Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Viduramžių literatūra

Autorius: Gabija

Viduramžiai (lot. medium aevum) pavadinimas vidurio laikotarpio tarp dviejų kitų : senovės (antikinio) ir naujųjų amžių. V a. Romos imperiją užplūdo barbarų gentys – gotai, vandalai, hunai ir kt. 476 m. buvo nuverstas paskutinis Romos imperatorius. Romėnų miestai su tais laikais įspūdinga akvedukų ir kanalizacijos sistema buvo sugriauti ir ištuštėjo.

Istorikai šį laikotarpį nuo 476 iki 1500 m. vadina viduriniais amžiais. Terminas atsirado pirmiausia renesanso metu (XV a.) , kada šios srovės atstovai ėmė save laikyti naujojo mokslo, literatūros ir meno pradininkais ir tarėsi kurią pagal klasikinės senovės pavyzdžius. Kuriama naujoviška kultūra, jų įsitikinimu, būdama antikinės sekimu ar net jos gaivinimu, visai besiskirią nuo ankstyvesnių betarpiškų amžių kultūros, skiriančių juos nuo romėniškos senovės. Tai tariamai buvęs žemo kultūrinio lygio laiko įtarpas ir jam duodamas viduramžių pavadinimas.

Kas pirmas šį vardą paleido – nežinia. Anksčiau jis sutinkamas Mikalojaus Cusano raštų leidime 1504m. , kur pasakyta, jog kardinolas pažinojęs “mediae tempestatis” istorijos. Iš citatos matyti, kad terminas anuo metu jau buvo įprastas. Galutinai į istorijos mokslą jį įvedė vokietis Kr. Keller (Cellarius) , išleidęs Historia medii aevi 1688m.

Tikros viduramžių pradžios ir pabaigos datos nusakyti negalima. Dirbtinai viduramžių pradžia siejama su barbarų herulių įsiveržimu į Italiją 476m. , kada jų vadas Odoakras pašalino imperatorių Romulą Augustulą ir jį pasiuntė į Konstantinopolį. Viduramžių pabaiga susieta su renesanso ir reformacijos pradžia.

Kodėl “viduriniai” amžiai? Žvelgdami į praeitį, istorikai vartoja šį žodį apibrėžti laikotarpiui tarp paskutinių vikingų antpuolių ir Bizantijos imperijos žlugimo. Po to Europos jau nebevienija ta pati tikyba ar bendra kultūra. Iš pradžių “viduriniai” amžiai regėjo spartų ekonomikos augimą – Europa palaipsniui atsigauna po šimtmečius trukusių antpuolių. Ūkio pajamos didėja, pirkliais kaupia turtą prekiaudami vilna, drabužiais ir prabangos dalykais, atgabentais iš tolimųjų kraštų. Bajorai stato tvirtas pilis, didingus dvarus. Jie mėgaujasi medžiokle, dailiais apdarais, prašmatniais valgiais ir “kurtuaziniu” (elegantišku) gyvenimu. Tačiau šiai gerovei grėsmę kelia siaubingos mirtinų ligų epidemijos. Didėjantį gyventojų skaičių ir klimato permainas lydi bado metai. Kyla valstiečių maištai prieš nemokšišką valdymą – jie sudrebino Angliją ir Nyderlandus XIV a. Pabaigoje. Silpni karaliai galynėjasi su galingais didžiūnais, valdiniai nenori paklusti neteisingiems įstatymams. Anglija ir Prancūzija kariavo daugiau kaip 100 metų.

Be to, viduramžiai laikotarpis, kai ima formuotis Europos tautos (ir kalbos). Daugelis nūdienių valdymo įstaigų, tokių kaip parlamentas atsirado viduramžių laikais. Tada imta statyti miestus, kokiuose gyvenama ir šių dienų žmonės – su bažnyčiomis, katedromis, universitetais ir ligoninėmis. Galingi karaliai leido mokesčius. Šitaip viduramžiais buvo klojami šiuolaikinės Europos pamatai. Tačiau tarp viduramžių ir dabarties esama daugybės skirtumų. Gyventojų tuomet būta kur kas mažiau. Net prieš Juodajai mirčiai nusiaubiant Europą XIV a. viduryje bendras gyventojų skaičius tesudarė turbūt dešimtąją dalį to, ką turime šiandien. Dauguma žmonių dirbo laukus, o ne įstaigose, gamyklose ir parduotuvėse kaip mūsų laikais.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6

Rašykite komentarą

-->