Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvos valdovų rūmai

Autorius: Aurimas

Justas Dagilis

Dabartinė katedros aikštė, Gedimino kalno aplinka, kur stovėjo didingi Lietuvos valdovų rūmai – Žemutinė pilis – labai skiriasi nuo XIII–XIV a. šioje vietoje buvusio reljefo. XIII a. pilis šioje vietoje pradėta statyti pelkėtame, klampiame Vilnios slėnyje. Ji išaugo ant 160 m ilgio iškyšulio – rago. Jo plotis buvo apie 40 m, o šlaitai iki 6–8 m aukščio. Taigi pilis, o ir iki tol čia nuo VI a. buvusi senovės gyvenvietė kūrėsi labai gerai gamtos apsaugotoje vietoje. Netgi mažesnė už Nerį Vilnia, iš pietų ir vakarų supusi Žemutinę pilį, buvo srauni. Tekėjo plačiu šaltiniuotu, pelkėtais krantais slėniu ir buvo sunkiai įveikiama.

XIII–XIV amžiaus rūmai. Į vakarus nuo Gedimino pilies kalno XIII a. antroje pusėje jau buvo pastatyti mūriniai pastatai. Ant iškyšulio šiaurinio krašto buvo pastatyta rūmų gynybinė siena su masyviais kontraforsais į vidinio kiemo pusę. Į šiuos kontraforsus, matyt, rėmėsi medinė šaulių galerija. Slėnis į šiaurę arba link Neries buvo užstatytais mediniais miestiečių pastatais. Panašios gynybinės sienos paskirų liekanų aptikta ir pietiniame buvusio iškyšulio šlaite.

Pilies vidiniame kieme buvo ir mūrinių reprezentacinių pastatų. Vienas iš jų buvo apie 8×10 m dydžio su 5,5×7,5 m dydžio vidine patalpa. Atkastos šio pastato liekanos rodo, kad tai buvo puošnus bent vieno aukšto su pusrūsiu statinys, kurio vidų puošė dekoratyvinės nišos. Kitas šio laikotarpio pastatas taip pat buvo su apie 7×8 m dydžio vidine patalpa ir bent vieno aukšto su pusrūsiu. Į pastatą vedė iš plytų išmūryti laipteliai, o asla buvusi rūpestingai išgrįsta akmenimis ir plytomis. Abu pastatai buvo nugriauti, statant gotikinius rūmus, o jų vidus užverstas griuvenomis. Surasta daug įvairių dydžių ir proporcijų plytų, glazūruotų grindų plytelių, dažyto tinko likučių, lovio formos gotikinių čerpių. Tarp griuvenų rasta ir unikali 22×22,5 cm dydžio ir 12 cm storio dekoratyvinė plyta puošta keturkojo žvėries su žmogaus galva figūra. Tokia plyta, matyt, puošė pastato durų fasadą. Šie ir kiti pastato aplinkoje surasti dirbiniai rodo, kad jau nuo XIII a. antrosios pusės – XIV a. pirmosios pusės čia buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija. Ją sudarė keli puošnūs mūriniai pastatai, o pilies kiemo pašlaites juosė mūrinės gynybinės sienos.

XV amžiaus rūmai Rašytinės žinios apie XV a. Vilniaus Žemutinės pilies rūmus menkos ir nekonkrečios. Prancūzų kilmės riteris Žilberas de Lanua 1413–1414 m. lankėsi Vilniuje. Jis mini, kad nuo Pilies kalno besileidžiančiame atšlaime (iškyšulyje), „apjuostame mūrine siena, yra daug namų. Pilyje ir jos kieme paprastai esti kunigaikštis Vytautas, Lietuvos valdovas. Jis ten turi savo dvarą ir savo būstinę“. Manoma, kad Vytautas šiuos rūmus perstatė po 1419 metų Vilniaus pilis nusiaubusio gaisro. Kaip atrodė šio laikotarpio rūmai, galime spėti po archeologinių tyrimų. Manoma, kad to meto rūmus sudarė trys korpusai su uždaru vidiniu kiemu. Taigi, iš esmės jau XV a. pradžioje, Vytauto laikais, susiformavo Vilniaus Žemutinės pilies rūmų planas. Šie rūmai statyti ir kaip tvirtovė. Pastatų sienų storis nuo 2,5 iki 3 metrų. Manoma, kad rūmai buvo dviaukščiai, o atkastos storos rūsių pertvaros leido atkurti ir tų patalpų dydžius. Tiek rūsių, tiek ir kitų aukštų patalpos turėjo puošnias skliautines lubas. Patalpos buvo išgrįstos kvadratinėmis įvairaus dydžio keramikinėmis plytelėmis, kurių dalis buvo puoštos spalvota glazūra. Dalis patalpų galėjo būti puoštos freskomis. Surasta gana daug dažyto tinko gabaliukų, o viename netgi tebematyti nupiešta žmogaus ranka, buvusio didesnio piešinio dalis. Rūmų patalpas šildė ir puošė koklinės krosnys.

Puslapiai: 1 2

Rašykite komentarą

-->