Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Vientisinio sakinio skyryba

Autorius: Giedrė

Brūkšnys tarp veiksnio ir tarinio
Brūkšnys tarp veiksnio ir tarinio paprastai rašomas tada, kai kalbėdami intonacija ir pauze išskiriame sakomo dalyko svarbą. Kada jį rašyti, galima nustatyti iš klausos. Vis dėlto brūkšnio rašymą tarp veiksnio ir tarinio apibrėžia kelios taisyklės. Brūkšnys rašomas tik sakinyje, kuris turi sudurtinį tarinį su praleista jungtimi.

Brūkšnys rašomas, kai tarinio vardinė dalis yra išreikšta:

1. Daiktavardžio vardininku: Šatrija – sakmėmis apie raganas pagarsėjęs kalnas.

2. Kiekinio skaitvardžio vardininku: Penki ir penki – dešimt.

3. Veiksmažodžio bendratimi: Save girti – save nuvertinti.

Brūkšnys nerašomas, kai tarinio vardinė dalis yra išreikšta:

1. Būdvardžio vardininku: Jis geras. Šis žmogus puikus.

2. Dalyvio vardininku: Miškas nutilęs. Lapai jau visai pageltę.

3. Kelintinio skaitvardžio vardininku: Jis klasėje penktas.
Kartais praleista sudurtinio tarinio jungtis tarsi pabrėžiama dalelytėmis štai, tai:

Darbščios rankos – štai žmogaus turtas.

Vilnius – tai didžiausias miestas.

Ji – tai mano vienintelė.
Tikslinamosios aplinkybės
Kai kalbėdami ar rašydami manome, jog mūsų mintis išreikšta ne visai aiškiai ar tiksliai, kad klausytojas, ar skaitytojas gali nesuprasti, kur, kada, ar kaip vyko veiksmas, vartojame tikslinamąsias aplinkybes. Tokias aplinkybes kalbėdami išskiriame intonacija, o rašydami – kableliais.

Tikslinamosios aplinkybės visada būna tos pačios rūšies, kaip ir ta, kurią tikslia, o joms klausimą keliame iš pirmosios aplinkybės, pvz.:

Čia, slėnio pievose, prasidėdavo tetos darbo diena. (kur čia? – slėnio pievose.)

Vidudienį, per pačią kaitrą, prie upės atskubėjo du berniukai. (kada vidudienį? – per pačią kaitrą.)

Tyliai, be vieno žodžio, ji paėmė namų ūkio vairą į savo rankas. (kaip tyliai? – be vieno žodžio.)

Skirtingų rūšių aplinkybės (vietos ir laiko, vietos ir būdo, laiko ir būdo) net ir būdamos greta viena kitos negali būti tikslinamosios, nors kalbėdami tokias aplinkybes išskiriame pauze, pvz.: Labai seniai (kada?) vienoje šalyje (kur?) gyveno toks karalius. Pavakare (kada?) pamiškėje (kur?) pasirodė nuvargęs keleivis.

Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės
Savarankiškais žodžiais išplėstų dalyvinių, pusdalyvinių ir padalyvinių aplinkybių skyryba yra laisva, ji priklauso nuo rašančiojo nuomonės. Šioms aplinkybėms svarbios pauzės. Pauzės kalboje – skyrybos ženklai popieriuje. Kai autoriui atrodo svarbu pabrėžti tai, kas pasakyta šia aplinkybe, kis ją išskiria kableliais kartu su priklausomais žodžiais pvz.:

Nuo šviesos pridengdamas akis, pravirkdavai genties lopšy. (kaip pravirkdavau? – Nuo šviesos pridengdamas akis.)

Kai autoriui aplinkybe reiškiama mintis neatrodo tokia svarbi, neturi prasminio ir intonacinio savarankiškumo, tada ji kableliais neskiriama.

Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės paprastai skiriamos, kai eina prieš tarinį, pvz.:

Šildant popiečio saulei, į aikštelę, susirenka vaikai.

Į aikštelę, šildant popiečio saulei, susirenka vaikai.

Kai tokios aplinkybės eina po tarinio, jos dažniausiai neskiriamos, pvz.:

Į aikštelę vaikai susirenka šildant popiečio saulei.
Derinamųjų ir nederinamųjų pažyminių skyryba

Pagal ryšius su pažymimuoju žodžiu pažyminiai skirstomi į derinamuosius ir nederinamuosius, juos reikia mokėti atskirti, kad galėtumėme teisingai pritaikyti skyrybos taisykles:

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->