Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Užsienio prekyba ir jos raida Lietuvoje

Autorius: Sigitas

Užsienio prekyba – tai prekyba su užsienio partneriais, apimanti prekių ir paslaugų eksporto ir importo operacijas, įskaitant prekių reeksportą bei reimportą ir atsakomąją prekybą. (Kuvykaitė R.,1995, p.38)

Dar palyginti nesenai užsienio prekyba buvo suvokiama kaip paprasta prekių ir paslaugų pasikeitimo tarp valstybių visuma. Šiuo metu tai nepalyginti sudėtingesnis fenomenas. Jis suvokiamas kaip tarptautinių integracinių procesų svarbiausia sfera. (Jakutis A., Petraškevičius P.,2000, p.242)

Istoriniai duomenys teigia, kad Lietuvos teritorijoje vykę užsienio procesai siekia labai senus laikus. Buvo prekiaujama su Bizantija, Romos valstybe, Skandinavijos šalimis, Vakarų Europos kraštais. Užsienio prekybos ryšiai ypač suklestėjo Vytauto Didžiojo laikais.

Po pirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo XVIII amžiaus pabaigoje dalis muitų buvo panaikinti, nebebuvo muito prekėms, keliaujančioms tranzitu. Su kaimyninėmis valstybėmis buvo sudarytos prekybinės sutartys, numačiusios tiek pirklio, tiek ir jo prekių neliečiamybę. Vakarų Europos kraštuose padidėjus maisto produktų paklausai, labai padidėjo ir eksportas iš Lietuvos. Užsienio prekybos plėtojimą stimuliavo ir XIX amžiaus antroje pusėje prasidėjęs geležinkelių tiesimas

XV amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo ryškūs du prekybos centrai: Polockas ir Kaunas. Pastarasis pirklius traukė ypač todėl, kad čia susiėjo dvi stambios vandens kelių arterijos, kirtosi keletas svarbiausių sausumos kelių.( Jakutis A., Petraškevičius P., 2000, p. 250)

Didesnio dėmesio verta 1919- 1940 metais Lietuvos Respublikos vykdyta užsienio prekybos politika. Šiuo laikotarpiu mūsų krašto prekybos partneriai buvo daugiau kaip 50 šalių. Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais svarbiausias užsienio prekybos uždavinys buvo eksporto didinimas. Naujai valstybei, jos netvirtai ekonomikai savo prekėmis reikėjo užimti pasaulinėje rinkoje nors ir ne dominuojančią, bet ir ne paskutinę vietą. Prekybą tvarkančios įmonės įvairiomis priemonėmis stengėsi supažindinti kitas šalis su Lietuvos gaminais. Eksporto prekės iš Lietuvos daugiausia buvo išleidžiamos be muito mokesčių. Valstybė rūpinosi ne tik išplėsti eksporto apimtį, bet ir visoms pagrindinėms eksporto prekėms nustatė standartus, griežtai kontroliavo, kaip jų paisoma.

Lietuvai tapus sudėtine TSRS dalimi, visos užsienio prekybos operacijos buvo vykdomos per centrines šios šalies įstaigas. Per daug nesigilinant į TSRS užsienio prekybos raidą galima konstatuoti, kad čia trūko dinamizmo ir lankstumo. Toks centralizuotas užsienio prekybos valdymas, suprantama, nebuvo efektyvus ir nedavė respublikai naudos, kurią galima gauti savarankiškai tvarkantis. (Jakutis A., Petraškevičius P., 2000, p. 252)

Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pasikeitė ekonominė situacija. Liberalizavus santykius su užsienio šalimis, Lietuvos užsienio prekybos apyvarta su Vakarų Europos ir kitomis pasaulio šalimis ėmė sparčiai plėtotis. Nagrinėjant 1993-2000m. laikotarpį, matyti, jog didžiausios užsienio prekybos apimtys buvo 1997m.-1998m. Tai buvo intensyvaus prekybinių ryšių plėtojimo su įvairiomis pasaulio šalimis rezultatas: 1995-1997m. laikotarpiu Lietuva pasirašė pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, konvencijas su dauguma ES valstybių, JAV bei kaimyninėmis šalimis – iš viso su 24. Iki 1997m. Lietuva daugiausiai prekiavo su NVS šalimis – apyvarta šiuo laikotarpiu sudarė vidutiniškai 44 % bendros užsienio apyvartos.

Vis intensyviau augančius Lietuvos užsienio prekybos rodiklius neplanuotai sustabdė 1998m rugpjūčio mėn. įvykusi Rusijos krizė bei rublio devalvavimas. (www.lrinka.lt. E. Balkevičienė, J. Matekonienė. Lietuvos užsienio prekybos vystymosi aspektai. Lietuvos regioninių tyrimų institutas)

Nuo 1998 m. Lietuvos eksportas ir importas sumažėjo. Kartu, nors JAV dolerio, su kuriuo susietas litas, vertė euro atžvilgiu ir kilo, 1999 m. Lietuvos eksportas į ES ir toliau didėjo. Lietuvos eksporto mažėjimui didžiausią įtaką darė Rusijos krizė ir sumažėjusi paklausa, nes Lietuvos eksportas į Rusiją nuo 1998 m. rugpjūčio mėn. sumažėjo beveik 70 %. Susidūrę su pardavimų sumažėjimu ir didėjančiu prisitaikymo spaudimu, Lietuvos gamintojai pradėjo aktyviau reikalauti suteikti apsaugą nuo užsienio konkurencijos. (Vilpišauskas R., 2000/3, Lietuvos bankas)

2000m. Lietuvos užsienio prekyba vėl pagyvėjo. Šį teigiamą pokytį sąlygojo Lietuvos gamintojų persiorientavimas į Vakarų šalių vartotojus. Iš dalies tokius jų veiksmus nulėmė būtinybė išgyventi žlugus Rusijos rinkoms. Kita vertus, įtakos turėjo ir šalies užsienio politika – vyko intensyvios derybos su Pasauline Prekybos Organizacija, Lietuva buvo pakviesta derėtis dėl narystės ES. Siekdama narystės šiose organizacijose, Lietuva pradėjo keisti tarifinių ir netarifinių prekybos barjerų taikymo tvarką ir tapo patrauklesnė užsienio partneriams. (www.lrinka.lt E. Balkevičienė, J. Matekonienė. Lietuvos užsienio prekybos vystymosi aspektai. Lietuvos regioninių tyrimų institutas)

Lietuvoje balansas 1996-2001m buvo deficitinis, išskyrus 1996 ir 1999 metus. 1996m. mokėjimų balanso perteklius susidarė dėl privatizavimo politikos, kuri padidino tiesiogines investicijas daugiau nei 2 kartus, o investicijų portfelį – 2,5 karto negu ankstesniais metais. 1999m mokėjimų balanso perteklių galima paaiškinti kaip Rusijos krizės pasekmę (Kvainauskaitė V., 2003, p.34)

Ūkio ministerija 2002 m. liberalizuojant strateginių prekių importo, tranzito ir eksporto kontrolės tvarką, Lietuvos eksporto kontrolės teisinę bazę harmonizavo su Europos Sąjungos teisine baze.

Statistikos departamento duomenimis, 2002 m., palyginti su 2001 m., prekybos apyvarta padidėjo 10,9 %, eksportas – 10,6 %, o importas – 11 %

2002 m. eksportuota 15515,7 mln. litų vertės Lietuvos kilmę turinčių prekių, o tai sudarė 76,5 % bendro Lietuvos eksporto vertės. Didžiausia šių prekių dalis eksportuota į ES valstybes (57,2 %), Estiją bei Latviją (12,5 %), NVS šalis (10,2 %).

2002 m. daugiausia prekių į Lietuvą importuota iš tokių šalių: Rusijos (20,2 % bendro Lietuvos importo), Vokietijos (19 %), Lenkijos (6,4 %), Danijos (4%), Italijos (3,8 %). (http://www.ekm.lt/catalogs/17/apzvalga_2002.doc)

Nagrinėjant Lietuvos užsienio prekybos struktūrą ir jos pokyčius 1991-2002 m. laikotarpiu, išryškėjo šios kitimo tendencijos:

1. Prekybos su Vakarų šalimis apyvartos dalis padidėjo. Ypač didėjo prekybos apyvarta su ES šalimis (eksportas – nuo 2,28 % 1991 m. iki 57,2 %. 2002 m., importas – nuo 2,52 % 1991 m. iki 49,4 % 2002 m.) (www.std.lt);

2. Prekybos su Rytų šalimis apyvartos dalis pastebimai sumažėjo;

3. Prekybos su Latvija ir Estija apyvartos dalis padidėjo;

4. Lietuvos užsienio prekybos apyvartos subalansuotumo pastebimai keitėsi ir dydis, ir kryptis;

5. Lemiamas vaidmuo Lietuvos eksporto plėtojime tenka lengvajai ir maisto pramonei, cheminių medžiagų ir produktų pramonei bei mašinų gamybai, mineraliniams produktams, transporto priemonėms ir įrenginiai, tekstilės medžiagoms ir dirbiniams, mašinoms ir mechaniniams bei elektros įrenginiams.

6. Lietuvos importo plėtojimo linkmė visiškai kitokia. Lietuvos importe lemiamas vaidmuo tenka naftos ir dujų pramonei; antraeilis vaidmuo tenka mašinų gamybos ir chemijos pramonei, o trečiaeilis vaidmuo – lengvajai ir maisto pramonei.

2. UŽSIENIO PREKYBOS ESMĖ
Užsienio prekyba – tai prekyba su užsienio partneriais, apimanti prekių ir paslaugų eksporto ir importo operacijas, įskaitant prekių reeksportą bei reimportą ir atsakomąją prekybą.

Pagal tarptautinės prekybos statistikoje taikomą eksporto ir importo operacijų klasifikaciją eksporto operacijos apima:

– šalyje pagamintų, užaugintų ar išgautų, taip pat anksčiau laikinai iš užsienio įvežtų ir papildomai apdorotų prekių išvežimą iš šalies;

– reeksporto operacijos, t.y. anksčiau įvežtų iš užsienio (importuotų) ir papildomai neperdirbtų prekių eksportą. Pasitaiko, kai dėl kainų skirtumo prekės reeksportuojamos, net neįvežant jų į reeksportuotojo šalį. Reeksporto operacijos atliekamos parduodant prekes tarptautiniuose aukcionuose ir prekių biržose;

– prekių iš laisvųjų ekonominių zonų ir muitinės sandėlių išvežimą į užsienį.

Importo operacijos apima:

– užsienio prekių įvežimo vidaus vartojimui, laikinojo prekių įvežimo perdirbti operacijas;

– reimporto operacijas, t.y. anksčiau išvežtų į užsienį (eksportuotų) ir ten papildomai neperdirbtų prekių importą (reimporto operacijų pavyzdžiu gali būti užsienio partnerių grąžinamos išbrokuotos bei aukcionuose ar konsignacijos sandėliuose neparduotos prekės);

– įvežimo į laisvąsias ekonomines zonas ir muitinės sandėlius operacijas.

(Kuvykaitė R.,1995, p.38)

Dar palyginti nesenai užsienio prekyba buvo suvokiama kaip paprasta prekių ir paslaugų pasikeitimo tarp valstybių visuma. Šiuo metu tai nepalyginti sudėtingesnis fenomenas. Jis suvokiamas kaip tarptautinių integracinių procesų svarbiausia sfera. (Jakutis A., Petraškevičius P .,2000, p.242)

3. LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBOS RAIDA
3.1. Lietuvos užsienio prekybos užuomazgos
Istoriniai duomenys teigia, kad Lietuvos teritorijoje vykę užsienio procesai siekia labai senus laikus. Buvo prekiaujama su Bizantija, Romos valstybe, Skandinavijos šalimis, Vakarų Europos kraštais.

Užsienio prekybos ryšiai ypač suklestėjo Vytauto Didžiojo laikais. Didžiausios XV amžiaus pradžios Europos valstybės valdovas buvo ne tik politikas, diplomatas, karvedys, bet ir geras ekonomistas. Tai liudija ir derama pagarba, parodyta Vytautui Didžiajam daugelyje pasaulinės ekonominės minties studijų.

Trumpai aptariant to meto užsienio prekybą, būtina pažymėti, kad Vytautas Didysis gerai suprato jos svarbą ir reikšmę. Užsienio prekyba ne tik tiekė Lietuvai reikalingas prekes, bet ir artino ją su Vakarų kultūra. Lietuvos valdovui, mastyt, buvo vienodai svarbūs visi užsienio prekybos momentai: politinis, ekonominis, kultūrinis. Todėl buvo dedama daug pastangų, kad prekyba išsiplėstų visoje didelėje Lietuvos valstybėje.

Tuometinė Lietuvos geografinė padėtis buvo labai palanki užsienio prekybai plėtoti. Valstybė užėmė plotus nuo Baltijos iki Juodosios jūros, kuriomis iš įvairių pasaulio šalių atkeliaudavo prekės. Toliau jos tęsdavo kelionę Nemuno, Dniepro, Būgno, Dniestro upėmis bei jos intakais.

XV amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo ryškūs du prekybos centrai: Polockas ir Kaunas. Pastarasis pirklius traukė ypač todėl, kad čia susiėjo dvi stambios vandens kelių arterijos, kirtosi keletas svarbiausių sausumos kelių. Kaune šeimininkavo ne tik pirkliai lietuviai, bet ir didelę patirtį turintys vokiečiai, kuriems čia priklausė dideli mūriniai prekių sandėliai, miesto svarstyklės. Pagrindiniai to meto Lietuvos eksporto objektai buvo šie: žemės ūkio produktai, žvėrių ir naminių gyvulių kailiai bei odos, linai, verpalai, medis, vaškas.

Importą daugiausiai sudarė: cukrus, druska, šilkas, gelumbė, geležis, varis bei įvairūs šių metalų dirbiniai.

Lanksčiai reguliuojant to meto prekybą, vienoms prekėms ir šalims būdavo suteikiamos maksimalaus palankumo sąlygos, o kitos būdavo apdedamos gana nemažais muitais.

Muitų politika buvo plačiai taikoma Lietuvoje ir vėlesniais metais. Suprantama, kad užsienio prekybos tai ypač neskatino, nes dėl muitų prekės neretai pabrangdavo beveik dvigubai. Po pirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo XVIII amžiaus pabaigoje dalis muitų buvo panaikinti, nebebuvo muito prekėms, keliaujančioms tranzitu. Su kaimyninėmis valstybėmis buvo sudarytos prekybinės sutartys, numačiusios tiek pirklio, tiek ir jo prekių neliečiamybę. Vakarų Europos kraštuose padidėjus maisto produktų paklausai, taip pat padidėjo ir eksportas iš Lietuvos.

Užsienio prekybos plėtojimą stimuliavo ir XIX amžiaus antroje pusėje prasidėjęs geležinkelių tiesimas. Nemaža dalis žemės ūkio produktų šiuo transportu būdavo išvežama ne tik į Rygą, Peterburgą, bet ir į Vokietiją, kitas Vakarų Europos šalis. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių okupacijos sąlygomis Lietuvoje buvo pritaikyta labai griežta vienpusė muitų sistema: už įvežamas iš Vokietijos prekes buvo mokami dideli muitai, o už išvežamas – visai nemokami. (Jakutis A., Petraškevičius P.,2000, p. 250)
3.2 Lietuvos užsienio prekyba 1919m-1940m
Didesnio dėmesio verta 1919- 1940 metais Lietuvos Respublikos vykdyta užsienio prekybos politika. Šiuo laikotarpiu mūsų krašto prekybos partneriai buvo daugiau kaip 50 šalių. Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais svarbiausias užsienio prekybos uždavinys buvo eksporto didinimas. Naujai valstybei, jos netvirtai ekonomikai savo prekėmis reikėjo užimti pasaulinėje rinkoje gal ne dominuojančią, bet ir ne paskutinę vietą. Prekybą tvarkančios įmonės įvairiomis priemonėmis stengėsi supažindinti kitas šalis su Lietuvos gaminais. Eksporto prekės iš Lietuvos daugiausia buvo išleidžiamos be muito mokesčių. Valstybė rūpinosi ne tik išplėsti eksporto apimtį, bet ir visoms pagrindinėms eksporto prekėms nustatė standartus, griežtai kontroliavo, kaip jų paisoma.

Iki 1933 metų stambiausias Lietuvos užsienio prekybos partneris buvo Vokietija. Tačiau dėl politinių priežasčių užsienio prekybos santykiai su šia šalimi pablogėjo, ir Lietuvai teko ieškoti rinkų savo prekėms anglosaksų kraštuose. Bet čia tarsi pasitvirtino sena tiesa: nėra to blogo , kas neišeitų į gerą. Lietuvai teko keisti eksporto struktūrą ir nuo grūdų pereiti prie gyvulininkystės produktų pardavimo užsienyje. Įdomu pažymėti, kad iki tol beveik neeksportavusi sviesto Lietuva per keletą metų pagal šio produkto realizavimą užsienyje užėmė trečią vietą Europoje ir penktą pasaulyje.

To meto užsienio prekyboje buvo naudojami apsaugos ir fiskalinio pobūdžio muitai.

Suprantama, kad, norint apsaugoti ir stiprinti gana silpną agrarinio krašto pramonę, tai buvo būtina priemonė. Siekiant skatinti žaliavų apdorojimą Lietuvoje, šiai produkcijos rūšiai imta taikyti išvežamuosius muitus.

Būtina pažymėti, kad trys Pabaltijo valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija – buvo susitarusios savo kraštuose įvesti Tautų Sąjungos parengtą pavyzdinę muitų tarifo nomenklatūrą, moderniausią to meto muitų įstatymą. Tačiau 1940 metų įvykiai šį darbą nutraukė.

Užsienio prekyboje buvo atsiskaitoma konvertuojama valiuta, tačiau, plečiantis įvairiems suvaržymams, imta taikyti ir kliringinius atsiskaitymus. Tokia užsienio prekybos ryšių forma buvo su Vokietija, Suomija, Italija, Vengrija.

Lietuvos užsienio prekybos balansas beveik visada būdavo aktyvus. Pavyzdžiui, 1938 metais buvo eksportuojama prekių, kurių vertė 233 mln litų, o importo suma sudarė 224 mln. Litų. Natūrine forma eksporte dominavo maisto produktai, miško prekės, linai. Importo struktūroje svarbiausiais pozicijas užėmė pramonės įrengimai, žemės ūkio mašinos, naftos produktai, akmens anglies, metalai bei jų dirbiniai, vilna ir medvilnė bei jos dirbiniai ir t.t. (Jakutis A., Petraškevičius P.,2000, p. 250)
3.3 Lietuvos užsienio prekyba buvusios Sovietų Sąjungos sudėtyje
Lietuvai tapus sudėtine TSRS dalimi, visos užsienio prekybos operacijos buvo vykdomos per centrines šios šalies įstaigas. Per daug nesigilinant į TSRS užsienio prekybos raidą galima konstatuoti, kad čia trūko dinamizmo ir lankstumo.

Suprantama, kad Lietuvos užsienio prekyba, būdama integruota į Tarybų Sąjungos užsienio prekybos apyvartą, didesnio savarankiškumo neturėjo. Eksporto apimtis bei struktūra buvo nustatomos pagal bendrus sąjunginius poreikius. Iki septintojo dešimtmečio pradžios eksporto apimtis buvo labai nedidelė, čia dominavo maisto produktai. Pavyzdžiui, 1960m Lietuvos eksporto struktūroje mėsos ir pieno produktai sudarė 90,2 %, kiti maisto produktai – 4,3%.

20 amžiaus septintajame – aštuntajame dešimtmetyje spartėjant Lietuvos industrializacijai, didėjo ir eksportas, kito jos struktūra. Daugiau imta eksportuoti prekių, kurioms pagaminti reikia daug kvalifikuoto darbo, aukšto gamybos lygio. Tai įvairios staklės ir įrengimai, televizoriai, dviračiai, chemijos pramonės produkcija.

Dauguma prekių buvo eksportuojamos pagal TSRS užsienio prekybos ministerijos sutartis. Toks centralizuotas užsienio prekybos valdymas, suprantama, nebuvo efektyvus ir nedavė respublikai naudos, kurią galima gauti savarankiškai tvarkantis. (Jakutis A., Petraškevičius P.,2000, p. 252)

3.4 Lietuvos užsienio politika 1991 m– 2002 m
Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pasikeitė ekonominė situacija. Ekonominiai ryšiai su buvusios Sovietų Sąjungos respublikomis susilpnėjo ir susiklostė sąlygos savarankiškesnei užsienio prekybos politikai, tiesioginiams ekonominiams ryšiams su Vakarų šalimis. Todėl keitėsi Lietuvos užsienio prekybos struktūra ir dinamika. Liberalizavus santykius su užsienio šalimis, Lietuvos užsienio prekybos apyvarta su Vakarų Europos ir kitomis pasaulio šalimis ėmė sparčiai plėtotis. Jei 1989 m. šalies eksporto į Vakarų šalių rinką dalis sudarė tik 3,9 proc. bendrojo vidaus produkto, tai 1992 m. – 9,4 proc., 1996 m. – 17 proc., 1999 m. 28,7 proc., o 2001 m. eksportas į ES šalis sudarė – net 43,7 proc. BVP.

Lietuvos užsienio prekybos pradžia galima laikyti prekybos liberalizavimą, kuris prasidėjo 1993m., priėmus naują muitų tarifų įstatymą ir panaikinus kiekybinius eksporto apribojimus. Ribotam laikui buvo palikti eksporto muitai tik kai kuriems vietiniams žaliavų produktams. Importui buvo nustatyti beveik vienodi ir santykinai nedideli muitai. Kartu pamažu buvo šalinami mokėjimų apribojimai. Daugelio netarifinių prekybos barjerų pašalinimas ir santykinai nedideli importo muitai prisidėjo prie spartaus užsienio prekybos apimties didėjimo (žr. 1 pav.).

1 pav. Užsienio prekyba Lietuvoje 1993-2000m

Nagrinėjant 1993-2000m. laikotarpį (1 pav.), matyti, jog didžiausios užsienio prekybos apimtys buvo 1997m.-1998m. Tai buvo intensyvaus prekybinių ryšių plėtojimo su įvairiomis pasaulio šalimis rezultatas: 1995-1997m. laikotarpiu Lietuva pasirašė pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, konvencijas su dauguma ES valstybių, JAV bei kaimyninėmis šalimis – iš viso su 24. Iki 1997m. Lietuva daugiausiai prekiavo su NVS šalimis – apyvarta šiuo laikotarpiu sudarė vidutiniškai 44 proc. bendros užsienio apyvartos.

Vis intensyviau augančius Lietuvos užsienio prekybos rodiklius neplanuotai sustabdė 1998m. rugpjūčio mėn. įvykusi Rusijos krizė bei rublio devalvavimas. Lietuvos eksportas pradėjo sparčiai mažėti, nes daugelio šalies eksportuotojų produkcija tuo metu buvo orientuota į Rytų rinkas. Lietuvos įmonės susidūrė su sunkumais parduodamos savo gaminius NVS šalyse, buvo sustabdyti atsiskaitymai. Sutrikus įsipareigojimų vykdymui nemažai Lietuvos eksportuotojų bei importuotojų atsidūrė sudėtingoje situacijoje, kuri ne tik pablogino bendrus Lietuvos užsienio prekybos rodiklius (lyginant su 1998m., 1999m. užsienio prekybos apyvarta sumažėjo 18 proc.), bet ir sąlygojo gausų įmonių bankrotą, padidėjusį nedarbą šalyje.

Nemažai Lietuvos įmonių į šiuos pasikeitimus reagavo reikalaudamos, kad valstybė sustiprintų vidaus rinkos apsaugą ir šitokiu būdu sušvelnintų prisitaikymo spaudimą. Kai kurios įmonės pasinaudojo šia galimybe, kad dar labiau padidintų apsaugos nuo importuojamų prekių konkurencijos lygį. Lietuvos Vyriausybė atsakė priimdama nutarimą, kuriuo nustatė keliolika apsaugos priemonių ir Ūkio ministerijoje įsteigė Krizių stebėjimo centrą. 1998m. rugsėjo 17d. priimtas nutarimas “Dėl laikinų priemonių Lietuvos prekių eksportui palengvinti, vidaus rinkai apsaugoti ir Lietuvos įmonių padėčiai joje sustiprinti”. Šios priemonės apėmė mokesčių lengvatas vietos įmonėms, garantijų teikimą, prekybos apsaugos priemones (importo muitų padidinimą žemės ūkio ir maisto prekėms, netarifinius barjerus, tokius kaip muitinės įvertinimas, kokybės standartai, privalomas sertifikavimas, antidempingo ir kompensacinės priemonės), diskriminacinę politiką vidaus rinkoje užsienio įmonių atžvilgiu (preferencinės valstybinių pirkimų taisyklės). (www.lrinka.lt E. Balkevičienė, J. Matekonienė. Lietuvos užsienio prekybos vystymosi aspektai. Lietuvos regioninių tyrimų institutas).

Lietuvos užsienio prekybos dinamika nuo 1993 m. atvaizduota 2 ir 3 pav.
2 pav. Lietuvos eksportas 1993 – 1999

ES – Europos Sąjunga

NVS – Nepriklausomų Valstijų Sandrauga

ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Lietuvos statistikos departamentas)

3 pav. Lietuvos importas 1993 – 1999 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Pateiktos diagramos rodo, jog nuo 1998 m. Lietuvos eksportas ir importas sumažėjo. Kartu, nors JAV dolerio, su kuriuo susietas litas, vertė euro atžvilgiu ir kilo, 1999 m. Lietuvos eksportas į ES ir toliau didėjo. Lietuvos eksporto mažėjimui didžiausią įtaką darė Rusijos krizė ir sumažėjusi paklausa, nes Lietuvos eksportas į Rusiją nuo 1998 m. rugpjūčio mėn. sumažėjo beveik 70 %. Susidūrę su pardavimų sumažėjimu ir didėjančiu prisitaikymo spaudimu, Lietuvos gamintojai pradėjo aktyviau reikalauti suteikti apsaugą nuo užsienio konkurencijos.( Vilpišauskas R., 3,2000 rugsėjis, Lietuvos bankas.)

2000m. Lietuvos užsienio prekyba vėl pagyvėjo. Šį teigiamą pokytį sąlygojo Lietuvos gamintojų persiorientavimas į Vakarų šalių vartotojus. Iš dalies tokius jų veiksmus nulėmė būtinybė išgyventi žlugus Rusijos rinkoms. Kita vertus, įtakos turėjo ir šalies užsienio politika – vyko intensyvios derybos su Pasauline Prekybos Organizacija, Lietuva buvo pakviesta derėtis dėl narystės ES. Siekdama narystės šiose organizacijose, Lietuva pradėjo keisti tarifinių ir netarifinių prekybos barjerų taikymo tvarką ir tapo patrauklesnė užsienio partneriams.

Lyginant su 1996 ar 1997m., 2000m. pasikeitė pagrindinės šalys partnerės– pastaraisiais metais ja tapo ES. Šiuo metu tiek eksportas, tiek importas iš ES sudaro daugiau nei pusę Lietuvos užsienio prekybos. Vien tik prekyba su Vokietija sudaro apie trečdalį.

Lietuvos užsienio prekybos intensyvėjimą teigiamai paveikė ir laisvosios prekybos sutarčių su užsienio valstybėmis sudarymas.

Iki 2001m. Lietuva yra sudariusi laisvosios prekybos sutartis su 28 šalimis.

Lietuvai siekiant narystės ES, šalyje įgyvendinama užsienio prekybos politika, kuriai būdingas prekybos liberalizavimas, konkurencingumo užtikrinimas laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis ir dvišalių bei daugiašalių santykių su kitomis valstybėmis gilinimas.

Integracija į ES ir narystės joje perspektyva tapo lemiamu veiksniu, paskatinusiu trišalių susitarimų, liberalizavusių prekybą tarp Baltijos šalių, sudarymą ir dvišalių susitarimų su dauguma CELPA (Centrinės Europos Laisvosios Prekybos Asociacija) narių pasirašymą.

ES šiuo metu jau tapo didžiausia Lietuvos prekybos partnere, kuriai tenka apie pusė Lietuvos eksporto ir importo. Sudėjus esamų ir būsimų ES narių dalis, prekyba su šiomis šalimis sudarytų 70 procentų Lietuvos užsienio prekybos bendros apyvartos. (www.lrinka.lt E. Balkevičienė, J. Matekonienė. Lietuvos užsienio prekybos vystymosi aspektai. Lietuvos regioninių tyrimų institutas)

Lietuvos mokėjimų balanso rodikliai 1996-2001m pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Lietuvoje balansas 1996-2001m
Metai 1996 1997 1998 1999 2000 2001

I. Einamoji sąskaita

Prekių eksportas 13652,40 16769,65 15846,30 12586,73 16201,50 19555,55

Prekių importas -17237,20 -21359,60 -21919,70 -18204,90 -20616,50 -23987,70

Prekybos balansas -3584,80 -4589,95 -6073,40 -5618,17 -4415,00 -4432,15

Paslaugų
eksportas 3190,13 4127,39 4436,15 4366,17 4235,00 4626,76

Paslaugų importas -2706,73 -3589,48 -3473,31 -3144,55 -2714,67 -2800,85

Paslaugų balansas 483,40 537,91 962,84 1221,62 1520,33 1825,91

Pajamų balansas -364,00 -793,50 -1021,89 -1031,03 -775,13 -718,80

Transferinių (einamųjų)

pervedimų balansas 575,09 920,13 940,00 651,37 970,28 1030,09

Einamosios sąskaitos

balansas -2890,32 -3925,41 -5192,48 -4776,30 -2699,59 -2294,96

II. Kapitalo ir finansinė

sąskaita

Kapitalo sąskaitos

balansas 22,00 16,46 -6,86 -13,16 8,59 5,53

Tiesioginės investicijos 609,28 1310,07 3685,27 1911,34 1500,70 1754,86

Investicijų portfelis 750,69 778,75 -78,03 2043,18 1058,19 1057,02

Kitos investicijos 1851,81 2006,48 2181,50 242,89 146,11 167,77

Oficialios tarptautinės

atsargos -61,05 -951,13 -1596,20 782,59 -522,85 -1300,08

Finasisnės sąskaitos

balansas 3150,73 3144,17 4192,54 4980,00 2182,15 1674,28

Kapitalo ir finansinės

sąskaitos balansas 3172,73 3160,63 4185,68 4966,84 2190,74 1679,81

Einamosios ir kapitalo

bei finansinės

sąskaitų balansai 282,41 -764,78 -1006,80 190,54 -508,85 -615,15

Klaidos ir praleidimai -282,41 764,78 1006,80 -190,54 508,85 615,15

Galutinis balansas 0 0 0 0 0 0

Matome, kad Lietuvoje balansas 1996-2001m buvo deficitinis, išskyrus 1996 ir 1999 metus. 1996m. mokėjimų balanso perteklius susidarė dėl privatizavimo politikos, kuri padidino tiesiogines investicijas daugiau nei 2 kartus, o investicijų portfelį – 2,5 karto negu ankstesniais metais. 1999m mokėjimų balanso perteklių galima paaiškinti kaip Rusijos krizės pasekmę. Tais metais prekių ir paslaugų importas sumažėjo didesniu dydžiu negu prekių bei paslaugų eksportas – tai lėmė einamosios sąskaitos deficito sumažėjimą. Kapitalo ir finansinės sąskaitos perteklius 1999m buvo 78,16 mln. Lt didesnis negu 1998m. dėl didesnių investicijų į Lietuvos ekonomiką.

Atotrūkis tarp einamosios ir finansinių sąskaitų didėjo iki 1999m, ir tai rodo vis greitesniais tempais didėjančias importo bei augančias valstybės įsiskolinimų apimtis. Po 1999m atotrūkis sumažėjo, nes prekių ir paslaugų eksporto tempai buvo didesni negu importo tempai, ir tai sąlygojo einamosios sąskaitos deficito sumažėjimą. Kartu sumažėjo finansinės sąskaitos perteklius, o tai sąlygojo užsienio investicijų į Lietuvą sumažėjimas.

1996-2001m. laikotarpiu einamosios sąskaitos balansas buvo deficitinis, kadangi prekių ir paslaugų importo apimtys visuomet viršijo prekių ir paslaugų eksporto apimtis.

Paslaugų balansas nuo 1996m buvo teigiamas ir nuolat augo. Remiantis statistiniais duomenimis didžiausią dalį paslaugų eksporto sudaro transporto paslaugos (pavyzdžiui, 45,98% viso eksporto2001m). Paslaugų balanso perteklius yra vienas svarbiausių veiksnių, lėmusių einamosios sąskaitos deficito mažėjimą.

Einamosios sąskaitos deficitą vyriausybė mažino griežta fiskaline politika, kuri mažina bendrąją šalies paklausą, o kartu mažina importo paklausos augimo tempus. Tačiau einamosios sąskaitos deficito mažinimui didesnę reikšmę turi ne importo apimčių mažinimas, bet eksporto skatinimas. Eksportui skatinti Lietuvos vyriausybėje buvo sukurta “Europos plėtros ir skatinimo programa”, priimta 1998 ir atnaujinta 2000m. Ji įgyvendinama šiomis kryptimis:

– valstybinėmis eksporto skatinimo priemonėmis (siekiant palankesnio su užsienio valstybėmis režimo, teikiant informaciją šalies eksportuotojams apie dvišalėse tarptautinėse sutartyse numatytas lengvatas ir reikalavimus, keliamus eksportuojamoms prekėms ir eksportuotojams; įgyvendinant žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rėmino tvarką;

– užtikrinant lietuviškų prekių kokybę (pavyzdžiui, sertifikuojant eksportui skirtus produktus), derinant teisinę bazę su Europos Sąjungos norminiais dokumentais ir techniniais reglamentais bei tarptautiniais standartais, siekiant įgyvendinti ES prekių kokybės reikalavimus;

– kuriant informacinę sistemą apie prekybos sąlygas užsienio rinkose;

taikant rinkodaros priemones, nukreiptas į eksporto rėmimą (pavyzdžiui, gerinant prekių įvaizdį, organizuojant eksportuotojų dalyvavimą parodose ir mugėse, įmonėms sudarant ir vykdant individualias rinkotyros programas). (Kvainauskaitė V., 2003, p.34)

Be to , kaip vieną iš eksporto skatinimo priemonių galima paminėti draudimo įmonės “Lietuvos eksporto ir importo draudimas” (LEID) steigimą. (http://www.leidas.lt). Valstybei nuosavybės teise priklausančių LEID akcijų turėtoja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija turi kontrolinį akcijų paketą. Pagrindinis LEID veiklos tikslas yra didinti Lietuvos ūkio subjektų galimybes eksportuoti produkciją, apdraudžiant prekių bei paslaugų eksporto riziką ir prekėms gaminti bei tiekti imamas paskolas. (Lietuvos SVV plėtros agentūra. , 2002, p. 86)

Einamosios sąskaitos deficitas finansuojamas iš finansinės sąskaitos, todėl Lietuva iki 1999m einamosios sąskaitos deficitą finansuodavo iš užsienio paskolų. Tačiau po 2000m užsienio skolų buvo grąžinta daugiau negu pasiskolinta. Kitas einamosios sąskaitos deficito mažinimo būdas iš privatizavimo gautos lėšos. 1998 – 2001m laikotarpiu vyriausybė aktyviai vykdė privatizavimo politiką, todėl padidėjo tiesioginių užsienio investicijų dalis mokėjimo balanse, ir taip sumažėjo mokėjimų balanso deficitas. (Kvainauskaitė V., 2003, p.34).

Ūkio ministerija 2002 m. liberalizuojant strateginių prekių importo, tranzito ir eksporto kontrolės tvarką, Lietuvos eksporto kontrolės teisinę bazę harmonizavo su Europos Sąjungos teisine baze.

Statistikos departamento duomenimis, 2002 m., palyginti su 2001 m., prekybos apyvarta padidėjo 10,9 %, eksportas – 10,6 %, o importas – 11 %
2 lentelė. Lietuvos užsienio prekyba 2001m-2002m

Rodikliai 2001 m. 2002 m. Pokytis

mln. Lt mln. Lt proc.

Prekybos apyvarta

43745,2

48499,8

+10,9

Eksportas 18332,0 20279,8 +10,6

Importas 25413,2 28220,1 +11,0

Balansas 7081,2 7940,3 +12,1

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Svarbiausios Lietuvos užsienio prekybos partnerės pagal bendrąją prekybos sistemą buvo tokios šalys: Rusija (eksportas – 12,2 % bendro eksporto, importas – 20,2 %), toliau – Vokietija (atitinkamai 10,3 % ir 19 %), Jungtinė Karalystė (13,5 % ir 3,2 %), Latvija (9,6 % ir 3,8%), Lenkija (3, %ir 6,4 %). Daugiausia prekių 2002 m. iš Lietuvos eksportuota į tokias šalis: Jungtinę Karalystę (13,5 %), Rusiją (12,2 %), Vokietiją (10,3 %), Latviją (9,6 %).

2002 m. eksportuota 15515,7 mln. litų vertės Lietuvos kilmę turinčių prekių, o tai sudarė 76,5 % bendro Lietuvos eksporto vertės. Atitinkamai lyginant Lietuvos kilmę turinčių prekių eksporto vertė padidėjo 8,1 %. Didžiausia šių prekių dalis eksportuota į ES valstybes (57,2 %), Estiją bei Latviją (12,5 %), NVS šalis (10,2 %).
4 pav. Lietuvos eksportas pagal šalių grupes (mlrd. Lt):

Prekių eksportas į ES valstybes sudarė 48,4 % bendro Lietuvos eksporto, o jo vertė, palyginti su 2001 m., padidėjo 12 %.Į NVS šalis eksportuotų prekių dalis sudarė 19,2 % bendro Lietuvos eksporto. Palyginti su 2001 m., jo vertė padidėjo 7,7 %. Į Latviją ir Estiją eksportuotų prekių dalis sudarė 13,4 % bendro Lietuvos eksporto. Eksportas į minėtas šalis sumažėjo ir atitinkamai lyginant sudarė 93,7 % 2001 m. eksporto vertės. Į CELPA šalis eksportuota 4,8 % bendro Lietuvos eksporto vertės prekių, o eksporto vertė taip pat mažėjo ir tesudarė 72,4 % 2001 m. eksporto į šias šalis vertės.

Tokios eksporto į Latviją ir Estiją bei CELPA šalis mažėjimo tendencijos atsirado dėl per analizuojamą laikotarpį bemaž 2 kartus sumažėjusios mineralinių produktų eksporto į minėtas šalis vertės.

Analizuojant pagal prekių skyrius (5 pav.) didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai, transporto priemonės ir įrenginiai, tekstilės medžiagos ir dirbiniai, mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai, chemijos pramonės ir jos šakų produkcija.

5 pav. Lietuvos eksportas 2002m
Daugelio skyrių prekių eksporto vertė, palyginti su 2001 m., didėjo, tačiau žymiai sumažėjo mineralinių produktų (431 mln. Lt) bei augalinių produktų (83,9 mln. Lt) eksporto apimtis ir tai tam tikra dalimi turėjo įtakos bendro Lietuvos eksporto tempų lėtėjimui.

Daugiausia prekių pagal valstybę siuntėją į Lietuvą importuota iš tokių šalių: Rusijos (20,2% bendro Lietuvos importo),Vokietijos (19%), Lenkijos (6,4%), Danijos (4%), Italijos (3,8%).

2002 m. iš ES valstybių į Lietuvą importuotų prekių dalis sudarė 49,4 % bendro Lietuvos importo vertės. Palyginti su 2001 m., importo iš ES valstybių vertė padidėjo 14,3 %.

Iš NVS šalių importuotų prekių dalis sudarė 25,3 % bendro Lietuvos importo. Palyginti su 2001 m., importo apimtis iš NVS valstybių sumažėjo 0,7 %.

Iš CELPA šalių importuoto vertė sudarė 9,2 %. bendro Lietuvos importo. Palyginti su 2001 m., importo iš šių šalių apimtis padidėjo 11,1 %.

Importo iš Latvijos ir Estijos vertė per minėtą laikotarpį sudarė 6,8 % bendro Lietuvos importo, o jo apimtis padidėjo 12,6 %.
6 pav. Prekių importas pagal šalių grupes (mlrd. Lt):

Pagal prekių skyrius didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai, mašinos ir mechaniniai bei elektros įrenginiai, transporto priemonės ir įrenginiai, chemijos pramonės ir jos šakų produkcija, tekstilės medžiagos ir dirbiniai. Palyginti su 2001 m., didėjo beveik visų KPN skyrių prekių importo apimtis, išskyrus mineralinių produktų (sumažėjo 6,9 proc.), gyvūninės kilmės produktų (23,2 %) importą. (http://www.ekm.lt).

Statistikos departamento duomenimis, 2002 m. investicinių prekių importo vertė sudarė 5238,2 mln. Lt, arba 18,6 % bendro Lietuvos importo, o jo vertė atitinkamai lyginant padidėjo 45,9 %.

Taigi, 2002 m. Lietuvos užsienio prekybos apyvarta sudarė 14,15 mlrd. EUR: eksportas – 5,88 mlrd. EUR, importas – 8,27 mlrd. EUR. Lyginant su 2001 m., eksportas išaugo 10.7 %, o importas – 12.4 %. Neigiamas užsienio prekybos deficitas siekė 2,4 mlrd. EUR.

Svarbiausi Lietuvos eksporto partneriai: Šveicarija (11,5% viso eksporto), Rusija (10,7%), Vokietija (10%), Latvija. Pagrindiniai Lietuvos importo partneriai: Rusija (22,3% viso importo), Vokietija
(16,3%), Lenkija(5,1%) ir Italija. (http://www.urm.lt).

4. LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBOS TENDENCIJOS
Nagrinėjant Lietuvos užsienio prekybos struktūrą ir jos pokyčius 1991-2002 m. laikotarpiu, išryškėjo šios kitimo tendencijos:

1. Prekybos su Vakarų šalimis apyvartos dalis padidėjo. Ypač didėjo prekybos apyvarta su ES šalimis (eksportas – nuo 2,28 % 1991 m. iki 57,2 %. 2002 m., importas – nuo 2,52 % 1991 m. iki 49,4 % 2002 m.) (www.std.lt);

2. Prekybos su Rytų šalimis apyvartos dalis pastebimai sumažėjo;

3. Prekybos su Baltijos šalimis (Latvija, Estija) apyvartos dalis 1991-1993 m. sumažėjo 1,2 karto. Lietuvos prekybos apyvarta su Latvija sudarė 1994 m. – 5,6 proc., o 1999 m. – 7,8 proc. visos Lietuvos užsienio prekybos, tuo tarpu su Estija – atitinkamai 2,5 ir 2,4 procento. 2002m į Latviją ir Estiją eksportuotų prekių dalis sudarė 13,4 proc. bendro Lietuvos eksporto, o importo iš Latvijos ir Estijos vertė per 2002m sudarė 6,8 proc. bendro Lietuvos importo, taigi prekybos su Baltijos šalimis apyvartos dalis padidėjo(www.std.lt).

4. Lietuvos užsienio prekybos apyvartos subalansuotumo pastebimai keitėsi ir dydis, ir kryptis. Eksporto ir importo saldąs į Vakarų šalis 1989-1991 m. buvo neigiamas, į Rytų šalis – teigiamas, o liberalizavus prekybos santykius su Vakarų šalimis 1992-1993 m. tapo teigiamas; 1994-2002 m. laikotarpiu – neigiamas;

5. Lemiamas vaidmuo Lietuvos eksporto plėtojime tenka lengvajai ir maisto pramonei, cheminių medžiagų ir produktų pramonei bei mašinų gamybai, mineraliniams produktams, transporto priemonėms ir įrenginiai, tekstilės medžiagoms ir dirbiniams, mašinoms ir mechaniniams bei elektros įrenginiams.

6. Lietuvos importo plėtojimo linkmė visiškai kitokia. Lietuvos importe lemiamas vaidmuo tenka naftos ir dujų pramonei; antraeilis vaidmuo tenka mašinų gamybos ir chemijos pramonei, o trečiaeilis vaidmuo – lengvajai ir maisto pramonei.

5. IŠVADOS
1. Užsienio prekyba – tai prekyba su užsienio partneriais, apimanti prekių ir paslaugų eksporto ir importo operacijas, įskaitant prekių reeksportą bei reimportą ir atsakomąją prekybą.

2. Lietuvos užsienio prekybos ryšiai ypač suklestėjo Vytauto Didžiojo laikais. Buvo prekiaujama su Bizantija, Romos valstybe, Skandinavijos šalimis, Vakarų Europos kraštais. Užsienio prekybos ryšiai ypač suklestėjo Vytauto Didžiojo laikais.

3. XVIII amžiaus pabaigoje dalis muitų buvo panaikinti, nebebuvo muito prekėms, keliaujančioms tranzitu. Su kaimyninėmis valstybėmis buvo sudarytos prekybinės sutartys, numačiusios tiek pirklio, tiek ir jo prekių neliečiamybę. Vakarų Europos kraštuose padidėjus maisto produktų paklausai, labai padidėjo ir eksportas iš Lietuvos.

4. Užsienio prekybos plėtojimą stimuliavo ir XIX amžiaus antroje pusėje prasidėjęs geležinkelių tiesimas

5. XV amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo ryškūs du prekybos centrai: Polockas ir Kaunas. Pastarasis pirklius traukė ypač todėl, kad čia susiėjo dvi stambios vandens kelių arterijos, kirtosi keletas svarbiausių sausumos kelių.

6. 1919- 1940 metais Lietuvos Respublikos vykdyta užsienio prekybos politika buvo eksporto didinimas. Eksporto prekės iš Lietuvos daugiausia buvo išleidžiamos be muito mokesčių. Valstybė rūpinosi ne tik išplėsti eksporto apimtį, bet ir visoms pagrindinėms eksporto prekėms nustatė standartus, griežtai kontroliavo, kaip jų paisoma.

7. Lietuvai tapus sudėtine TSRS dalimi, visos užsienio prekybos operacijos buvo vykdomos per centrines šios šalies įstaigas. Toks centralizuotas užsienio prekybos valdymas nebuvo efektyvus ir nedavė respublikai naudos, kurią galima gauti savarankiškai tvarkantis.

8. Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje 1991m ,pasikeitė ekonominė situacija. Liberalizavus santykius su užsienio šalimis, Lietuvos užsienio prekybos apyvarta su Vakarų Europos ir kitomis pasaulio šalimis ėmė sparčiai plėtotis.

9. Vis intensyviau augančius Lietuvos užsienio prekybos rodiklius neplanuotai sustabdė 1998m rugpjūčio mėn. įvykusi Rusijos krizė bei rublio devalvavimas

10. 2000m. Lietuvos užsienio prekyba vėl pagyvėjo. Šį teigiamą pokytį sąlygojo Lietuvos gamintojų persiorientavimas į Vakarų šalių vartotojus. Iš dalies tam įtakos turėjo ir šalies užsienio politika – vyko intensyvios derybos su Pasauline Prekybos Organizacija, Lietuva buvo pakviesta derėtis dėl narystės ES.

11.Ūkio ministerija 2002 m. liberalizuojant strateginių prekių importo, tranzito ir eksporto kontrolės tvarką, Lietuvos eksporto kontrolės teisinę bazę harmonizavo su Europos Sąjungos teisine baze.

12. Nagrinėjant Lietuvos užsienio prekybos struktūrą ir jos pokyčius 1991-2002 m. laikotarpiu, išryškėjo šios kitimo tendencijos: prekybos su Vakarų šalimis apyvartos dalis padidėjo; prekybos su Rytų šalimis apyvartos dalis pastebimai sumažėjo; Lietuvos užsienio prekybos apyvartos subalansuotumo pastebimai keitėsi ir dydis, ir kryptis;

13. Lemiamas vaidmuo Lietuvos eksporto plėtojime tenka lengvajai ir maisto pramonei, cheminių medžiagų ir produktų pramonei bei mašinų gamybai, mineraliniams produktams, transporto priemonėms ir įrenginiai, tekstilės medžiagoms ir dirbiniams, mašinoms ir mechaniniams bei elektros įrenginiams.

14. Lietuvos importo plėtojimo linkmė visiškai kitokia. Lietuvos importe lemiamas vaidmuo tenka naftos ir dujų pramonei; antraeilis vaidmuo tenka mašinų gamybos ir chemijos pramonei, o trečiaeilis vaidmuo – lengvajai ir maisto pramonei.

6. LITERATŪRA
1. Kuvykaitė R. Ryšių su užsieniu organizavimas.KTU.:Technologija,1995.

2. Jakutis A., Petraškevičius P. Ekonomikos teorijos pagrindai. – K.: Smaltija, 1999.

3. Kvainauskaitė V. Tarptautinių ekonominių santykių pagrindai. K.: Technologija, 2003.

4. http://www.lrinka.lt. E. Balkevičienė, J. Matekonienė. Lietuvos užsienio prekybos vystymosi aspektai. Lietuvos regioninių tyrimų institutas.

5. Vilpišauskas R. Lietuvos užsienio prekybos politika ir jos raida: veiksnių analizė. Pinigų studijos, 2000/3, Lietuvos bankas

6. Lietuvos SVV plėtros agentūra. Pradedančiojo verslininko žinynas. Vilnius, 2002

7. http://www.ekm.lt/catalogs/17/apzvalga_2002.doc

8. http://www.std.lt/užsienio prekyba;

9. http://www.urm.lt/data/6/LF02612467_1eko.htm

Rašykite komentarą

-->