Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Verslo samprata, verslas ir jo organizavimo formos

Autorius: Elena

Verslininkystės raidos istorija ilga. Verslininkystė visada siekė patenkinti žmogaus poreikius. Didėjant poreikiams, ji keitėsi ir tobulėjo. Taigi verslininkas turi tenkinti vartotojų norus, pritaikyti savo verslą prie rinkos reikalavimų. Todėl nuolatos reikia kurti naujas idėjas ir jas įgyvendinti. Verslininkystės procesus sieja keturios stadijos: naujų idėjų paieška ir socialiniai bei ekonominis jų įvertinimas (naują idėją grindžiantys veiksmai, idėjos vertingumas, idėjos ir verslininko tikslų atitikimas ir kt.); verslo plano rengimas (pagal verslo plano struktūrą); verslui plėtoti reikalingų išteklių paieška (turimi ištekliai, trūkstami ištekliai, išteklių pritraukimo būdai ir kt.); įkurtos verslo įmonės vadyba (struktūra, stilius, sėkmės veiksniai, verslininkystės kliuviniai ir kt.). Visi šie etapai eina nuosekliai. Taigi verslininkystės sampratą galima būtų sukonkretinti. Ji gali būti vertinama įvairiais požiūriais: ekonominiu, verslo vadybos ir asmeniniu.

,,Ekonomisto požiūriu, verslininkas – tai asmuo, kuris sujungia lėšas, darbą, medžiagas ir kt. Tokiu būdu, kad išauga visuminė jų vertė. Kartu jis inspiruoja pokyčius, plėtoja inovacijas ir radikaliai keičia ankstesnę tvarką. Psichologo požiūriu, verslininkas – tai žmogus, kurį veikti skatina atitinkami motyvai – pavyzdžiui, troškimas ką nors gyvenime pasiekti arba įgyti savarankiškumą. Kitų verslininkų požiūriu, jis reiškiasi kaip pavojingas varžovas, arba, priešingai, kaip partneris, tiekėjas, pirkėjas arba paprasčiausiai žmogus, turintis idėjų. Kaip sakoma, į tokį žmogų negaila investuoti pinigų. Politinės ekonomijos požiūriu, verslininkas – tai žmogus, kuris didina ne vien savo, bet ir nacionalinį turtą, kuris atskleidžia išteklių naudojimo, nuostolių mažinimo būdus, kuria naujas darbo vietas‘‘ .

,,Verslininkystė – tai dinamiškas turto gausinimo procesas. Turtą kuria tie, kurie labiau rizikuoja nei kiti savo pinigais, nuosavybe, karjera, kurie negaili laiko privataus verslo plėtojimui, kurie siūlo pirkėjams naują prekę arba paslaugą. Šita prekė arba paslauga nebūtinai privalo būti kuo nors tobulai nauja, svarbiausia – kad verslininkas gebėtų suteikti prekei, paslaugai naują kokybę, didinti vertę, eikvodamas tam būtinas jėgas ir lėšas.

Kiekvienas čia teikiamų apibrėžimų nagrinėja ,,verslininko‘‘ ekonominę kategoriją įvairiais požiūriais. Tačiau visi jie apima tokias sąvokas: naujumą, organizacinį talentą, kūrybiškumo pradmenis, turto (nuosavybės) gausinimą ir ryžtą rizikuoti. Iš tikrųjų verslininkų esama visose srityse – švietimo, medicinos, mokslo, teisės, architektūros, gamybos, socialinėje ir paskirstymo srityje.

Kai kurie autoriai teikia, anot jų, visus verslumo elgsenos tipus aprėpiantį apibrėžimą: ,,Verslininkystė – tai ko nors naujo, turinčio vertę, kūrimo procesas, reikalaujantis laiko ir jėgų, numatantis asmeninę finansinę, moralinę ir socialinę atsakomybę; procesas, kuris galų gale teikia piniginių pajamų ir asmeniško pasitenkinimo pasiektais rezultatais‘‘. Verslininkystės plėtojimo tikslas, vaizdžiai tariant, verslo ,,kelrodė žvaigždė‘‘, yra teisėtas turto (nuosavybės) gausinimas, efektyvus jo naudojimas.

R.Stačiokas apibendrina verslininkystės ir verslininko sampratą istoriniais laikotarpiais:

Apie 1850 metus pr.Kr. Seniausiame raštijos šaltinyje (senovės knygų rinkinyje biblijoje) pažymėtas komercijos, t.y. pardavimo ir pirkimo, faktas. Vienas žymiausių Biblijos veikėjų Abraomas (vadinamas ,,daugelio tėvu‘‘ arba hebrajų tautos pradininku) sudarė prekybinį sandėrį su hetitu Ephronu. Iš jo Abraomas privatinėn nuosavybėn gavo lauką su ola. Tam tikra prasme Ephroną galima laikyti istoriniu verslininko prototipu, kuris kaip komercinės veiklos rezultatą realizavo kitam asmeniui dalį savo turto kaip prekę, atnešusią piniginių pajamų.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->