Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė.

Autorius: Dainius


TURINYS

ĮVADAS

1. VALDYMO SAMPRATOS ESMĖ

1.1. Valdymo samprata Romos teisėje

1.2. Valdymo samprata LR civilinėje teisėje

1.3. Sąlygos valdymo gynimui atsirasti LR CK

2. VALDYMO GYNIMAS

2.1. Valdymo gynimo teisinė prigimtis ir esmė

2.2. Valdymo teisės gynimo būdai

2.2.1. Daiktiniai gynimo teisių gynimo būdai

2.1.2. Daiktinis gynimo būdas – ieškinys dėl valdymo pažeidimų pašalinimo (posesorinis ieškinys)

IŠVADOS


ĮVADAS

Valdymo institutas susiformavo senovės Romoje, o vėliau recepcijos būdu įsitvirtino ir išliko iki šių dienų beveik visų Europos šalių teisinėse sistemose. Tačiau Lietuvos civilinei teisei, kol Lietuva buvo TSRS okupuota, nei daiktinė teisė, nei valdymas nebuvo žinomi. Po Antrojo Pasaulinio karo kelis dešimtmečius Lietuvos teisė ir civilinės teisės doktrina buvo veikiama socialistinės ideologijos, kuri buvo nuosekliai propaguojama buvusioje SSSR. Skirtingai nei Vakarų Europos ar kitose demokratinėse valstybėse, kuriose civilinės teisės ir nuosavybės teisės doktrinos raida organiškai buvo susijusi su laisvos rinkos ekoknomikos ir demokratijos plėtra, buvusios SSSR teisės doktrinai buvo keliamas ne mokslinis, o ideologinis uždavinys – užtikrinti marksizmo-leninizmo idėjų įgyvendinimą, neatsižvelgiant į tai kad daugelis jų buvo ne tik neteisingos, bet ir žalingos. Kitų demokratinių valstybių ekonomikos ir teisės doktrinos bei praktikos plėtra SSSR leidžiamoje teisinėje literatūroje buvo vakarietiška nuosavybės teisės doktrina. Propagandos aparatas buvo nukreiptas kapitalizmo ir jos pamato – privačios nuosavybės neigimui ir socialistinės santvarkos, pagrįstos visuomenine nuosavybe, išaukštinimui, siekiant pagrįsti, kad jokios alternatyvios socializmui ir socialistinei nuosavybei nėra ir būti negali .

Pradedant kalbėti apie “Valdymo teisės gynimą”, reikėtų prisiminti istoriją, naujasis Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas buvo rengiamas ir priimamas ypatingomis istorinėmis sąlygomis – atkurtos nepriklausomomos Lietuvos valstybės ekonominės sistemos pertvarkymas, įsitvirtinusios socialistinės idėjos bei stereotipai teisės, politikos, ekonomikos sistemose ir gyvenimo praktikoje reikalavo be galo daug pastangų pradėti naują valstybės atkūrimo etapą, kurio metu reikėjo priimti be galo daug svarbių sprendimų atsikuriančioje Lietuvos valstybėje, įtvirtinti daug naujų, vakarietiškų ir demokratiškų institutų visoje teisės sistemoje.

2001 m. liepos 1 dieną įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – LR CK) ir šis institutas buvo įdiegtas ir mūsų valstybėje. Tačiau per daugelį metų Lietuvos teisinė sistema, teisininkai, teisės mokslas ir teisės studijų programos prisitaikė prie „apkarpytos“ socialistinės civilinės teisės požiūrio į valdymą tik kaip nuosavybės teisės turinio elementą. Todėl įgyvendinant naująją LR CK, pirmiausia kyla poreikis suvokti tiek daiktinės teisės kaip civilinės teisės pošakės, tiek jos sudėtinės dalies – valdymo paskirtį ir reikšmę civilinės teisės sandarai apskritai.

Šio darbo tikslas išanalizuoti valdymą kaip savarankišką daiktinę teisę ir valdymo gynimo sampratą.


1. VALDYMO SAMPRATOS ESMĖ

1.1. Valdymo samprata Romos teisėje

Vienas iš civilinės teisės uždavinių visais laikais buvo ir iki šiol išliko įteisinti turtinių vertybių, pirmiausia daiktų, paskirstymą tarp visuomenės narių. Tokio paskirstymo teisinė priemonė yra daiktinių teisių suteikimas konkretiems visuomenės nariams. Istoriškai ilgą laiką svarbiausia ir reikšmingiausia buvo valdymas ir valdymo teisė (kaip daiktinė teisė), nes tik valdydamas daiktą jo valdytojas gali panaudoti daikto vartojamąsias savybes ir tenkinti

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Rašykite komentarą

-->