Studijoms.lt

Knyga „Romeo ir Džuljeta“ apie meilę, dviejų įsimylėjusių paauglių nelaimingą meilę, meilę iš pirmo žvilgsnio.

Romeo yra iš garsios Montekių šeimos. Džuljeta tai pat yra iš garsios Kapulečių šeimos. Šios dvi šeimos yra pagarsėjusios savo nesutarimais. Jos nuo senų laikų ginčijasi, žudo vieni kitus, o paskui keršija. Garsėjo ir tuo, kad abi šeimos buvo labai turtingos.

Iš pradžių Romeo buvo įsimylėjęs vieną labai gražią merginą, vardu Rozalina. Bet tai buvo meilė be atsako. Nusivylimas meile be vilties.

Kai Romeo sužinojo, kad Kapulečių šeimoje vyksta puota, kurioje bus daug gražių merginų, jis nusprendžia, kad vertėtų ten pabuvoti. Jis galvojo, kad ten sutiks gražesnę merginą negu Rozalina, ir ją įsimylės. Taigi Romeo su savo tarnu nusprendžia eiti į puotą.

Puotoje Romeo susitiko Džuljeta ir jie įsimylėjo vienas kitą. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Puotai pasibaigus Romeo išdrįsta perlipti aukštas sodo sienas, kad patektų prie Džuljetos lango. Džuljeta tuo tarpu buvo balkone, ir pasakojo žvaigždėms, kaip ji pamilo Romeo iš pirmo žvilgsnio. Tuomet Romeo prisipažino, kad girdėjo Džuljetos kalbą ir abu prisipažino vienas kitam meilėje. Ilgai jie šnekučiavos ir net suplanavo kitai dienai savo vestuves.

Kaip suplanavo taip ir įvyko. Kitą dieną jie slapta susituokė .Bet tą pačią dieną įvyko dar kai kas…Romeo nužudė Tebaldą Senjoros Kapuleti sūnėną. Džuljetai jis buvo kaip brolis.Ir už tai Romeo kunigaikščio sprendimu turėjo būti ištremtas iš Veronos. Prieš išvykdamas iš Veronos Romeo dar aplankė Džuljeta ir atsisveikino su ja.

Fra Lorencas-vienuolis pranciškonas padėjo Romeo apsiprasti su ta mintimi, kad bus ištremtas ir pažadėjo jam jog praneš, kas naujo Veroneje ir kaip laikosi jo mylimoji Džuljeta.

Džuljetos tėvas labai mylėjo savo vienturtę dukrą ir stengėsi jai surasti kuo tinkamiausią jaunikį. Kitą dieną po Romeo ištrėmimo tėvas Džuljetai pranešė žinią, kad ji turi tekėti už žavaus, protingo ir turtingo jaunikio Pario. Džuljeta sunerimusi išskubėjo pas Fra Lorencą ir klausė jo patarimo. Fra Lorencas davė jai gėrimo, kurio išgėrus Džuljeta turėjo atrodyti kaip mirusi ir po dviejų dienų pabusti. Džuljeta išgėrė šį gėrimą, kad nereikėtų tekėti už Pario ir visi pagalvotų, kad ji mirusi. Fra Lorencas turėjo apie tai pranešti Romeo, kad jis išgirdęs paskalas nepagalvotų, kad Džuljeta ištikrųjų mirusi.

Ankstų rytą Džuljetos tėvai labai nustebo radę ją negyvą, bet su tuo susitaikė ir norėjo ją palaidoti kaip pridera. Paguldė ją į karstą ir nunešė į požeminį rūsį, kur buvo laidojami visi Kapulečių giminaičiai.

Romeo negavo žinios iš Fra Lorenco ir išgirdęs šnekas apie mylimosios mirtį, pagalvojo, kad ji ištikrųjų mirusi. Tai sužinojęs Romeo liepė savo tarnui greitai arklius kinkyti, o pats tuo tarpu nubėgo pas vaistininką ir nusipirko sau nuodų. Nujojęs prie požemio, kuriame gulėjo Džuljeta, Romeo įsakė tarnui neiti į vidų ir laukti jo lauke. Požemyje Romeo sutiko Parį ir jie susikovė. Nugalėjo Romeo, o Paris žuvo nuo Romeo kardo. Tuomet pabučiavęs Džiuljetą Romeo išgėrė nuodus ir mirė.

Fra Lorencas nujausdamas kažką negero atskubėjo į požemį. Požemyje rado jau negyvus Romeo ir Parį. Tuo metu prabudo Džuljeta ir pamačiusi negyvą savo vyrą, pasiėmė durklą ir nusižudė. Įėję į požemį sargybiniai pamatė negyvus Parį, Romeo ir Džuljetą. Sargybiniai apie tai pranešė Montekų ir Kapulečių šeimoms.

Montekių šeimai tai buvo didžiulis smūgis, iš pradžių Romeo ištrėmimas, o dabar jo mirtis.

Po šio įvykio susitaikė Montekių ir Kapulečių šeimos. Jie labai gailėjosi, kad nežinojo anksčiau nei apie Romeo ir Džuljetos meilę. Tėvai pažadėjo vieni kitiem, kad pastatys auksines Romeo ir Džuljetos statulas pačiame Veronos viduryje.

Štai kokia liūdna Romeo ir Džuljetos meilė. Nusižudė vienas dėl kito nežinodami tiesos. Tai tik įrodo, kad meilė yra labai stiprus ir netgi pavojingas jausmas.
Šekspyras nedaug rašė tragedijų. Geriausia jų tarpe – „Romeo ir Džiuljeta“, nepanaši į visas kitas. Ji be galo jaunatviška, skaidri, net džiaugsminga .Italų novelę apie jaunuolius, kurių laimei pastojo kelią šeimų nesantaika, Šekspyras panaudojo taip įspūdingai, kad Romeo ir Džiuljeta visada simbolizuos meilės pergalę prieš mirtį.

Nors „Romeo ir Džiuljeta“ finalas ir tragiškas, tačiau daugelis jos scenų yra tokios giedros. Gausūs atsitiktinumai, sąmojingi Romeo ir jo liežuvingų draugų pokalbiai, geraširdiškas auklės plepėjimas, visa tai mažiausiai pranašauja liūdną pabaigą.

Tačiau šeimų vaidai sunkia užgula nepatyrusių, gyvenimo lepintų jaunuolių pečius. Kovodami už savo jausmą, už teisę gyventi ir mylėti, jiedu subręsta kaip žmonės, tampa tikromis asmenybėmis.

Savo kovoje Romeo ir Džiuljeta ne vieniši. Šeimų vaidus smerkia Veronos valdovas ir miestiečiai. Įsisenėjas kivirčas visiems trukdo gyventi.

Nors Romeo ir Džiuljeta žūva fiziškai, bet jie pasiekia moralinę pergalę.Ne tik todėl, kad pagaliau susitaikė abi šeimos, bet ir todėl, kad jų meilė pasirodė galingesnė už viską, kad niekas nepajėgė jos palaužti.

Ši knyga buvo pati nuostabiausia iš visų skaitytų knygų per visą mano gyvenimą. Tokios gražios istorijos dar niekus nebuvau skaičiusi. Siūlyčiau ir jums šią knygą paskaityti, jūs tikrai nepasigailėsite, kad pasirinkote šią knygą.