Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Verslininkystės istorinė raida

Autorius: Aistė

Įvadas

“Verslo istorija, vadinamoji komercija, yra civilizacijos istorija – ten,

kur buvo labiausiai suklestėjęs verslas, geriausius vaisius davė ir menas bei mokslas.”

Phine Taylor Barnum

Pasak L. Gineitienės, „verslininkystė – dar vienas kelias, įgalinantis mokslines idėjas paversti gaminiais. (Gineitienė, 2003, 32 p.)

Verslas įvairiomis formomis klesti jau labai seniai. Jo užuomazgų galima pastebėti beveik visose kultūrose. Juo užsiėmė arabai, romėnai, egiptiečiai ir kt. Žinoma, tada tokios sąvokos negalėjo būti, nes nebuvo smulkiojo verslo užuomazgų. Pagrindinis tuometinių verslininkų tikslas buvo smarkiau apgauti pirkėją, gaunant kuo daugiau naudos sau.


Verslininkystės samprata kūrėsi stebint kasdieninę žmonių ūkinę veiklą.

Darbo objektas: verslininkystės istorija.

Darbo tikslas: apžvelgti verslininkystės istorinę raidą.

Darbo uždaviniai:

1. apibrėžti verslininko, verslumo ir verslininkystės sampratas;

2. įvertinti verslo sistemos aplinką;

3. išsiaiškinti, kaip buvo suprantama verslininkystė viduramžiais;

4. išsiaiškinti, kaip buvo suprantama verslininkystė XVII – XVIII šimtmečiuose;

5. įvertinti verslininkystės būseną tarpukario Lietuvoje;

6. apibrėžti šiuolaikinės verslininkystės sampratą;

7. įvertinti verslininkystės prielaidas ir galimybes dabartinėje Lietuvoje.

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė.


1. Verslininkas, verslumas ir verslininkystė (verslas)

Laisvosios rinkos sąlygomis ekonomikos varomoji jėga yra verslininkystė. Jos samprata klostėsi remiantis kasdienės žmonių ūkinės veiklos stebėjimais. Pirmas verslininkystės teoretikas anglų ekonomistas R. Kantiljonas.

Bendriausia prasme verslas traktuojamas, kaip ūkinė veikla, kuri apima prekių gamybą (paslaugų tiekimą) ir komerciją (pirkimą – pardavimą), konkreti ūkininkavimo sfera, forma. Jo plėtojimas – tai privatinės nuosavybės, kuri yra asmenybės, jos sugebėjimų, gerovės kilimo, veržimosi į ekonominę (bei politinę, pilietinę) laisvę prielaida, gausinimas. Verslininkystė suprantama kaip platesnė sąvoka nei verslas: kaip veiklos reiškinys. Verslo specialistai R.Rostadas ir R.Chisričas verslininkystę apibūdino savaip. Chisričas teigė, kad verslininkystė – tai ko nors naujo ir vertingo kūrimo procesas, kuris reikalauja laiko ir jėgų, tai procesas, kuris garantuoja pajamas ir asmeninį pasitenkinimą pasiektais rezultatais. (Lydeka Z., 1996).

Taigi visi verslo ar verslininkystės apibrėžimai grindžia juos kaip procesą patyrusį amžių tėkmėje ženklių kokybinių pokyčių. Štai senovės laikais verslas buvo tapatinamas su amatais.

Verslininkas šiuolaikiniame ekonomikos terminų enciklopediniame žodyne apibūdinamas kaip asmuo, disponuojantis kapitalu ir siekdamas jį padidinti, ieškantis naujų pelningų veiklos krypčių, panaudojantis tam tikras dalykines ir žmogiškąsias savybes. Verslininkas – žmogus kuris sujungia ir padaro veiksmingais visus gamybos veiksnius. A. Šapiro apibūdino verslininką kaip, žmogų, pasižymintį iniciatyva, rezultatyviai organizuojant socialinių, ekonominių mechanizmų funkcinę raišką pelnui didinti. Veikdamas ekonominėmis rizikos sąlygomis, jis visiškai atsako už galimą nesėkmę ir nuostolius. Verslininku gali tapti bet kuris asmuo, nepriklausomai kokia jo lytis, socialinė padėtis ar religija. (Lydeka Z., 1996). Bėgant laikui visuomenės požiūris į verslininkus taip pat keitėsi. Tačiau išliko verslininkui būdingi sugebėjimai: kūrybinis aktyvumas, nepriklausomybė, novatoriškumas, pasirengimas rizikuoti, organizuotumas, tikėjimas sėkme.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Komentarų: 1 to “Verslininkystės istorinė raida”

  1. Remyga Says:

    Idomu butu suzinot, is kur gaut sia literatura ? Man paciam reiketu situ knygu labai :/

Rašykite komentarą

-->