Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Vestuvės

Autorius: Virginija

Turinys

1. Įvadas ………………………………………………… 3

2. Matriarchalinė šeima ………………………………… 4

3. Patriarchalinė šeima ……………………………………………… 4

4. Senųjų vestuvių papročiai …………………………… 5

4.1 Žmonos vogimo papročiai ………………………. 6

4.2 Žmonos pirkimo papročiai ……………………. 7


4.3 Naminės vestuvės ………………………………..8

4. Išvados ………………………………………………….10

ĮVADAS

Vestuvės – viena iš svarbiausių bendruomenės ir šeimos švenčių. Naujos šeimos kūrimas rūpi visiems, ne tik patiems jauniesiems. Giminė, dalyvaudama vestuvėse, patiria savo bendruomenės reikšmingą atsinaujinimą. Šiandien vestuvės trunka trumpiau, o ir papročių išliko mažiau. Vis dėlto vestuvių prasmingumas ir svarba išlieka, o protėvių papročiai atgyja vestuvinių apeigų metu.

Pirmoji vestuvių papročių dalis – piršlybos – šiandien jau beveik išnykusi. Kadaise ją sudarė tokios sudėtinės dalys: atklausai, pažintuvės, pasogos derybos, peržvalgos, suderėtuvės, užsakai, sužadėtuvės. Kaimiškose vestuvėse buvo išlikę daug patriarchalinių papročių (jaunosios grobimas, pirkimas ir pan.). Šių dienų vestuvėse svarbiau pažymėti kuriamos šeimos reikšmę, atsisakant patriarchalinių papročių ir taip įtvirtinant lygias vyro ir moters teises.

Antroji vedybų papročių ciklo dalis – pačios vestuvės. Svarbiausia vestuvių dalis – jungtuvės ir su jomis susijusios apeigos. Senesnės žinios liudija, jog lietuviai vestuves keldavo rudenį apie Vėlinių metą, lapkričio mėnesį. Šiandien dažniau vestuvės keliamos šiltu metų laiku – vasarą. Manyta, kad per mėnulio jaunatį susituokusieji ilgiau išliks jauni, pilnatyje – bus turtingesni.

Rengiantis vestuvėms, svarbu turėti tinkamus vestuvinius drabužius. Pagrindinė spalva – balta, siuvinėjimuose ir ornamentuose gali būti raudonos spalvos. Svarbus Aušrinės žvaigždės ženklas – aštuoniakampė žvaigždė. Žalčio ženklais puošiami jaunosios drabužiai, kaip ir papuošalai.

MATRIARCHALINĖ ŠEIMA

Lietuvių, kaip ir kitų pasaulio tautų, šeima nuėjo ilgą plėtotės kelią nuo endogaminės iki egzogaminės, nuo matriarchalinės porinė iki patriarchalinės monogaminės šeimos. Apie tai byloja nemažai archeologinių, ikonografinių, rašytinių, lingvistinių šaltinių.

Apie ilgus tūkstantmečius Lietuvoje trukusį matriarchato laikotarpį liudija įvairios medinės ir akmeninės moterų statulėlės. Statulėlių randama ne tik medinių ar akmeninių tačiau ir gintarinių, kurių keletas buvo rasta Juodkrantėje. Šios statulėlės randamos ne tik Lietuvoje, bet ir teritorijose kur anksčiau gyveno baltai. Manoma, kad statulėlės, vadintos bobomis, buvo sudievintos. Jos buvo laikomos namų židinio globėjomis, moterų saugotojomis, derliaus deivėmis.

Nuo seniausių laikų lietuviams buvo įprasta gerbti moterį, motiną, žmoną. Tai liudija ir Prūsų teisynas. Jame buvo rašoma, kad vyras, sužeidęs ar užmušęs moterį, turėjo atlyginti dvigubai, o moteris padariusi skriaudą vyrui – viengubai.

Apie Lietuvoje gyvavusį matriarchatą liudija ir tai, kad dar XVIII – XIX amžiuje gyvavęs paprotys santuokiniams ir nesantuokiniams vaikams paveldėti pagal motinos liniją, taip pat nesantuokiniams vaikams vadintis motinos pavarde ir priklausyti tik motinai.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->