Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Vakarų baltų kalbos

Autorius: Milda

Pabandykime įsivaizduoti, kaip atrodytų pasaulis, jeigu žmonės nemokėtų kalbėti. Kažin ar pasiseks vaizduotėje tokį pasaulį sukurti. Juk kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė, be kurios negali būti visuomenės, pažangos, kultūros. Kalba yra būtina visuomenės egzistavimo sąlyga. Bet kalba žmonėms yra ne vien tik susižinojimo ir bendravimo priemonė. Žmonės kalbėdami gali taip pat reikšti savo jausmus, pergyvenimus. Tai leidžia jiems kurti vadinamuosius dvasinius turtus, visų pirma – grožinę literatūrą. Kalba yra neįkainojamas žmonių turtas, kurį sunku pervertinti.

Dabar pasaulyje yra apie 300 įvairių kalbų, kurios pagal savo kilmę grupuojasi į daugelį giminiškų kalbų šeimų. Gausiausia iš visų tų šeimų yra indoeuropiečių kalbos. Šiai kalbų šeimai priklauso ir Baltų kalbos. Argi neįdomu būtų daugiau sužinoti apie Baltų kalbas, kurioms priklauso ir mūsų gimtoji kalba?

Baltų protėvynė buvo Dnepro aukštupio, Nemuno, Priegliaus baseinuose ir kituose plotuose, kuriuose einant nuo Baltijos jūros, baltai šiaurėje bei šiaurės rytuose ribojosi su finais, pietų rytuose – su iranėnais, pietuose – su slavais, pietų vakaruose – su venetais. Tuose plotuose egzistavusi baltų prokalbė turėjo nemaža tarmių (šnektų), kurias galima sugrupuoti į : 1) centrinių tarmių arealą ir 2) periferinių (pakraščiuose esančių) tarmių arealą. Baltų tarmių arealo – jo vakarinėje dalyje (dab. rytų Lietuvoj ir dab. vakarų Baltarusijoj), kurioje V-VII a. susiformavo lietuvių tarmių grupė, tai yra lietuvių kalba.

Nuo mūsų eros I tūkstantmečio pabaigos beliko tie baltai, kurie iš tradicijos yra vadinami 1) vakarų baltais ir 2) rytų baltais.
1. Vakarų baltų kalbos

Iš vakarų baltų žinomiausi yra prūsai. XIII a. buvo šios prūsų gentys: pamediniai (Pamedi), pagudėnai (Pagudė), varniai (Varnė, arba Varnija), notangai (Notanga, arba Notangija), bartai (Barta), sambai (Samba, arba Sambija), nadruviai (Nadruva), skalviai (Skalba). Išliko negausūs ir gana prastai užrašyti prūsų kalbos paminklai. Prūsų rašto paminklai (nors ir negausūs) yra senesni už lietuvių ir latvių. Prūsų kalba yra ypač reikšminga ir visų indoeuropiečių kalbų mokslui.

Labai artima prūsų kalbai bus buvusi jotvingių kalba (ji dažnai laikoma prūsų kalbos tarme). Jotvingius 1283 m. žiauriai nuniokojo Kryžiuočių ordinas, dalį jų iškėlęs į prūsų Sambą; kiti jotvingiai vėliau sulietuvėjo arba suslavėjo.

2. Rytų baltų kalbos

Lietuvių kalba dabar šneka apie 3 mln. žmonių Lietuvoje, Baltarusijos vakaruose (Gervečiai, Jinotiškės, Varanavas, Rodūnė, Zietcla), šiaurės rytų Lenkijoje (Punskas, Seniai), be to, JAV ir kt. Lietuviai gyveno ir didelėje buvusioje Rytų Prūsijos dalyje. Pagrindinės lietuvių tarmės yra aukštaičių ir žemaičių, kurios ėmė formuotis nuo XIII a. Tarmės – kalbos siela. Lietuvių kalbos tarmės sužavėjo Filipą Furtunatovą. ,,Kažin ar yra kita tokia indoeuropiečių kalba, kuri turi tiek daug tarmių atspalvių, kaip lietuvių kalba. Kas kiekviena dešimtis, dvidešimtis varstų jau galima pastebėti tam tikrų ypatybių, įdomių morfologiniu, fonetiniu ir linksniniu atžvilgiu. Neretai vienoje vietoje yra išlikęs koks nors žilos senovės bruožas, o kitose šnektose jau išnykęs”,- rašė rusų mokslininkas, grįžęs iš Lietuvos.

Tačiau Lietuvoje iki XVI a. nebuvo lietuvių rašytinės kalbos: rašto reikalams buvo vartojamos sen. baltarusių, lotynų, lenkų kalbos. Pirmasis lietuvių rašytinis paminklas yra Martino Mažvydo katekizmas, išleistas 1547 m. Karaliaučiuje. Vėliau atsiranda ir kiti lietuviški raštai: J. Bretkūno Biblija (1509, rankraštis) ir postilė (1591 m.), M. Daukšos katekizmas (1595 m.) ir postilė (1599 m.) ir kt. Ypač svarbi lietuvių akcentologijai yra M. Daukšos postilė (joje pažymėtos kirčio vietos). XIX a. pab. bei XX a. pradžioje kuriasi nacionalinė lietuvių kalba, kurios pagrindas yra aukštaičių vakariečių tarmė.

Puslapiai: 1 2

Rašykite komentarą

-->