Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Viešbučių veiklą apibūdinantys rodikliai

Autorius: Vilius

Pirmieji viešbučiai atsirado daugiau kaip prieš tūkstantį metų iki Kristaus gimimo – Egipte, Graikijoje, Romoje ir Rytų kraštuose. Šalia didžiųjų kelių kūrėsi specialūs punktai arba stotys. Čia apsistodavo vežėjai, kurjeriai, valstybės tarnautojai. Didžiuliai karavanai su prekėmis keliavo Artimųjų Rytų, Vidurinės Azijos, Užkaukazės keliais. Tuose keliuose ir kūrėsi „pastovio kiemai”, „channos”, „karavan sarajai”. Tai dabartinių viešbučių pirmtakai.

Pirmuosius valstybinius tų laikų viešbučius Europoje įkūrė Romos imperatorius Oktavianas 63 m. pr. m.e. – 14 m.e.m. didžiuosiuose Romos imperijos keliuose. Atstumai tarp viešbučių siekė iki vienos dienos vežėjo kelio. Šis tinklas apėmė Mažąją Aziją ir Galiją.

Žlugus Romos imperijai, viešbučių tinklas iš naujo atsigavo tik viduramžiais, prasidėjus masinėms pirklių, meistrų, mokinių, artistų, fokusininkų klajonėms. Jiems ir prireikė viešbučių. Vienuolynai, cechai, kunigaikščių dvarai nemokamai, vardan artimo meilės, priglausdavo keliautojus. Tuo metu Karolis Didysis (768-814 m.m.) išleido keliauninkų aptarnavimo ediktą, kuriame vienuolynams ir bažnyčioms nurodoma išlaikyti „gospicerijas”, kuriose piligrimai ir keliautojai galėjo nemokamai nakvoti, maitintis, praustis, gauti medicininę pagalbą. Tos „gospicerijos” ypač išsivystė Šveicarijoje. Šioje srityje Šveicarija ir dabar laikoma labai autoritetinga.

Seniausias mums žinomas viešbutis vadinosi „karavan sarajus” ir buvo įkurtas Graikijos mieste Knossose 1400 m.pr.m.e. Jo pirmąjį aukštą puošė gražus vestibiulis su freskomis. Šalia vestibiulio buvo įrengtas specialus baseinas, kuriame keliautojai plaudavosi kojas. Pirmajame aukšte taip pat buvo nedidelės vonios, sklidinos šilto vandens, ir sandėliai daiktams saugoti. Antrajame aukšte – svečių kambariai. Vėliau Graikijoje atsirado privačių ir valstybinių viešbučių. Valstybiniai buvo prieinami visiems ir vadinosi „katalogijomis” arba „pandokėjomis”. Šių pastatų griuvėsių išlikę Olimpo mieste (IV a. pr. m. e.).

Herodotas (V a. pr. m. e.) aprašo ypatingai gerą viešbučių tinklą Persijos valstybės keliuose. Jie priklausė pačiam šachui ir buvo skirti valdininkams, keliaujantiems tarnybos reikalais.

Viduramžiais keliauti ėmė vis daugiau žmonių. Daugėjo privačių viešbučių, kurie Europoje vadinosi „osterijos”. Viena iš seniausių tokių „osterijų” Sent Albanso miestelyje, Anglijoje, vadinosi „Pas besipešantį gaidį”.

Ispanijoje, Grenadoje, iki šiol išsilaikė „karavan sarajus”, apie kurio vidinį kiemą trimis aukštais buvo išdėstyti svečių kambariai.

Panašių „karavan sarajų” randama ir Stambule. Net po Antrojo pasaulinio karo Rusijoje buvo veikiančių „pastovio kiemų” Sibiro trakte, ypač Omsko – Krasnojarsko ruože.

Vėlyvaisiais viduramžiais keliauninkų dar padaugėjo. 1560 m. belgų šeima pavarde Taksi įkūrė susisiekimo diližansais tarnybą maršrutu Briuselis – Viena. Šiuose ir kituose naujuose keliuose reikėjo vis naujų viešbučių. Daugėjo viešbučių, daugėjo ir pačių keliauninkų. Keitėsi aptarnavimo kultūra ir paslaugos.

XVII a. įvyko lemtingas lūžis: žodžiu „hotel”, reiškusiu aristokrato privačią miesto rezidenciją, imami vadinti rūmai ar pastatai, skirti apsistoti visiems keliauninkams, turintiems pakankamai pinigų. Prasidėjo viešbučių statyba, labiausiai suklestėjusi XIX a. ir XX a. pradžioje.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Rašykite komentarą

-->