Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Vakarų viduramžių ekonominė ir socialinė raida

Autorius: Rytis

Istoriją neretai įprasta laikyti datų ir įvykių, ypač karų, nesibaigiančia virtine. Tokia ji dažnam tik kvaršina galvą ir palieka blogus prisiminimus. Prasmingesnė yra istorija kaip sintezė, kuri tiria bendrą žmonijos gyvenimo vyksmą, jo evoliuciją ir pagal tai vertina įvairius įvykius. Yra nemaža visuotinės istorijos vyksmo schemų. Viena jų – formacinis pasaulio supratimas ir aiškinimas. Tai marksistinė, istorinio materializmo pažiūrom grįsta teorija, visuomenės raidos pagrindu laikanti ekonomiką (bazę), o raidos varikliu – klasių (socialinę) kovą, kuri atmeta praeitį, o pirmenybę teikia ateičiai. Tačiau istorijos raida nėra nuosekli, tolygi. Atvirkščiai, joje netikėtai atsiradusios civilizacijos greitai suklestėdavo ir netrukus žlugdavo. Kuo daugiau mokslininkai sužino apie įvairių civilizacijų, tautų praeitį, tuo labiau įsitikina nuoseklios, nuolat kylančios istorijos raidos schemos ydingumu. Tik didžiausi užsispyrėliai visus visuotinės istorijos reiškinius stengiasi sutalpinti į vieną schemą, aiškinti objektyviais rutuliojimosi dėsniais bei dėsningumais. Mokslininkai jau seniai diskutuoja apie skirtingus Rytų ir Vakarų raidos kelius, ardo penkianarę visuomenės ekonominių formacijų schemą.

Terminas „Viduramžiai“, atsiradęs XVII a. viduryje, reiškė periodą tarp Romos imperijos žlugimo 476m. ir turkų įsiveržimo į Konstantinopolį 1453m. Universitetinė vartosena šiek tiek pailgino viduramžių trukmę, mat Naujųjų laikų pradžia laikytas Amerikos atsiradimas 1492m. Šis ilgas tūkstančio metų periodas vis geriau pažįstamas ir atveria naujus savo turtus, nors kai kas ir toliau vadina viduramžius niūriu arba tamsiu mūsų istorijos laikotarpiu.

Temos aktualumas : bandant suprasti tokią savitą epochą, kokie buvo viduriniai amžiai, reikia jai taikyti adekvačius kriterijus, nagrinėti ją imanentiškai, atskleisti jos vidinę struktūrą, neprimetant jai mūsų šiuolaikinių vertinimų. Galbūt tema nėra labai aktuali šiuolaikinėms sparčiai besivystančioms ekonomikos sritims ar socialiniam visuomenės gyvenimui. Bet aktuali pačiai istorijai ir jos raidai, juk viduramžiai taip pat davė daugeliui sričių pradžią, padėjo pagrindus jų vystymuisi. Negana to, tais laikais gimė daugelis kultūros vertybių, sudarančių Vakarų krikščioniškosios civilizacijos pagrindą.

Darbo tikslas – parodyti Vakarų Europos viduramžių ekonominę ir socialine raidą X – XIV amžiuje. Detaliai išnagrinėti raidos vystymąsi, kiekvienu aspektu, priklausančiu viduramžių ekonomikai ir socialiniam visuomenės gyvenimui. Kiekviename skyriuje stengiamasi atskleisti vidurinių amžių epochos egzistavusias idėjas, mintis, pažiūras, ypatybes. Tuo metu egzistavusį visuomenės dvasinio gyvenimo lygmenį, kurį šiuolaikiniai istorikai žymi neapibrėžtu „mentalumo“ (mąstysenos) terminu.

Uždaviniai : ištirti viduramžių žmogaus pasaulėžiūrą, pasaulėvaizdį, kurį jis kūrė socialiniame, kultūriniame gyvenime. Išnagrinėti to laikotarpio gamybinius santykius, prekybos, pramonės ir ūkinę būklę, ūkinį visuomenės gyvenimą. Kiekvieną temą pateikti X – XIV amžiaus raidos metodu.

Darbo metodai – išanalizuoti literatūros šaltiniai, šia tema naudota mokslinė literatūra, kompiuterinės enciklopedijos. Medžiaga išnagrinėta, susisteminta, pateikta pavyzdžių.

Viduramžių visuomenės gyvenimas

X – XIII amžiuje galima visiškai pelnytai kalbėti apie vidinio ir išorinio pakilimo laikotarpį. Tada ekonominė, demografinė, religinė ir meninė pažanga atrodo daug svarbesnė nei politinio gyvenimo peripetijos, pasireiškusios pirmiausia popiežių ir imperatorių kova. Bet ir politinėje srityje slypėjo didi naujovė – šiuolaikinės valstybės susidarymas. Naujo tipo valstybė išaugo iš feodalinės sistemos ir egzistavo kartu su ja, šios sistemos negriaudama. Katalikų bažnyčia pasiekė didžiulę galią ir ja remdamasi ėmė organizuoti Kryžiaus žygius. Laikotarpio pabaigoje galima teigti buvus tam tikrą XIV amžiaus krizę. Daugelyje šalių siautėjo maras, sumažėjo gyventojų skaičius, sąstingis apėmė žemės ūkį ir prekybą. Vis dėlto ši išorinė krizė reiškė greičiau mutaciją ir transformaciją nei nuosmukį.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Rašykite komentarą

-->