Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Valiuta ir jos pirkimo galia

Autorius: Justinas


MAINAI TARP VALIUTŲ REGIONŲ

Bet kurios tarptautinės pinigų sistemos svarbiausi požymiai yra du – valiutos kursas ir mokėjimų balansas. Valiutos kursas – tai užsieninių pi¬nigų kaina, išreikšta vietiniais pinigais; jis nustatomas valiutų keitimo rin¬koje. Kursas kinta dėl to, kad būtų atkurtas ar palaikomas balansas tarp iš¬mokų užsienio šalims ir įplaukų, gaunamų iš tų šalių. Mokėjimų saldas, kuris dažnai laikomas svarbiausiu šalies gerovės matu, yra vienas iš įrašų mokėjimų balanse, kuris iš esmės reiškia visų tarptautinių sandėrių apskai¬tą. Mokėjimų saldas yra centrinio banko ar kitos autoritetingos pinigų įstaigos sandėrių vertė oficialių rezervų aktyvais – auksu, JAV iždo vekseliais. Bankų indėliais, įnašais į Tarptautinį valiutos fondą.


Jeigu prekių, paslaugų ir vertybinių popierių importas yra didesnis už prekių, paslaugų ir vertybinių popierių eksportą per kurį nors laikotarpį, ša¬lis turi mokėjimų balanso deficitą, kurį reikia finansuoti parduodant akty¬vus arba skolinantis užsienyje. Jei prekių, paslaugų ir vertybinių popierių eksportas yra didesnis už prekių, paslaugų ir vertybinių popierių importą, šalis turi mokėjimų perviršį.

JAV prekių, paslaugų ir vertybinių popierių kainos nuolat yra pagal va¬liutos kursą lyginamos su kitų šalių atitinkamų prekių paslaugų ir vertybinių popierių kainomis. Kiekvienos šalies prekybininkai stengiasi pasinaudoti bent kiek žymesniu vietinių ir atitinkamų užsienietiškų prekių kainų skirtumu; valiutų kursai sudaro galimybę palyginti ,,Chevrolet” automobi¬lių kainas su ” Toyota” ar ” Volkswagen” kainomis. Panašiai taip kiekvienos šalies gamintojai stengiasi nustatyti, ar jie konkurenciniu požiūriu yra pra¬našesni užsienio rinkoje dėl žemesnės negu užsienio firmų pardavimo kai¬nos. Tik nedaugelis asmenų ir investitorių keičia rinkoje valiutas dėl to, kad nori turėti užsieninių pinigų; dažniausiai yra kitaip: užsienio valiutos pirkimas yra būtinas tarpinis žingsnis prieš perkant užsienietišką prekę ar vertybini popierių arba prieš teikiant paskolą užsienio valiuta.

Sąlygos, kuriomis prekiaujama nacionalinėmis valiutomis, lemia pasau¬lio skirstymą į valiutų regionus, pavyzdžiui, JAV dolerio regioną, Japoni¬jos jenos regioną, Vokietijos markės regioną ir kitus nacionalinių valiutų regionus. Jei valiutų kursai būtu tvirti ir tikrai žinomi, tada skirtumai tarp įvairių valiutų būtų nedideli (nebent skirtinga politinė rizika, kad tarptau¬tiniuose sandėriuose bus įvestas vienos ar kitos valiutos keitimo apriboji¬mas), gal tik truputį didesni negu skirtumas tarp dviejų 50 dolerių vertės banknotų ir vieno 100 dolerių vertės banknoto arba skirtumas tarp bankno¬tų, kuriuos yra išleidęs San Francisko federalinis rezervų bankas ir Niujor¬ko federalinis rezervų bankas. Asmenims ir investitoriams būtų visai ne¬svarbu, kokia valiuta išreikšti jų aktyvai irpasyvai. Vartojimo prekių kai¬nų lygio pasikeitimas vienose šalyse būtu susijęs su vartojimo prekių kainų lygio pokyčiais kitose šalyse, bent jau tuo atveju, kai kiekvienoje naciona¬linėje rinkoje yra panašus prekių kiekis. Nacionalinių pinigų pasiūlos bū¬tu lengvai sumuojamos į pasaulinę pinigų pasiūlą.

Jeigu, valiutų kursai kistų laisvai, ir bet kurios ateities datos vienos ar kitos valiutos kursas būtu tikrai žinomas, asmenims ir investitoriams būtu visiškai tas pat, kokia valiuta išreikšti jų aktyvai ir pasyvai. Tokiame pa¬saulyje skirtumai tarp palūkanų normų už panašius aktyvus, išreikštus skir¬tingomis valiutomis, visiškai atspindėtų numatomus valiutų kursų pokyčius -ir tie numatomi pokyčiai būtu realizuoti. Palūkanų normų skirtumai

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Rašykite komentarą

-->