Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Valstybė ir jos biudžetas

Autorius: Eligijus

Valstybės vaidmuo ekonomikoje

Laisvosios verslininkystės sąlygomis valstybės vaidmuo ekonomikoje išlieka svarbus. Valstybė kontroliuoja arba turi įtakos daugeliui ekonominių vyksmų, pavyzdžiui, išduoda leidimus statyboms, riboja importą ir licencijuoja kai kuriuos verslus bei darbus, vykdo socialinę politiką, rūpinasi valstybės ir jos piliečių saugumu. Valstybė taip pat yra ir stambi darbdavė.

Koks vaidmuo ekonomikoje turėtų būti skirtas valstybei? Ką gali spręsti rinka, o kokiais problemas turėtų spręsti valstybė? Šie sudėtingi ir diskutuotini klausimai keliami nuolat. Lietuvai atgavus nepriklausomybę šalies ekonomiką pradėta pertvarkyti pagal laisvosios verslininkystės principus. Akivaizdu, jog kartu kito ir valstybės vaidmuo. Socializmo sąlygomis visus ekonomikos tvarkymo reikalus sprendė valstybė. Jai priklausė ir pagrindiniai gamybos ištekliai. Dabar jos dalyvavimas ekonomikos procesuose gerokai sumažėjo, pasikeitė to dalyvavimo pobūdis.

Pagrindinis aktualus klausimas yra toks: „Kokias problemas visiems mums geriausia spręsti vykdant laisvuosius mainus rinkose, o kokias-kartu su valstybe?“ Abu problemų sprendimo būdai turi savo pliusų ir minusų-savo sąnaudas ir naudą. Kai kuriais atvejai pasirinkimas esti akivaizdus. Pavyzdžiui: mes norime patys rinktis sau maisto produktus, tačiau šalies gynybą nuolat pavedame valstybei. Mes negalime garantuoti kiekvienas savo saugumo išskyrus, pirkdami šią paslaugą rinkoje.

Tačiau šių kraštutinių pozicijų išsitenka daugybė kitų variantų. Diskutuojant apie valstybės vaidmenį, kunkuliuoja aistros ir susiremia politinės stovyklos. Ekonomistai jums gali padėti suprasti, kuo valdžia ir ekonomika yra susijusios, padėti nuspėti, kokių padarinių galima tikėtis iš stipresnio ar silpnesnio valstybės poveikio ekonomikai.

Kad ir kokios būtų skirtingos nuomonės dėl valstybės vaidmens ekonomikoje, bemaž visi sutinka, kad valstybė privalo turėti tam tikras galias. Štai keli valstybei patikimi uždaviniai, kurių negali tinkamai išspręsti rinkos:

• Sukurti įstatymus, kurie gintų privačią nuosavybę ir garantuoti, kad jų būtų laikomasi.

• Tvarkyti išorinius kaštus ir įvertinti naudą.

• Skatinti konkurenciją rinkose

• Teikti viešąsias prekes ir paslaugas.

• Garantuoti ekonominį saugumą.

• Stabilizuoti ekonomiką.
Valstybė kaip teisėjas

Sukuria įstatymus, kurie gina privačią nuosavybę ir garantuoja jų laikymąsi.

Rinkos pačios taisyklių nenustato, neapibrėžia, kas yra privati nuosavybė ir jos nesaugo. Nesant aiškių ir garantuotų teisių į nuosavybę, žmonės gali laisvai mainytis rinkose.

Pavyzdžiui, jeigu teisė į nuosavybę nebūtų ginama, žmonės visą laiką būgštautų, jog kas nors ateis ir atims jų turtą. Nebūtų akstino rūpintis savo ištekliais ar į juos investuoti.

Tvarko išorinius kaštus ir įvertina naudą.

Valstybei paliekamas išorinių kaštų ir naudos tvarkytojos vaidmuo. Išoriniai kaštai susidaro tada, kai žmonėms priimant sprendimus, jie netenka atlyginti visų alternatyviųjų kaštų, kurie susiję su žmonių pasirinkimu. Dalį jų prieš savo valią prisiima kiti. Kadangi sprendimus priimantiems žmonėms šie kaštai praslysta pro šalį, todėl ekonomistai juos ir vadina išoriniais kaštais.

Įsivaizduokime situaciją: sausojo cheminio drabužių valymo įmonė gali chemikalais teršti orą. Dėl to aplinkinių rajonų gyventojai kvėpuoja užterštu oru. Tai yra jų kaštai. Pati įmonė greičiausiai net nepagalvojo apie šiuos kaštus esant ir ne todėl, kad jos savininkui tai rūpėtų. Jis neturi informacijos apie šių kaštų dydį ir įmonė neįvertina švaraus oro kainos, neįtraukia jos į savo paslaugų kainą.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->