Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Valdemaras Bonzelsas

Autorius: Edvardas

Vokiečių rašytojas Valdemaras Bonzelsas (Wademar Bonsels, 1881-1952) gimė Arensburge, prie Hamburgo, gydytojo šeimoje. Jaunystėje daug keliavo po Europos šalis, Egiptą, Indiją, Šiaurės ir Pietų Ameriką. Nuo 1919 metų apsigyveno Ambache prie Рtarnbergo ežero, netoli Miuncheno: čia ir mirė. Valdemaras Bonzelsas daugiausia rašė apsakymus, romanus, kelionių įspūdžius. Iš tų knygų plačiau žinoma „Kelionė po Indiją“ („Indienfahrt“, 1916). Bet didžiausio populiarumo susilaukė jo romantiškos gamtos pasakos, ypač „Bitė Maja ir jos nuotykiai“ („Die Biene Maja und ihre Abenteuer“, 1912). Tą knygą į lietuvių kalbą išvertė Pranas Mašiotas ir išleido 1923 metais.

Antram leidinyje 1978 metų įdėti dar keli Valdemaro Bonzelso kūrinėliai, išversti P. Mašioto ir spausdinti vaikų žurnaluose: „Voverė, ežys ir gyvatė“ (Saulutė, 1927, Nr. 19) ir pora ištrauktų iš knygos „Kelionė po Indiją“ (Žiburėlis, 1925, Nr. 17: 1926, Nr. 9) Trečias leidinys – 1996 metais, Kaunas.

Pirmas leidinys – 1923 metais, Kaunas „Aušra“

Vokiečių rašytojo Valdemaro Bonzelso knygą „Bitė Maja ir jos nuotykiais“ jau aštuonis dešimtmečius lydi daugelio šalių mažuosius ir visus kitus smalsius skaitytojus. Pasitelkęs gamtos mokslų žinias, atskleisdamas gyvojo pasaulio grožį ir sudėtingumą rašytojas sukūrė amžiną kaip pasaulis pasaką. Bitės Majos švelnumas, drąsa, smalsumas, prisirišimas prie namų, jaurumas lydi skaitytoją ne tik pamokydamas, bet ir primindamas, kiek daug slypi mumyse ir pasaulyje.

KŪRINIO APŽVALGA

Perskaičius romaną vaikams „Bitė Maja ir jos nuotykiai“ susipažinau su veikėjais, jų charakteriais. Supratau, kad visi veikėjai yra labai panašus į žmones, mūsų poelgius charakterius nuotaiką ir kai kur tai labai gerai aprašyta.

Pati bitė Maja nuo pat gimimo buvo jau nebe tokia kaip visos:

„Vaikeli, šį pavasarį aš išauklėjau daug šimtų bitelių ir paruošiau prie pirmo lėkimo, bet nepatikau nė vienos tokios žingeidžios. Tu, rodosi, nepaprasto būdo.“- taip pasisakė Kasandra.

(psl.7)

Pati Kasandra buvo apysenė bitė. Ją avilyje visi gerbė, nes ji vaikštinėjo apie mažules. Kasandra davinėjo Majai visokiausių patarimų, pamokymų:

– Būk mandagi ir lipšni su visais vabzdžiais, kuriuos sutiksi, tai iš jų daugiau išmoksi, nekaip aš tau galiu šiandien pasakyti.

(psl.9)

Išvykusi iš avilio Maja džiaugėsi gamta, saule o labiausiai jai patiko tai, kad ji neprivalėjo nuolat lėkti ir parlėkti, nešioti medų arba vašką dirbti. Maja norėjo būti laiminga ir laisva ir gyvenime savaip verstis – kas bus, tebūnie, ji viską išturės. Taip lengvai sprendė bitė, bet tik dėl to, kad gerai nenumatė visko, kas jos laukė.

(psl.15)

Vabalas Petrelis buvo geros širdies ir patyręs gyvenimo, jis pamaitino bitę, parodė savo jaukius rožių namus. Taip pat truputi pamokė, kad su pilna burna negražu kalbėti. Bitė įsidėmėjo.

„- Pirma sukramtykit, ką turit burnoje; prarykit, nes kitaip sunku jus suprasti.“

Bitė Maja buvo pilna pasiryžimo ir linksma, ji žvalgėsi savo blizgančiomis akelėmis po platų margą kraštą, kuris žėrėjo po jąja visu savo vasaros grožiu.

Labai dažnai Maja prisimindavo Kasandros nurodymus ir pamokymus:

„Maja atsiminė, kaip Kasandra buvo sakius, kad bičių giminė visur vabzdžiuose labai gerbiama…“

(psl.26)

„Maja atsiminė, kaip Kasandra buvo įspėjus, kad per lietų niekad nelėktų. Numanė, kad po lašais turi būti sunku sparneliais plasnoti.“

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->