Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Verslumas ir kapitalo ištekliai

Autorius: Renata

Ekonomika- tai mokslas, nagrinėjantis, kaip esant ribotiems ištekliams, maksimaliai patenkinti vartotojų norus.

Kapitalo ištekliai
Kapitalo ištekliai- tai žmonių pagamintos prekės, naudojamos kitoms prekėms gaminti ir paslaugoms teikti.

Apyvartinis kapitalas.

Apyvartinis kapitalas – tai įmones trumpalaikės apyvartinės lėšos, kurios gana greitai pakeičiamos ūkinės veiklos procese. Jos apima žaliavas, medžiagas, nebaigtą gamybą ir gatavų prekių atsargas, skolas ir grynuosius pinigus, trumpalaikius įsipareigojimus.

Apyvartinis gamybinis kapitalas – tai gamybinio kapitalo dalis, kuri visiškai suvartojama viename gamybos cikle, pakeičia savo natūralią formą ir perkelia visą savo vertę į gatavą produktą. Apyvartinis gamybinis kapitalas ( dar vadinamas apyvartiniu fondu) susideda iš dviejų dalių:

1. Darbo objektų, kurie bus įtraukti į gamybos procesą; tai toji dalis, kuri sudaro gamybines atsargas.

2. Darbo objektų, jau patekusių į gamybos procesą; tai toji dalis, kuri yra nebaigta produkcija. Gatava produkcija nepriskiriama prie apyvartinių fondų , nes ji jau išėjusi iš gamybos sferos , ir priskiriama cirkuliacijos fondams. Įmonės apyvartinio gamybinio kapitalo ( fondo) sudėtis parodyta schemoje:

Apyvartinis gamybinis kapitalas

Gamybinėse atsargose Gamybos procese

-žaliavos ir pagrindinės medžiagos

-atsarginės dalys einamajam remontui

-pirktiniai pusgaminiai

-tara ir jos medžiagos

-pagalbinės medžiagos

-mažaverčiai ir greitai nusidėvintys daiktai

-kuras

-nebaigta gamyba

-savos gamybos pusgaminiai

-naujos technikos įdiegimo išlaidos
Apyvartinių gamybinių fondų dydis įmonėse nustatomas pagal jų sunaudojimo normas ir gamybinių atsargų normas.

Sunaudojimo norma – tai nustatytas žaliavų ar medžiagų kiekis, reikalingos produkcijos vienetui pagaminti arba atskiram darbui atlikti.

Gamybinių atsargų norma – tai tam tikru metu įmonės gamybos procese nedalyvaujančių materialinių išteklių kiekis, kurį reikia turėti įmonėje, kad gamyba vyktų nenutrūkstamai ir be sutrikimų.

Priklausomai nuo veikimo trukmės nustatomos metų ketvirčio, einamosios ir draustinės (rezervinės) normos. Visos normos turi būti pažangios , privalo orientuoti darbuotoja taupiai naudoti materialinius išteklius.

Apyvartinių gamybinių fondų sudėčiai, struktūrai ir vertei turi įtakos gaminamos produkcijos pobūdis ir apimtis, gamybos proceso trukmė, gamybos mechanizavimo ir automatizavimo lygis. Apyvartiniai fondai gali būti išreikšti ir apskaitomi natūriniais rodikliais ir pinigine (vertine) išraiška. Kadangi įmonė ne tik gamina produkciją, bet ir ją realizuoja, todėl be apyvartinių gamybinių fondų, ji dar turi ir cirkuliacijos fondus. Cirkuliacijos sferai aptarnauti skiriamoji apyvartinio kapitalo dalis vadinama cirkuliacijos fondais. Prie jų priskiriama: gatava produkcija įmonės sandėlyje, produkcija kelyje, piniginės lėšos kasoje ir atsiskaitomoje banko sąskaitoje, t.p. lėšos nebaigtuose atsiskaitymuose už išsiųstą produkciją.

Apyvartinių gamybinių fondų ir cirkuliacijos fondų suma pinigine išraiška sudaro įmonės apyvartines lėšas.

Apyvartinės lėšos – tai lėšos, įdėtos į darbo objektų ir gatavos produkcijos atsargas, taip pat lėšos, esančios įvairiose gamybos proceso ir cirkuliacijos stadijose .

Taigi apyvartinis kapitalas vadinamas ir apyvartinėmis lėšomis, turinčiomis sudaryti normalias gamybos sąlygas. Laikas, kurį apyvartinės lėšos būna gamybos sferoje, vadinamos gamybos periodu ,o laikas jų cirkuliacijos sferoje – cirkuliacijos periodu (laikotarpiu).

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8

Rašykite komentarą

-->