Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Vikingų kelionės

Autorius: Laima

Vikingai – senieji Jutlandijos (Danijos) ir Skandinavijos gyventojai, kurie VIII a.pab. – XI a.vid. rengė grobiamuosius žygius į kitas Europos šalis ir mėgino kai kuriose įsikurti. Viena tų žygių priežasčių buvo dirbamosios žemės trūkumas. Būdami geri jūrininkai, vikingai plaukiojo Baltijos ir Viduržemio jūromis, Šiaurės Atlantu. VIII a. pab. – IX a. puldinėjo Frankų valstybę, Angliją, Škotiją, Airiją, kolonizavo Farerų, Hebridų, Orknio ir Šetlendo salas, vėliau Islandiją, Skverbėsi į Pabaltijį, Rusią. Nuo IX a., puldinėdami Prancūziją ir Angliją, pradėjo jose ir kurtis. Šiaurės Prancūzijoje įkūrė Normandijos kunigaikštystę (911 m.), užkariavo Šiaurės Rytų Angliją, įsikūrė Airijoje. Senovės Rusioje buvo vikingų, čia vadinamų irė variagais, kariaunų, pirklių, kolonistų. IX – XI a. vikingai tarnavo Kijevo Rusios kunigaikščių kariaunose; Vladimiras Sviatoslavičius ir Jaroslavas Išmintingasis, kariaudami su gretimomis šalimis, buvo pasitelkę ir samdytų vikingų būrių.

Kai kurie istorikai laikosi normaniškosios teorijos, pagal kurią vikingai yra laikomi Kijevo Rusios valstybės įkūrėjais. Šios teorijos pradininkai – XVIII a. Vokietijos mokslininkai G. Bajeris ir G. Mileris. Normaniškosios teorijos pagrindas – seniausio rusų metraščio ,,Senųjų laikų pasakojimas” žinia, kad rytų slavai 862 m. pasikvietė vikingų kunigaikščius Riuriką, Sineusą ir Truvorą ir sutikę būti jų valdomi. Šios teorijos esmė – parodyti, kad rytų slavai buvo atsilikę, nesugebėję sudaryti savo valstybės, o vikingai ją sudarę ir turėję įtakos Rusios ekonomikai ir kultūrai.

X a. pab. Vikingai atrado Grenlandiją, apie 1000 metus pasiekė Šiaurės Ameriką. Vikingų puldinėjimai liovėsi apie XI a. vid., įsigalint Skandinavije karaliaus valdžiai. Vikingų palikuonys normandai (išeiviai iš Normandijos) XI a. pab. nukariavo Angliją, Apeninų pusiasalio pietinę dalį ir Siciliją.

IX a. viduryje Danijos ir Švedijos vikingai, lietuvių istoriografijoje vadinami ir žuvėdais (žvėdais), rengdavo žygius į Kuršą, pasiekdavo ir dabartinės Lietuvos teritoriją. Brėmeno arkivyskupo Rimberto kronikoje ,,Šv. Anscharijaus gyvenimas” (IX a.) rašoma, kad apie 853 m. kuršiai atrėmė danų antpuolį, išžudė pusė jų karių, sunaikino pusė laivų, paėmė iš jų daug aukso, sidabro. Apie 854 m. prieš kuršius surengė žygį Švedijos karalius Olafas. Jis sudegino Zėburgo (Gruobinios) pilį, vėliau atžygiavo prie Apuolės pilies (miesto). Po 8 dienų kautynių apuoliečiai buvo priversti atiduoti švedams iš danų atimtą turtą, duoti nuo kiekvieno pilies gynėjo po pusė svaro sidabro ir mokėti duoklę. Pasiėmę daug turto ir 30 įkaitų, švedai grįžo namo. Prie vikingų žygių priskiriamas ir danų 1161 m. Palangos antpuolis. XI a. II pusėje kuršiai patys ėmė puldinėti Skandinavijos pakraščius.
Iš Baltijos praeities

Baltijos jūros šiaurinės tautos pirmą kartą minimos 300-aisiais metais prieš Kristų Pitėjo (Pytheas), graikų matematiko, keliautojo ir tyrinėtojo. 320 m. pr.Kr. prekybiniu laivu jis iškeliavo į šiaurės vandenis. Savo įspūdžius Pitėjas aprašė knygoje ”Pasaulio jūra”. Joje keliautojas pasakojo apie laivo plaukimą į Kornvalio (Cornwalli) šachtas ieškoti alavo. Išsamiai aprašomi Pitėjo matavimai pasirodančio šachtose vandens kiekio ir mėnulio fazės įtaka. Tai buvo pirmas žmogus, keliavęs iš pietų į šiaurę, orientavęsis pagal saulės aukštį ir dienos ilgumą.

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->