Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Angelė Melnikienė, Švietimo skyriaus vedėja Remigija Taurokienė, Kultūros skyriaus vedėja Daiva Kirtiklienė ir kt. Į muziejaus atidarymo iškilmes susirinko daug miesto inteligentijos, moksleivių – per 200 žmonių.

Perkirpti simbolinę juostelę kraštotyros muziejaus direktorius Antanas Pileckas pakvietė nusipelniusį artistą Laimoną Noreiką ir Marijompolės savivaldybės merą Vidmatą Brazį.

Esame dėkingi Rygiškių Jono gimnazijos direktoriui Vilhelmui Petkevičiui, suteikusiam patalpas muziejui, Marijampolės savivaldybei, skyrusiai lėšų patalpoms paruošti ir ekspozicijai atnaujinti, Kraštotyros muziejaus dailininkui Artūrui Kaminskui, įrengusiam atnaujintą ekspoziciją, profesoriui Vytautui Nasvyčiui, pirmojo Vinco Mykolaičio-Putino memorialinio muziejaus autoriui ir atnaujinto muziejaus konsultantui ir visiems tiems, kas rūpinasi jo atgaivinimu.

Per pirmąjį mėnesį muziejų aplankė 33 ekskursijos. Štai keletas pirmųjų atsiliepimų apie muziejų.

„Sužavėta muziejaus ekspozicija. Dėkoju jo kūrėjams ir muziejaus turtintojams. Linkiu nepavargti!“ (B.Burnickienė iš Klaipėdos. 2002 03 28)

„Kad taip visi, kad taip visada saugotų ir puoselėtų tokių brangių mūsų tautai žmonių atminimą, kaip tas daroma čia, šiame muziejuje! Geriausios Jums kloties, uždekite savo pavyzdžiu visus!“

Rašykite komentarą

-->