Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Verslo organizacijos tikslinės auditorijos

Autorius: Vaidotas

Šiandieninėje visuomenėje siekiant efektyvios komunikacijos vienas pagrindinių dalykų yra organizacijos grupių išskyrimas. Ryšių su visuomene specialistai dažnai vienaip ar kitaip siekia paveikti įvairias žmonių grupes,auditorijas,o kartais ir plačiąją visuomenę.

Pirmiausia reikia išsiaiškinti ką tiksliai reiškia žodis auditorija.

AUDITORIJA- salė, kurioje skaitomos paskaitos, pranešimai, rengiami seminarai.

Tačiau ši reikšmė netinka mums šiandien.

Tarptautinių žodžių žodyne aiškinama, kad AUDITORIJA- tai paskaitos, pranešimo, radijo ir televizijos laidų klausytojai.

Tačiau AUDITORIJA- ryšiuose su visuomene yra suprantama kaip tam tikra grupė žmonių ar organizacijų, susijusių pagal vieną požymį, veiklą, geografinę padėtį ar pan.
Nesunku pastebėti, kad kiekviena organizacija turi įvairias, skirtingas auditorijas, su kuriomis palaiko vidinę ir išorinę komunikaciją. Nekeista, kad kiekviena organizacija, turi apie 150 skirtingų auditorijų, tarp jų dažniausiai išskiriamos 9:

BENDRUOMENĖ

DARBUOTOJAI

TIEKĖJAI

POTENCIALŪS DARBUOTOJAI

INVESTUOTOJAI

PIRKĖJAI IR VARTOTOJAI

NUOMONIŲ LYDERIAI

PROFESINĖS SĄJUNGOS

ŽINIASKLAIDOS PRIEMONIŲ ATSTOVAI

BENDRUOMENĖ- ji visada priklauso nuo organizacijos pobūdžio. Net jeigu skirtingos organizacijos yra įsikūrusios toje pačioje geografinėje vietoje, beveik visada išryškėja skirtingi komunikacijos poreikiai, o neretai iškyla ir problemos.

Pvz: saugos, taršos, automobilių stovėjimo vietos ir t.t.

Susidurdama su skirtingais interesais, beveik kiekviena organizacija turi savo specifines auditorijas, nors tų auditorijų nariai gali ir sutapti.

DARBUOTOJAI.verslo organizacijose skirtumai tarp darbuotojų profesijų nėra labai ryškūs, nes vienaip ar kitaip jie išmano tą pačią specialybę, turi bendrus interesus, tikslus, siekia pelno. Tačiau etniniai ar socialiniai skirtumai gali būti labai ryškūs.

FINANSINĖS PUBLIKOS-tai ypač svarbi verslo komunikacijos organizacijos auditoria, kuriai priklauso bankai, makleriai, investuotojai, finansų ir rinkos analitikai, draudimo kompanijos. Šios grupės yra stiprus veiksnys, nulemiantis organizacijos veiklą, strategiją.

VARTOTOJAI.ši auditorija perka ir naudojasi organizacijos parduodamomis ar teikiamomis paslaugomis, todėl jai būdingi įvairių profesijų, etninių bei socialinių grupių atstovai.

NUOMONIŲ LYDERIAI-tai asmenys, galintys paveikti visuomenės nuomonę, todėl jiems priskiriami žiniasklaidos priemonių atstovai, religinių bendruomenių atstovai bei kiti viscometer gerai žinomi ir “matomi” asmenys. Nuomonių lyderiai gali būti formals, t.y. užimantys svarbias pozicijas, ir neformalūs.

FROFESINĖS SĄJUNGOS- jos vaidina ypač svarbų vaidmenį komerciniame, industriniame ir politiniame gyvenime. Tai ypač įtakinga verslo organizacijos darbuotojų grupė.

ŽINIASKLAIDA- tai paprasčiausias organizacijos būdas pasiekti tikslines auditorijas, be to, žiniasklaidos atstovai gali kontroliuoti, ką organizacijos auditorijos mato ir girdi apie organizaciją žiniasklaidoje.
Yra išskiriama keletas veiksmų, kuriuos būtina atlikti užmezgant, palaikant ir stiprinant ryšius su tikslinėmis auditorijomis:

nustatyti žmonių grupes, susijusias su verslo organizacijos programa

nustatyti prioritetus, atsižvelgiant į biudžeto ir kitų išteklių

apribojimus

parinkti žiniasklaidos ir kitas komunikacijos priemones

kurti veiksmingus ir auditorijoms priimtinus sprendimus

Nenustačius auditorijų verslo organizacijos ryšiai su visuomene yra neefektyvūs, nes:

neefektyviai paskirstomos darbo pastangos ir ištekliai, siekiant komunikacijos su per daug auditorijų

tas pats pranešimas kuriamas neatsižvelgiant į tai, ar jame nagrinėjamos problemos, susijusios su konkrečiomis auditorijomis, ir ar yra priimtinas bei suprantamas joms

nepakankamai tikslingai planuojamas laikas, neatsižvelgiama į racionalų darbo valandų, medžiagų ir įrangos naudojimą

nepasiekiami tikslai- jei jie iš vis buvo apibrėžti

Dabar, labiau įsigilinus į verslo organizacijos tikslines auditorijas, galima pateikti dar vieną auditorijos apibrėžimą

AUDITORIJA- tai aktyvus socialinis darinys, kuris susiformuoja atsiradus tam tikroms sąlygoms ar iškilus problemai, kad būtų kartu ieškoma sprendimų.

Tačiau kyla klausimas,ar kiekviena žmonių grupė jau yra auditoria? Ne..tada, ko reikia, kad ji taptų auditoria?Kad grupė taptų auditorija, ji turi komunikuoti, nes antraip ji liks beformiu šešėliu, kažkuo, kas intensyviai ieško savęs, nematydamas esmės.

Taigi, galima išskirti 4 organizacijos auditorijas:

Auditorija, kuriai rūpi vienas konkretus klausimas. Paprastai ši organizacijos auditorija būna itin svarbi, jei sutampa organizacijai ir auditorijai rūpimas klausimas.

Auditorija, kuriai rūpi kelios paaštrėjusios problemos. Tai aktyvi auditoria, kuri sprendžia uždavinius, su kuriais susiduria, ir aktyviai įsitraukia į kitų organizacijų vykdomą veiklą paaštrėjusioms problemoms spresti.

Auditorija, reaguojanti į visas problemas. Tai auditorija, kuri nėra svarbi organizacijai, nes ši auditorija gali siekti tiesiog būti matoma, bet ne padėti išspręsti organizacijai iškilusią problemą.

Apatiška auditoria, t.y. auditoria, kuri nesidomi jokiomis problemomis. Organizacijai ši individų ar organizacijų grupė nėra svarbi, nes organizacija turėtų šviesti auditoriją, teikti jai papildomą informaciją, ją sudominti, kad ji imtų aktyviai spręsti iškilusius uždavinius.
Ką gi, panagrinėsime keletą veiksnių, kurie dėl tinkamos komunikacijos ir žmonių tarpusavio bendravimo išoriškai nematomą auditoriją paverčia aktyvia:

PROBLEMOS SUVOKIMAS- šis veiksnys rodo, kad žmonės suvokia besikeičiančią situaciją ir nusako jų tam tikros informacijos poreikį.

TAM TIKRŲ VEIKLOS APRIBOJIMŲ SUVOKIMAS- šis veiksnys rodo, kad kiek žmonės suvokia, jog konkreti situacija ar jos pokyčiai gali paveikti jų veiksmus, ir ieško būdų situacijai spręsti. Jei žmonės mano, kad gali kažką pakeisti ar paveikti probleminę situaciją, jie ieško papildomos informcijos, kad galėtų sukurti veiksmų planą.

ĮSITRAUKIMO Į PROBLEMOS SPRENDIMĄ LYGMUO. šis veiksnys rodo, kiek žmonės suvokia save įtrauktus į situaciją ir kiek juos veikia probleminė situacija. Kitaip sakant, kuo daugiau žmonės sieja save su situacija, tuo aktyviau jie bendrauja, ieško informacijos, padėsiančios išspręsti iškilusius uždavinius.
Trumpai tariant, prieš pradėdama veikti kiekviena verslo organizacija apibrėžia situaciją, ištiria ją ir numato, ką reikėtų daryt, kad situacija būtų palanki organizacijai ir ji galėtų siekti savo tikslų. Kitas žingsnis- nustatyti tikslines auditorijas, kurios taip pat susiduria su panašia problema ir pabandyti su jomis derinti, pagal kokius kriterijus suvokti situaciją ir galimą bendrą veiklą. Vėliau, apibrėžus situaciją, nustačius tikslines auditorijas ir parinkus tinkamas priemones problemai spręsti, galimas efektyvus veismas ir galbūt džiugūs rezultatai.
Beje, galimi ir kiti organizacijų išskyrimo būdai:

1)PAGRINDINĖ, ŠALUTINĖ IR NESVARBI AUDITORIJOS. Pagrindinė auditorija- tai auditorija, kuri gali padėti arba pakenkti organizacijai. Šalutinė auditorija turi tam tikrą įtaką organizacijai atitinkamu metu. Nesvarbi auditorija- mažiausiai reikšminga verslo organizacijai auditorija.

Pvz.: mokesčių inspekcija tam tikru metu, tarkim, kai reikia pildyti ataskaitas, laiku pristatyti finansinius dokumentus, gali tapti pagrindine komercinės organizacijos tiksline auditorija.

Taigi, tik nuo aplinkybių priklauso, kada viena ar kita auditorija organizacijai gali būti pagrindinė, šalutinė ar nesvarbi.

2)TRADICINĖ IR BŪSIMA AUDITORIJOS. Toks skirstymas parodo galimų auditorijų svarbą organizacijai. Tradicinės auditorijos, tokios kaip organizacijos darbuotojai, klientai ar tiekėjai,- žinomos oraganizacijai ir ji su jom palaiko nuolatinius ryšius. tačiau, kiekviena verslo organizacija, besirūpindama savo ateitimi, turėtų nepamiršti ir tokių auditorijų, kurios šiuo metu nėra svarbios, tačiau ateityje gali būti. Turima omenyje tokios auditorijos kaip studentai ar potencialūs tiekėjai, ar klientai.

3)GRUNIGAS IR HUNTAS NURODĖ 4 AUDITORIJŲ RŪŠIS APIBŪDINDAMI JŲ IR ORGANIZACIJOS SANTYKIUS:

įgalinantys(ryšiai su organizacijomis, kurios valdo išteklius ir reglamentuoja organizacijos veiklą, t.y. vyriausybė, ministerijos, savivaldybės ir pan.)

funkciniai(sanykiai su tiekėjais ir ryšiai su vartotojais, klientais)

norminiai(santykiai su institucijomis, turinčiomis panašių problemų, užsiimančiomis panašia veikla, t.y. profesinės grupės, prtijos, profesinės sąjungos…)

difuziniai(tai nėra formalūs santykiai, kurie įgalina, kuriais atliekamos tam tikros funkcijos, tačiau jie yra reikšmingi institucijai, t.y. žiniasklaida, tam tikros visuomenės grupės)

4)VIDUTINĖ IR IŠORINĖ AUDITORIJOS. Vidinei auditorijai priklauso darbuotojai, organizacijos vadovai, kurie bendrauja organizacijos viduje: vykdo atitinkamas funkcijas, užtikrinančias organizacijos veiklą, bendrauja vieni su kitais, atlikdami savo pareigas. Išorinei auditorijai yra priskiriami pirkėjai, tiekėjai, valdžios atstovai, finaninė visuomenė, profesinės sąjungos, žiniasklaidos priemonių atstovai ir t.t. Komunikacijai su išorine auditorija organizacija taiko kiek kitas piemones nei vidinei komunikacijai, taip pat skiriasi komunikacijos turinys.
Ką gi, norint užtikrinti efektyvų ir pelningą verslo organizacijų veiklą, viena iš svarbiausių sąlygų yra tikslingų auditorijų išskyrimas, atsižvelgiant į iškeltus uždavinius.

Rašykite komentarą

-->