Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Varis

Autorius: Audrius

TURINYS

1. Įžanga 2 psl.

2. Dėstymas:

a) bendrosios vario savybės 2 psl.

b) vario savybių palyginimas su kitų metalų 3 psl.

c) vario svarba žmogaus organizmui 4 psl.

d) varis gamtoje 4 psl.

e) vario preparatai 4 psl.

f) vario rūdos 5 psl.

g) vario gamyba, jo panaudojimas 5 psl.

h) vario metalurgija 6 psl.

i) vario istorija 6 psl.

j) vario lydiniai 7 psl.

k) vario oksidai ir oksichloridas 7 psl.

l) monetinis metalas varis 8 psl.

m) vario ir jo lydinių dirbinių konservavimas 9 psl.

3. Išvados 10 psl.

4. Naudota literatūra 11 psl.
Įžanga
Varis (cuprum), Cu, periodinės elementų sistemos 1 grupės cheminis elementas (metalas). Atominis skaičius 29, atominė masė 63,5. Išorinių elektronų konfiguracija 3d104s1. Oksidacijos laipsnis junginiuose +1, +2, rečiau +3. Normalusis elektrodo potencialas Cu+2/Cu+0,337 V, Cu+/Cu – 0,52 V. Gamtinis varis susideda iš 2 stabilių izotopų 63Cu (69,1%) ir 65Cu (30,9%). Varis sudaro 4,7 * 10-3% Žemėsplutos masės. Gamtoje randamas grynuolių ir junginių pavidalo.

Varis nuo seniausių laikų buvo labai svarbus žmonijos gyvenime. Jis buvo vienas iš pirmųjų metalų, kuriuos žmonės pradėjo naudoti. Iš pradžių buvo naudojami tik vario lydiniai, nes gryno vario ilgą laiką niekas negalėjo išgauti. Bet jo lydiniai: bronza ir žalvaris buvo vieni pirmųjų plačiai vartojamų metalo lydinių. Žmonėms išmokus gaminti bronzinius ir žalvarinius įrankius bei ginklus, patobulėjo žemdirbystė, karyba. Mokslininkai mano, kad tai iš esmės lėmė miestų kūrimasi ir civilizacijų atsiradimą. Juk išmokus panaudoti šio metalo lydinius ir prasidėjo Bronzos amžius, kuris užbaigė Akmens amžių. Taigi varis turėjo tikrai didelės įtakos žmonijos vystymuisi. Vario pavadinimą (cuprum) sugalvojo senovės graikai. Jis kilęs nuo Kipro salos pavadinimo (tikriausiait, į Graikiją varis atkeliavo iš ten). Kas konkrečiai jį atrado yra nežinoma, nes tai buvo taip seniai, kai dar nebuvo rašto.
Bendrosios vario savybės

Varis – grynuolių klasės mineralas. Turi geležies, sidabro, rečiau aukso priemaišų. Kristalai kubinės singonijos, kubų, rombinių dodekaedrų oktaedrų formos. Varis dažniausiai sudaro dendritus. Turi metalinį blizgesį. Dažniausia susidaro hidroterminėmis ir egzogeninėmis sąlygomis. Randamas sulfidinėse ir kitose vario rūdose (JAV, Čilėje, Rusijoje, Pietų Afrikos Respublikoje…). Varis yra raudonai rusvas, jį dengia plona žalsvai mėlyna plėvelė. Lydimosi temperatūra 1083, virimo temperatūra 2360 OC. Yra minkštas (kietumas pagal Brinelį HB 35), kalus, geras šilumos ir elektros laidininkas (didesnį elektrinį laidumą turi tik sidabras). Jo specifinis šiluminis laidumas 394,28 W/m * K. Chemiškai nelabai aktyvus. Sausame ore beveik nesikeičia, drėgname apsitraukia žalia bazinio vario karbnonato danga. Kaitinamas ore, sudaro vario oksidus. Varis lengvai jungiasi su halogenais, siera ir selenu. Tirpsta azoto ir koncentruotoje sieros rūgštyje. Reaguodamas su cianidais arba amoniaku, sudaro kompleksinius junginius.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6

Komentarų: 1 to “Varis”

  1. online Says:

    Aciu uz idomia informacija

Rašykite komentarą

-->