Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Valdymo apskaitos politika

Autorius: Domas

VALDYMO APSKAITOS POLITIKA N įmonėje
N įmonės gamybinė įmonė kuri įsikūrusi jau 3 metai. Ji parduoda savos gamybos prekes. Įmonė dirba savaitgaliais. N įmonė siuva sportines prekes.

N įmonės valdymo apskaita organizuojama vadovo įsakymu, “Dėl valdymo apskaitos sistemos įdiegimo”. Įsakyme atsiskleidžia valdymo apskaitos metodai ir organizavimas kuriuos tvirtina įmonės vadovas. Įsakyme atsiskleidžia:

• įmonės valdymo schema bei nurodomi kokiam atsakomybės centrui priskiriamas kiekvienas padalinys;

• biudžetų komiteto sudėtis ir funkcijos, nurodomi metinio biudžeto parengimo terminai bei atsakingi už kiekvieną biudžetų parengimo darbą; nurodomi atskirų įmonės padalinių biudžetų rengimo periodiškumas ar terminai, skiriami atsakingi už šį darbą asmenys;

• valdymo apskaitoje naudojamas sąskaitų planas;

• netiesioginių išlaidų paskirstymo metodika;

• valdymo apskaitos dokumentų judėjimo principinė schema, reikalavimai valdymo apskaitos dokumentams bei suteikiami įgaliojimai jiems pasirašyti;

• gaminių savikainos elementai ir kalkuliaciniai straipsniai; nurodoma gaminių savikainos kalkuliavimui taikytina sistema;

• medžiagų sunaudojimo normos bei jų pakeitimo tvarka; darbo laiko bei išdirbio normos bei jų pakeitimo tvarka; nurodoma tvarka, pagal kurią turi būti informuojama apie nukrypimus nuo patvirtintų normų;

• paskiriamas už valdymo apskaitos diegimą bei organizavimą atsakingas asmuo; apibrėžiami jo įgaliojimai.
N įmonė naudoja tikslinės valdymo apskaitos sistemą. Duomenys kaupiami ne pagal visą įmonės veiklą, bet pagal atskirus jos barus. Taip įmonė pasiekia didžiausią efektą. Ši sistema įmonei sprendžia įvairius uždavinius, pavyzdžiui: keičiant gaminamų produktų asortimentą, jų gamybos technologijas, įgyvendinant produktų kokybės gerinimo priemones, nustatant prekių pardavimo kainas ir pelningumą (esamą ir prognozuojamą), parenkant optimalias pardavimų apimtis, racionalizuojant darbo bei kitų įmonės išteklių panaudojimą gamyboje ir sprendžiant kitus einamuosius bei strateginius uždavinius.
Įmonės biudžetas
Veiklos biudžetą sudaro:

1) pardavimų biudžetas;

2) gamybos biudžetas;

a) tiesioginių medžiagų įsigijimo biudžetas;

b) tiesioginio darbo išlaidų biudžetas;

c) pridėtinių išlaidų biudžetas;

3) parduotos produkcijos savikainos biudžetas;

4) pardavimo sąnaudų biudžetas;

5) administracinių sąnaudų biudžetas;

6) prognozuojama pajamų ataskaita.
Finansinį biudžetą sudaro:

1) kapitalo (investicijų) biudžetas;

2) pinigų biudžetas;

3) prognozuojama pelno (nuostolio) ataskaita;

4) prognozuojamas balansas;

5) prognozuojama pinigų srautų ataskaita.
Produkcijos savikainos apskaičiavimas
Įmonėje vedama pilnoji produktų savikainos kalkuliavimo sistema. Tokiu atveju visos išlaidos skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines produktų atžvilgiu išlaidas. Visas šias įmonės mastu padarytas išlaidas įskaičiavus į produktų savikainą, gaunama vadinamoji pilnoji produktų savikaina.

N įmonė atsargos fiksuojamos trijuose sąskaitose. Tiesioginių medžiagų išlaidos pirmiausia fiksuojamos “Tiesioginių medžiagų atsargų” sąskaitoje. Vėliau, kai medžiagos patenka į gamybą, jų išlaidos perkeliamos iš “Tiesioginių medžiagų atsargų” sąskaitos į “Nebaigtos gamybos atsargų” sąskaitą. Tiesioginio darbo ir pridėtinės išlaidos visu produkcijos gamybos laikotarpiu fiksuojamos “Nebaigtos gamybos atsargų” sąskaitoje. Kai produkcija pagaminta, visos gamybos išlaidos perkeliamos iš “Nebaigtos gamybos atsargų” sąskaitos į “Pagamintos produkcijos atsargų” sąskaitą.

Bendrovė remdamasi atsargų sąskaitų duomenimis parduotos produkcijos savikainą skaičiuoja 3 etapais:
1. Tiesioginių medžiagų sunaudojimo gamyboje apskaičiavimas (tiesioginių medžiagų sunaudojimo išlaidos tampa nebaigtos gamybos atsargomis).

Tiesioginių medžiagų atsargų likutis laikotarpio pradžioje

+ Tiesioginių medžiagų įsigijimas

– Tiesioginių medžiagų atsargų likutis laikotarpio pabaigoje

= Tiesioginių medžiagų sunaudojimo išlaidos
2. Pagamintos produkcijos savikainos apskaičiavimas

Nebaigtos gamybos atsargų likutis laikotarpio pradžioje

+ Gamybos išlaidos, tapusios nebaigtos gamybos atsargomis

(1) tiesioginių medžiagų sunaudojimo išlaidos

(2) tiesioginio darbo išlaidos

(3) pridėtinės išlaidos

– Nebaigtos gamybos atsargų likutis laikotarpio pabaigoje

= Pagamintos produkcijos savikaina
Nebaigtos gamybos atsargų likutis laikotarpio pradžioje parodo išlaidas, kurios buvo patirtos ankstesniais laikotarpiais ir yra pridedamos prie einamojo laikotarpio gamybos išlaidų. O nebaigtos gamybos atsargų likutis laikotarpio pabaigoje parodo išlaidas, kurios susietos su dar nebaigta gaminti produkcija, todėl jos turi būti atimamos iš gamybos išlaidų sumos. Pagamintos produkcijos savikaina atspindi gamybos išlaidas, patirtas produkcijai pagaminti per ataskaitinį laikotarpį. Ši suma atvaizduojama valdymo apskaitoje pajamų ataskaitoje.

3. Parduotos produkcijos savikainos apskaičiavimas

Gatavos produkcijos atsargų likutis laikotarpio pradžioje

+ Pagamintos produkcijos savikaina

– Gatavos produkcijos atsargų likutis laikotarpio pabaigoje

= Parduotos produkcijos savikaina
N įmonė valdymo procesas skiriamas normatyvinė apskaitos sistema. Normatyvinių išlaidų apskaitos sistema skirta operatyviai išlaidų ir produktų savikainos formavimo kontrolei, kai paties gamybos proceso metu galima jį koreguoti, išvengiant nepageidautinų išlaidų. Vadovai naudodami šia sistema gali kontroliuoti ateities veiklą ir jos padarinius, bet ir apskritai padidinti valdymo efektyvumą.

Rašykite komentarą

-->