Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Vardų etimologija

Autorius: Kazys

Vardai labai plati sąvoka. Jie suteikiami gyvunėliams, mylimam žaislui ar pastatui, o japonijos samurajai savo kardams irgi duodavo vardus. Tai lyg pavadinimas, kuris įkūnija dvasią to, kuriam yra suteikiamas. Senoliai puikiai suprato vardo galia, todėl rinko jį neatsitiktiniu būdu, nebeprasmiu raidžiu kratiniu. Visi turime vardus. Kai girdime sakant Jonas ar Ona, Vytautas ar Laima…, mintyse iškyla konkrečių žmonių su ryškiausiais bruožais paveikslai. Vardų turime daug, apie 4000, jų esame turtingesni už visas kaimynines tautas. Skirtingos kultūros skirtingai ir renka vardus, tikriausiai daugelis yra matę filmų ar skaitę knygų ir numano kaip indėnai rinkdavo savo vardus. Žmogaus išvaizdos ar būdo savybės nulemdavo jo vardą, pvz: greitoji stirna ar juodasis erelis. Šiame darbe norėčiau pakalbėti, o kaip gi lietuviai parenka vardus savo vaikams. Žinome, kad mūsų vardai yra įvairios kilmės: lietuviški, prūsiški, latviški, lotyniški, graikiški, germaniški, slaviški. Kiekvienam smalsu žinoti, kokios kilmės yra jo artimųjų, tai yra tėvų, seserų ar brolių vardai. Kokią reikšmę jis yra turėjęs tapdamas vardu. Į tokius man rūpimus klausimus ir stengsiuos atsakyti šiame darbe. Pristatysiu savo giminės vardų reikšmes. Nagrinėsiu vardų atsiradimo istorija. Pristatysiu pačio etimologijos žodžio reikšmę.

ETIMOLOGIJA
“Etimologija – 1. Žodžių kilmės mokslas. 2. Pati kurio žodžio kilmė.”¹

“Etimologija –kalbotyros šaka, tirianti žodžių kilmę. Čia lygiai svarbios abi žodžio pusės – tiek raiška (fonetinė ir morfologinė sandarac ) , tiek turinys ( reikšmė). Žodžių nagrinėjimas remiasi lyginamosios fonotekos nustatytais garsų dėsniais bei garsų atliepiniais, istorinės žodžių darybos ( ir apskritai morfologijos ) duomenimis ir konstatuotomis reikšmių raidos tendencijomis. Etimologija domisi tiktai tais žodžiais, kurių kilmė sinchroniškai nėra aiški. Etimologizuojant labai svarbu išaiškinti, ar žodis yra savo pačių ( indigenus), ar iš kurios kitos kalbos paimtas (skolinys).Kokie santykiai – senos giminystės ar skolinimo – sieja gretimų giminiškų kalbų žodžius, galma spręstiį visus indigenių ir skolintinių žodžių kategorijos skirtumus (fonetinio atliepimo, darybos bei morfologines sandaros, semantikos, lingvistinės geografijos, realijų istorijos ir kt.). Skolinio kilmę jau galima laikyti išaiškinta, kai pavyksta parodyti, iš kurio kitos kalbos žodžio jis yra išriedėjęs. Indigenūs žodžiai gali būti dvejopi – arba paveldėti iš prokalbės ( vadinamieji veldiniai), arba susidarę tuo metu, kai tiriamoji kalba gyvavo jau atskirai ( lyginamojoje kalbotyroje vadinami tos kalbos naujadarais). Kadangi antrojo būrio žodžiai neturi leksinių atliepinių giminiškose kalbose, jų pirmykštis susidarymas ( jau spėjęs kiek išblėsti) aiškinamas iš esmės remiantis tiriamąją kalba. Tai, kad žodis palyginti neplačiai, vos iš vienos kitos kalbų grupės, pažįstamas, darn e visada rodo jo ėlesnį atsiradimą. Tarp tokių žodžių gali būti ir pačių senųjų veldinių, siekančių inindoeuropiečių bendrystės laikus, tad savo amžiumi nė kiek nenusileidžiančių tiems, kuriems palankesnis likimas lėmė išlaikyti daugelyje kalbų. Net pačius senuosius veldinius tiriant, atliepinių susekimas giminiškose kalbose dar nėra galutinis tikslas. Kiekvieno indigenous žodžio kilmę galima laikyti visiškai išaiškinta tik tada, kai parodomas jo susidarymas iš kito žodžio ( ar dviejų žodžių, jeigu aiškinamasis yra dūrinys). Tai padaryti, deja ne visada pasiseka.”²

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->