Studijoms.lt

Didžiausią, brangiausią ir gražiausią dovaną, kurią tik gali turėti žmogus – yra jo gyvybė. Ir nesvarbu kokiomis sąlygomis žmogus begyventų, baugu ir sunku jos netekti, o tuo labiau pačiam nutraukti. Bet mūsų žiauriame pasaulyje dėl žmonių abejingumo ir nesupratingumo kartis atsitinka taip, kad net dvasiškai ir fiziškai stiprus žmogus būna priverstas atsisakyti jam Dievo duotos dovanos ir tapti savižudžiu. Ši problema yra nagrinėjama A. Vienuolio apsakyme ,, Paskenduolė,,. Čia aprašomos pagrindinės veikėjos, gražios ir jaunos merginos Veronikos, tragedijos priežastys.

Sakoma, kad žmogus yra savo likimo kalvis, nors labai dažnai likimas priklauso ne nuo paties žmogaus norų ir troškimų, bet ir nuo susiklosčiusių aplinkybių ir, žinoma, nuo jo socialinės padėties. Sunku pasakyti kaip būtų susiklostęs Veronikos likimas, jei ji būtų gimusi turtingoje šeimoje, bet pinigų stygius privertė merginą pačiai kovoti už vietą visuomenėje, neleido jai atsiriboti arba ištrukti iš tamsios, žiaurios ir neapsišvietusios kaimo bendruomenės, kuri nėštumą be vestuvių laikė didžiausią nedorybę ir nuodėmę. Bet socialinė padėtis buvo tik viena iš Veronikos tragedijos priežasčių.

Kiekvienoje bendruomenėje egzistuoja savo autoritetai ir lyderiai, pripažinti ir garbinami tos bendruomenės narių. Autoritetų nuomonė yra be galo svari ir svarbi. Tamsiame, neapsišvietusiame, fanatiškai religingame kaime, kuriame gyveno pagrindinė apsakymo heroje Veronika, tokiu autoritetu buvo kunigas, žiaurus, piktas, nesupratingas žmogus. Jis nesuprato Veronikos bėdos, paniekino, pažemino ir atstūmė ją žmonių akivaizdoje. Sekdami Kunigo pavyzdžiu, taip pat pasielgė kaimo gyventojai. Savo žiaurumu ir patyčiomis jie sugniuždė merginos sielą ir tokiu būdu pastūmėjo prie savižudybės.

Bendruomenės formuoja savo narių nuostatas ir pasaulėžiūrą, ir jos pripažinimas yra labai svarbus kiekvienam tos bendruomenės nariui, bet vis gi svarbiausią įtaką žmogaus gyvenimui ir jo sprendimams turi šeima. Veronika, atstumta kaimo gyventojų ir draugų, nesulaukė ir artimiausio žmogaus – tėvo pagalbos, užuojautos, supratimo ir paramos. Po susitikimo su juo Veronika buvo visiškai dvasiškai, morališkai ir fiziškai palaužta ir sugniuždyta. Tėvo žiaurumas buvo paskutinis postūmis Veronikai bedugnės link, privertęs jauną merginą atsisakyti gyvenimo ir nutraukti ne tik savo, bet ir nekalto, dar negimusio kūdikio gyvybes.

Žmonės sako, kad kiekvienas iš mūsų yra savo gyvenimo šeimininkas, bet kaip dažnai mes tampame tik bejėgiu likimo žaisliuku, žiauriame ir negailestingame atsitiktinumų pasaulyje. Socialinė padėtis, kunigo nusistatymas, tėvo žiaurumas, bendruomenės nusistatymas – visa tai ir dar džiugybė faktorių tapo Veronikos tragedijos priežastimi ir lėmė jos sprendimą pasiduoti ir nutraukti savo ir savo vaiko gyvybes.