Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Viljamas Šekspyras ir jo poemos

Autorius: Povilas

Viljamas Šekspyras gimė Stratfordo miestelyje. Apylinkės kalvos, apaugusios žaliomis giraitėmis, lygios lankos įdiegė Šekspyrui meilę gamtai, kurios paveikslus nupiešė savo „Žiemos pasakoje”, „Vasaros nakties sapne” ir kt. Į jo sielą įsiliejo kaimo liaudies dainos ir pasakojimai apie Baltosios ir Raudonosios Rožės kovas, kurias priminė čia pat esanti Varviko garsioji pilis. O pats Stratfordo miestelis buvo skurdus, purvinas, nedidelis, tik apie pusantro tūkstančio gyventojų, bet jame Šekspyras gavo pamatyti gastroliuojančias teatro trupes, kurios Stratfordą dažnai lankydavo.

Tėvas Džonas Šekspyras buvo pirklys ir žemdirbys. Pamažu tapo reikšmingu miestelio žmogumi ir buvo išrinktas net burmistru (1568). Bet ir jis, ir jo žmona buvo nemokyti. Jie ryžosi bent savo trečiam sūnui duoti tai, ko jie patys neturėjo – mokslo. Atidavė Viljamą į mokyklą, kur žiemą ir vasarą buvo mokoma, be kitų dalykų, Ovidijaus, Vergilijaus, Cicerono. Bet tėvo reikalai pablogėjo, ir jis buvo priverstas mesti mokslą. 14 m. vaikinas turėjo padėti tėvui. Manoma, kad šiuo metu jis uždarbiavęs sekretoriaudamas kažkokiam advokatui.

Dar visai jaunas, vos 18 m., Viljamas vedė aštuoneriais metais už jį vyresnę merginą. Bet ir vedęs nemokėjo ramiai gyventi. Buvo, matyt, neblogas nutrūktgalvis; susidėjęs su miestelio berniokais, trankėsi po smukles, lindo medžioti į draudžiamą dvarininko Tomo Liusi parką. Kartą jį sučiupo ir nubaudė. Atsikeršydamas Šekspyras parašė apie dvarininką kandžią satyrą ir prikalė ją prie parko vartų. Dvarininkas perpyko ir pažadėjo prie tų pačių vartų satyros autorių pakarti. Stratforde Viljamui pasidarė per karšta. Palikęs žmoną, sūnų ir dvi dukreles, laimės ieškoti išvyko į Londoną.

Nuo 1587 m., vadinasi, nuo jo pirmųjų dienų Londone ligi 1592 m. beveik nieko apie jį nežinoma. Pasakojama, kad jis vertęsis kuo galėdamas: dirbęs spaustuvėje, buvęs režisieriaus padėjėju. Tačiau visi šie pasakojimai sieja Šekspyro darbus su teatru, kur genialusis vaikinas rado dirvą savo jėgoms pritaikyti. Jau 1592 m. Šekspyras yra žinomas dramaturgas. Pasisekimas davė jam ir materialinės naudos. Nusipirko savo gimtajame miestelyje namus ir žemės; išsirūpino (1599) sau bajoro vardą. Nors Londone praleido beveik 30 geriausių savo amžiaus metų, bet jį traukė gimtasis miestas. Ten jį gerbė Stratfordo gyventojai, kaip turtingiausią miesto žmogų, ten gal laukė jo žmona, jaunesnioji duktė Judita, 28 m., dar netekėjusi mergina; vyresnioji duktė Zuzana jau buvo ištekėjusi, o vienintelis sūnus Hamnetas dar vaikas buvo miręs. Nuo 1609 m. jis gyvena Stratforde, palaikydamas ryšius su Londonu. Tik šeima kažin ar bemokėjo dramaturgą suprasti. Žmoną ir dukrą rado apsikrėtusias fanatišku puritonizmu, kuris kovojo su bet kokiais pasilinksminimais ir teatrais. Gal dėl to Šekspyras dažnai lankydavo smuklę.

Paskutiniais savo gyvenimo metais dar išleido antrąją dukterį už vyro. Prieš mirdamas liepęs surašyti testamentą, kuriame neužmiršęs nei namiškių, nei žentų, nei jų vaikų, nei Stratfordo varguomenės, nei pagaliau savo trupės artistų. Bet savo testamente nė žodžio nemini apie kūrinius. Palaidotas Stratfordo bažnyčioje. Į jo kapo akmenį įrašyti, sako, jo paties žodžiai: „Mielas bičiuli, kad ir kažin kas bebūtum, dėl Dievo, nejudink mano dulkių. Teesie laiminamas, kurs pagerbs šį akmenį; prakeikimas tam, kurs palies manuosius palaikus”.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Rašykite komentarą

-->