Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Viduramžių pilys

Autorius: Renata

Europos viduramžių istorija neatskiriama nuo pilių. Medinės, mūrytos iš plytų ar akmenų, jos buvo nusėjusios senąjį žemyną nuo Atlanto iki pat Uralo kalnų. Laikui bėgant, pilys keitėsi – vienos sunyko, kitos buvo perstatytos, rekonstruotos. Iš viduramžių mūsų laikus pasiekė tik mūrinės pilys. Jų dėka šiandien žinome, kaip atrodė viduramžių pilys. Net jei iš pilies liko griuvėsiai, jie vis viena leidžia pajusti buvusią jos didybę.

Mūsų projekte mes rašome apie pilis: apie jų statymą, paskirtį ir gyvenimą pilyse.

Kam pilis naudojama?
Sutvirtinimai ir pylimai buvo naudojami gynybai nuo akmens amžiaus. Tikros pilys Europoje atsirado tik nuo devintojo amžiaus iš dalies dėl Vikingų žygių, o iš dalies dėl feodalų politinės valdžios decentralizavimo. Nuo devintojo iki penkioliktojo amžiaus visoje Europoje buvo pastatyta tūkstančiai pilių. 1905 m visuotinio surašymo metu Prancūzijoje buvo suskaičiuota daugiau nei 10.000 pilių.

Feodalizmo laikotarpiu įstatymus ir tvarką bei apsaugą nuo plėšikų, tokių kaip vikingai, užtikrindavo vietiniai didikai. Jie statė pilis apsaugai ir kartu kaip saugias bazes, iš kurių galėtų veikti vietinės karinės pajėgos. Aiški pilies gynybinė paskirtis užtušuodavo jų puolamąją funkciją. Jos funkcionavo kaip profesionalių kareivių bazės, kurios kontroliavo apylinkes. Tuo metu, kai karaliaus autoritetas dėl tam tikrų priežasčių buvo silpnas, pilių tinklas ir jų karinės pajėgos garantavo santykinį politinį saugumą.

Pilių statymas Europoje
Nuo devinto amžiaus, vietiniai didikai pradėjo statyti pilis Europoje. Iš pradžių jos buvo labai paprastos ir nekaip pastatytos, bet po kiek laiko jos tapo akmeninėmis tvirtovėmis. Daugelis jų priklausė karaliams ir jų vasalams, bet daugiausia jų pastatė vietiniai didikai savais interesais. Didikai teisinosi barbarų išpuoliais, nors iš tikrųjų jie statėsi pilis, kad galėtų kontroliuoti vietinę aplinką. Tai buvo įmanoma, nes tuo metu Europa neturėjo strateginės gynybos ir stiprios centralizuotos valdžios.
Kaip Europos pilių statymo pavyzdį galima pateikti Prancūzijos Poitou regioną. Kai prasidėjo Vikingų žygiai devintame amžiuje, ten buvo tik trys pilys, o jau vienuoliktam amžiuje – trisdešimt devynios. Panašiai buvo visoje Europoje. Pilys galėjo būti pastatytos labai greitai. Prieš atsirandant patrankoms, pilių gynėjai turėjo pranašumą prieš puolėjus.
Tačiau plačiai paplitusi pilių statyba ir dideli kareivių pulkai, laikomi jų gynybai, neužtikrino taikos ir apsaugos nuo įsibrovėlių, o tik nesibaigiančius karus.
Pilių evoliucija
Pačios pirmosios pilys buvo su gynybiniu pylimu ir vidiniu kiemu. Pylimas buvo platus, paprastai 50 pėdų aukščio. Ant pylimo buvo statomas didžiulis medinis bokštas Žemiau pylimo buvo žemės plotas, aptvertas stipria medine tvora, vidinis pilies kiemas. Čia buvo sandėliai, gyvulių aptvarai ir gyvenamosios trobelės. Ir pylimas, ir vidinis kiemas sudarė salą, apsuptą vandens pripildytu grioviu, kuris buvo iškastas statant pylimą. Tiltas ir status, siauras takas sujungdavo abi pilies dalis. Kai kildavo pavojus, ir vidinis pilies kiemas negalėjo atlaikyti puolimo, apsaugos daliniai atsitraukdavo į medinį bokštą.
Vienuoliktame amžiuje pilių statyboje žemę ir medį pradėjo keisti akmuo. Medinį bokštą virš griovio pakeitė apvalus akmeninis įtvirtinimas. Vėliau jis virto bokštu, arba donžonu.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Rašykite komentarą

-->