Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Viduramžių miestai

Autorius: Dovilė

Viduramžių miesto formavimasis, kurį šiandien galėtume apibūdinti kaip ciklą, kurio pradžia – vienuolikto amžiaus ekonominis bei demografinis suklestėjimas, o pabaiga – keturiolikto amžiaus nuosmukis, anuomet buvo suvokiamas kaip pavojingas šuolis į nežinomą ateitį. Ir Dante, apdainavęs ” antikinių sienų juostos” apsuptą miestą bei tapatinęs miestą su ”naujaisiais žmonėmis ir lengvu pelnu”, ir kiti keliautojai bei kronikininkai, atvirkščiai, aprašę šią naujovę su susižavėjimu ir nuostaba, savaip išreiškė, kad vyksta kažkas netikėto ir stebinančio.

Santykis tarp Europos ir antikos pasaulio miestų apsivertė. Konstantinopolis (po kryžiuočių užkariavimo 1204 metais), Kordoba ( po 1236 metų atkariavimo), Bagdadas ( po mongolų antplūdžio 1258 metais), ir Palermas ( po Karolio Anžujiečio apsiausties 1266 metais) buvo nykstantys ir apgriuvę miestai, o daugelis Europos miestų sparčiai plėtėsi ir su viltimi žvelgė į ateitį. 1274-1291 metais Marco Polo aplankė Kiniją ir neaprėpiamus Juanų imperijos miestus, kurių mastai gerokai lenkė Europos miestus, ir visgi jis gretino juos kaip lygius Venecijai ir kitiems Europos miestams. Akistatos su likusiu pasauliu išvakarėse naujosios Europos miestai jau prilygo pasauliniams urbanistiniams standartams.

Daugelis bendrų teorinių svarstymų apie miestą yra pagrįsti idealizuota idėja apie kūribingą viduramžių laikotarpį. 1925 metais Robertas E. Parkas rašė: ”Miestas yra proto būsena, darinys, susidedantis iš papročių bei tradicijų ir iš pažiūrų bei jausmų, glūdinčių tuose papročiuose ir perduodamų su ta tradicija.”(R. E. Park,”The City:Suggestions for the Investigation of Human Behavior in the Urban Environment”, in The City, 1925,p. 1).

Darbo tikslai. Pagrindiniai šio darbo tikslai yra:

1. Apibrėžti viduramžių Europos miestų atsiradimo ir vystymosi priežastis,

2. Atskleisti pagrindinius viduramžių miestų bruožus,

3. Išskirti pagrindinius viduramžių Europos miestų tobulinimo bruožus.

II. VIDURAMŽIŲ MIESTAI
2.1. Miestų atsiradimo priežastys
Miestai viduramžiais atsirado dėl kelių priežasčių. Vienur jie išaugo prie garsių vienuolynų ar pilių, kur žmonės tikėdavosi rasti prieglobstį nuo karo antpuolių. Kitur miestais virto didesni kaimai, kur žemdirbiai suveždavo parduoti savo gėrybes. Dažnai miestas išaugdavo iš prekybos centro – prie uosto, upių santakoje ar judrioje kryžkelėje (Kleras D. D. 1995.p. 10) .Taip pat nėra abejonės, kad komercinė revoliucija prikėlė miestų civilizaciją Vakarų Europoje. Komercijos revoliucija nulėmė ne tik sparčiai augančią prekybos apimtį, bet ir verslo technikos tobulėjimą. Pastarojoje srityje Šiaurės Italijos pirkliai būdavo tikri novatoriai ir imdavosi komercijos praktikos, vėliau priimtos visoje Vakarų Europoje.

Drauge Italijos verslo žmonės pamažu išplėtojo metodus, kurie leisdavo jiems pasilikti namie ir platesnei veiklai vadovauti per agentus. Dalykine korespondencija, sąskaityba, draudimu, bankų paslaugų supaprastinimais ir kitomis komercijos priemonėmis jie nuvedė į modernų verslo praktikos amžių. Šampanės mugių nykimas trylikto amžiaus pabaigoje rodė, kad tuo metu naujas sėslus pirklys jau buvo beišstumiąs savo keliaujantį pirmtaką (Baldwin J. W. 1996.p. 36-37).

2.2.Kolonizacija ir naujieji miestai
Uždaras miestas, kitaip negu atviros kaimo vietovės, sužadino bendruosius Europos teritorijos pokyčius, prasidėjusius dvyliktame amžiuje. Miestas importavo maisto produktus ir žaliavas, o eksportavo prekybos ir pramonės produktus. Šie mainai ir bendras demografinis augimas vertė kaimą didinti gamybą – įdirbti naujas žemes ir geriau išnaudoti jau įdirbtąsias. Tuo pat metu Europos sienos plėtėsi į rytus: kolonizuotos žemės kitapus Elbės ir į pietus, po truputį atkariaujamos arabų teritorijos Ispanijoje (Benevolo L.1998.p.78). Šiems tikslams įgyvendinti reikėjo naujų miestų, kuriuos kūrė valdovai, religiniai ordinai ar didesni miestai, remdamiesi jau esamais urbanistiniais modeliais.

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->