Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Vilniaus universiteto istorinė apžvalga

Autorius: Aidas

Per 400 metų Vilniaus universitetas išgyveno kilimo, smukimo, atgijimo, uždarymo, atkūrimo ir pagaliau suklestėjimo laikotarpius. Keitėsi ir šios, seniausios Tarybų Sąjungoje, aukštosios mokyklos pavadinimai. 1570 m. įsteigta kolegija prilygo tuo metu Vakarų Europoje veikusioms aukštesnio tipo mokykloms, vadintoms gimnazijomis, arba lotynų mokyklomis. Įvedus filosofijos ir teologijos disciplinas, kolegija savo mokslo programa artėjo prie aukštosios mokyklos reikalavimų. Jungtinės Lietuvos ir Lenkijos valstybės karaliaus Stepono Batoro 1579 m. balandžio 1 d. aktu kolegija buvo pakelta aukštąja mokykla ir pavadinta Vilniaus akademija ir universitetu (Academia et Universitas Vilnesis). Kaip kolegija, taip akademija priklausė jėzuitų ordinui. 1773 m. ta ordiną panaikinus, akademija atiteko valstybei švietimo ir kultūros institucijai – Edukacinei komisijai buvo pertvarkyta ir 1781 m. pavadinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiąja mokykla. , o po Lietuvos prijungimo prie Rusijos (1795) – Vilniaus Vyriausiąja mokykla (1797). Šis vardas galioja iki 1803 m. , kada mokykla perorganizuojama ir Rusijos caro Aleksandro I balandžio 4 d. aktu pavadinama Vilniaus Imperatoriškuoju universitetu. Dėl profesorių ir studentų dalyvavimo nacionaliniame judėjime ir ypač 1830 – 1831metų sukilime caro Nikolajaus I 1832m. gegužės 1d. įsakymu universitetas buvo uždarytas ir neveikė iki Spalio revoliucijos pergalės.

Paskelbus Lietuvoje Tarybų valdžią Lietuvos ir Baltarusijos TSR Liaudies Komisarų Tarybos 1919m. kovo 13d. dekretu Vilniaus universitetas atkuriamas ir pavadinamas Darbo universitetu. 1919m. balandžio pabaigoje buržuazinės Lenkijos kariuomenė užėmė Vilnių, ir Lietuvos sostinė išbuvo Lenkijos okupacijoje iki antrojo pasaulinio karo. Tuo laikotarpiu veikęs universitetas buvo vadinamas Stepono Batoro vardu. Tarybų Sąjungos ir Lietuvos 1939m. spalio 10d. sutartimi Lenkijos okupuotas Vilniaus kraštas grąžinamas Lietuvai. Universitetas atnaujino darbą, atkėlus iš Kauno Humanitarinių mokslų ir Teisių fakultetus. Atkūrus Lietuvoje Tarybų valdžią (1940), jis buvo išplėstas ir pavadintas Vilniaus Valstybiniu universitetu. TSRS Ministrų Tarybos 1955m. balandžio 8d. nutarimu jam suteikiamas Vinco Kapsuko vardas ir oficialiai jis imamas vadinti Vilniaus Valstybiniu V. Kapsuko universitetu. 1971 m. vasario 11d. įsaku už sėkmingą mokomąją ir auklėjamąją veiklą TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas apdovanojo universitetą Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu. Nuo to laiko jis vadinamas Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino Valstybiniu V. Kapsuko universitetu.

Pagrindiniai Vilniaus universiteto istorijos laikotarpiai turi ir neoficialius, literatūroje plačiai paplitusius sutrumpintus pavadinimus: akademija – (1579 – 1803), senasis universitetas – (1803 – 1832), Stepno Batoro universitetas – (1919 – 1939), Vilniaus universitetas – nuo 1940m. Pastarasis terminas vartojamas ir turint galvoje visą šios aukštosios mokyklos istoriją.

Kiekvienas laikotarpis paliko žymes ir regimojoje universiteto istorijos dalyje – pastatuose.

Vilniaus universiteto rūmai
Vilniaus universiteto rūmai susideda iš daugelio pastatų: Senieji universiteto rūmai, medicinos kolegija, senasis botanikos sodas, chemijos kolegija, anatomikumas, universiteto klinikos, Franko namai, Chodkevičių rūmai, Augustinų vienuolyno rūmai, Bernardinų vienuolyno rūmai.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8

Rašykite komentarą

-->