Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Užsienio investicijos Kauno apskrityje

Autorius: Dovilė

Kaunas – svarbus Baltijos regiono miestas, šiuolaikinės gamybos ir verslo, mokslo ir kultūros, sveikatos ir sporto, susisiekimo ir logistikos centras, miestas, kuriame patogu ir saugu investuoti, gyventi, dirbti, ilsėtis. Tai – ne tik senų tradicijų miestas, bet ir stambus mokslo, verslo, pramonės ir kultūros centras. Kauno miestas atviras svečiams ir bendradarbiavimo partneriams, imlus inovacijoms bei patrauklus investicijoms. Šis miestas traukia užsienio investicijas.

Šio referato tikslas: aptarti tiesiogines užsienio investicijas Kauno mieste.

Darbo uždaviniai:

1. aptarti užsienio investicijų sampratą;

2. aptarti užsienio investicijas Kauno apskrityje;

3. aptarti Kauno laisvąją ekonominę zoną ir jos investicijas;

4. išanalizuoti LR laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą.

Darbo metodas: literatūros analizė.

1. UŽSIENIO INVESTICIJŲ SAMPRATA
Investicijos – piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą. Investuotojai – Lietuvos Respublika ir užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka investuoja nuosavą, skolintą ar pasitikėjimo teise valdomą bei naudojamą turtą. Užsienio investicijos – užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, užsienio fizinių ir juridinių asmenų investicijos Lietuvos Respublikoje.

Lietuvoje yra keli užsienio kapitalo investavimo būdai: tiesioginės investicijos steigiant įmones, perkant veikiančių įmonių akcijas bei suteikiant šioms įmonėms ilgalaikes ar trumpalaikes paskolas ir netiesioginės investicijos – teikiant kreditus bei paskolas Lietuvos ekonomikos restruktūrizacijai bei gamybos modernizavimui.

Esant ribotiems kapitalo ištekliams Lietuvoje, užsienio investicijos yra labai efektyvios, skatinant gamybos augimą, eksportą, keliant prekių ir paslaugų kokybę, kuriant naujas darbo vietas ir padedant įmonėms sėkmingiau konkuruoti laisvosios rinkos sąlygomis. Tiesioginės investicijos yra vienas pagrindinių šalies ūkio renovacijos veiksnių, nes atsiranda galimybė diegti modernias technologijas, įgyvendinti naujas ir progresyvias vadybos idėjas

2. UŽSIENIO INVESTICIJOS KAUNO APSKRITYJE
Naujausiais statistikos departamento duomenimis, antrajame Kaune sparčiai kyla dauguma ekonominių rodiklių. 2002 m. bendra investicijų suma į Kauno įmones padidėjo iki 1,1 mlrd. Laikinoji sostinė Lietuvos kontekste yra tvirtai užėmusi antrąją vietą pagal užimtų gyventojų įvairiose ekonominėse veiklose statistiką. Kaune dirba dvigubai daugiau gyventojų nei uostamiestyje paslaugų, statybos, pramonės, įskaitant energetiką, sektoriuose. Kasmet didėja miesto statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtis šalies teritorijoje. Restoranų, barų bei valgyklų skaičiumi Kaunas taip pat tvirtai užima antrą poziciją Lietuvoje. Kauno apskritis – prekių lyderė Lietuvoje, pralenkianti ne tik Klaipėdos, bet ir Vilniaus apskritis. Lyginant šalies apskričių įnašus į bendrą vidaus produktą (BVP), Kauno kraštas išlieka lyderių trejetuke.( http://www.kaunas2004.lt).

2003 01 01 duomenimis didžiausias investicijas
Kaune pritraukė apdirbamoji pramonė (49,2 %) ir didmeninė, mažmeninė prekyba (34,1 %). Apdirbamojoje pramonėje daugiausia investuota lengvojoje pramonėje (40,2 %) ir maisto produktų bei gėrimų gamyboje (38,9 %).

Į Kauno miesto ekonominę veiklą daugiausiai investavo JAV, Suomija ir Vokietija, jų investicijos 2003 metų pradžioje atitinkamai sudarė 24 %, 15,2 % ir 12,4 % visų tiesioginių užsienio investicijų Kauno mieste.

Pagal tiesiogines užsieni investicijas Kauno apskritis tarp visų Lietuvos apskričių užima antrąją vietą po Vilniaus apskrities.

2001 m tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui sudarė 1874,06 Lt. Didžiausias šis rodiklis buvo Kauno miesto sav. Ir Kėdainių rajono sav.

Pagrindinės šalys investuotojos Kauno apskrityje – JAV, Suomija, Norvegija, Didžioji Britanija, Estija, Danija. Pagrindinės ekonominės veiklos, į kurias daugiausiai investavo užsieniečiai, yra: didmeninė ir mažmeninė prekyba, lengvoji pramonė, maisto produktų ir gėrimų gamyba, naftos perdirbimo ir chemijos gaminių gamyba.

Tiesioginių užsienio investicijų augimas turėtų išlikti ateityje. Šiuo metu silpnai išnaudojamas Kauno, kaip antrojo Lietuvos miesto, potencialas, taip dar tik prasideda sparti logistikos plėtra. Ateityje turėtų didėti investicijos į aukštosiomis technologijomis paremtas, didelę pridėtinę vertę sukuriančias pramonės ir verslo sritis.

1 lentelėje matome užsienio investicijas vienam gyventojui Kauno apskrityje 2000-2002 metais.

Kauno apskritis 2000 2001 2002

Kauno m. sav. 2094,05 2456,70 2938,12

Birštono sav. – – –

Jonavos r. sav. 221,39 211,87 219,69

Kaišiadorių r. sav. 376,75 689,26 527,97

Kauno r. sav. 43,67 33,46 41,14

Kėdainių r. sav. 1863,59 1839,25 2180,91

Prienų r. sav. 118,69 156,92 162,69

Raseinių r. sav. 230,78 600,09 460,75

1 lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, Lt. ( www. ftz.lt/kaunasfes/bukletas.pdf).

Kauno bendrovės, kurios gauna daugiausiai užsienio investicijų parodytos 2 lentelėje.
Eil. Nr. Bendrovė Investicija Investuotojas Šalis Veiklos pobūdis

1 2 3 4 5 6

1. AB “Kraft-Foods Lietuva “ 124,00 (mln. Lt) Kraft Food International JAV Konditerijos gaminių gamyba

2. UAB “Filana“ 5,89 (mln.USA) Chargeurs Company Prancūzija Tekstilė

3. UAB “Sanitex“ 5,80 (mln.USA) Privatūs asmenys JAV Prekyba

4. UAB “Kateks“ 5,45 (mln.USA) Richard Hammele Farberei und Appretur GmbH Austrija Audinių ir verpalų gamyba

5 AB “Liteksas” 44,89 (mln. Lt) Koncerno “Marzotto” antrinė įm. “Marzotto Gm-bH ” Italija Tekstilė

6. AB “Drobė“ 19,20 (mln.Lt) Suomijos fondas “Finnventure”, EPRB, tarptautinė finansinė korporac. Suomija Tekstilė

2 lentelė. Didžiausias investicijas pritraukusios bendrovės2002
Pagal vieną iš ekonominės gerovės rodiklių – materialiųjų ir tiesioginių užsienio investicijų dydį ir jų augimo tempus – Kauno apskritis patenka į pirmąjį trejetuką, tradiciškai ji nusileidžia Vilniaus apskričiai ir rungtyniauja su Klaipėdos apskritimi.

Pagal materialiųjų investicijų rodiklį 2001 m. Kauno apskritis buvo antra, nusileido tik lyderei – Vilniaus apskričiai. Tačiau plėtėsi sparčiau. 2000-2001 m. materialiosios investicijos Kauno apskrityje didėjo 1,33 karto, Vilniaus apskrityje – 1,04 karto. Tai rodo, kad užsienio investuotojai Kauno apskritį ir toliau vertina kaip vieną iš patraukliausių Lietuvoje. Tačiau vienam gyventojui tenkančių tiesioginių užsienio investicijų rodiklis Kauno apskrityje beveik 1,6 karto mažesnis nei vidutiniškai Lietuvoje. Pagal šį rodiklį Kaunas gerokai atsilieka nuo sostinės ir šiek tiek mažiau – nuo Klaipėdos.

3. KAUNO LAISVOJI EKONOMINĖ ZONA
Viena iš tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo formų yra laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) steigimas Lietuvoje.

Realizuojant tai, 1995 m. birželį buvo priimtas Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas. LEZ – tai ūkinei-komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra šio įstatymo nustatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos:

 Šioje teritorijoje neturi būti nuolatinių gyventojų.

 Zonoje prekės importo ir eksporto muitų bei mokesčių ir kitų ekonominio pobūdžio draudimų ir apribojimų požiūriu yra laikomos esančiomis už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų.

 Zonos ūkinę veiklą organizuoja zonos valdymo bendrovė. Bendrovė yra juridinis asmuo, kurioje privačios nuosavybės teise fiziniams ir juridiniams asmenims priklausanti akcijų dalis turi būti nemažesnė kaip suteikianti 51 procentą balsų. Ji veikia pagal Akcinių bendrovių įstatymą.

 Zonos įmonė – tai toje zonoje esanti ir pagal reikalavimus įregistruota bet kokios nuosavybės formos ir rūšies įmonė.

 Pagrindų įstatymas numato draudžiamas ir ribojamas zonoje kapitalo investavimo ir veiklos sritis, zonos steigimo tvarką.

 Zonos steigimo iniciatoriais gali būti savivaldybės ir apskritys.

 Zona steigiama Lietuvos Respublikos įstatymu.

Įstatyme turi būti nustatytos zonos teritorijos ribos, zonos veiklos rūšys, terminas, konkurso sąlygos ir kriterijai zonos steigimo konkurso laimėtojams parinkti, zonos valdymo bendrovės struktūra, jos valdymo organų funkcijos, įgaliojimai, atsakomybė, zonos valdymo bendrovės likvidavimo, nelikviduojant zonos, bei naujos bendrovės suformavimo tvarka bei kita.

(http://www.ukmin.lt/catalogs/12/index.shtml).

Pagal Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą, numatomos šios pagrindinės lengvatos įmonėms, turinčioms licencijas įsikurti ir užsiimti veikla LEZ:

 Bendrovės pelno mokestis mažinamas 80 proc. pirmųjų 5 metų bėgyje ir 50 proc. sekantiems 5 metams;

 Pilnai nuo bendrovės pelno mokesčio 5 metams atleidžiami užsienio investuotojai, investavę į zoną daugiau, negu 1 mln. JAV dolerių, kai investuotojas įsigyja ne mažiau kaip 30 proc. LEZ licenciją turinčios įmonės įstatinio kapitalo ir 50 proc. bendrovės mokestis sumažinamas sekantiems 5 metams;

 Nėra muitų mokesčių;

 Nėra PVM ar akcizo mokesčių investicijų terminų laikotarpiu;

 Nėra kelių ar žemės mokesčių;

 Nėra užsienio valiutos apribojimų;

 Specialūs nurašymo susitarimai investicijoms ir išlaidoms, skirtoms moksliniams tyrimams ir technologijų įsigijimui.

Praėjęs laikotarpis nuo šių įstatymų priėmimo buvo skirtas šių zonų steigimui reikalingiems teisės aktams rengti.

Atsižvelgiant į konkrečiai kiekvienoje iš šių zonų iki šiol atliktą darbą, realu, kad veiklą pradės tik Klaipėdos ir Kauno LEZ

Kauno Laisvoji ekonominė zona (Kauno LEZ) išsidėsčiusi maždaug 1000 hektarų plote. Planuojama, kad ji taps didžiausia zona visame Baltijos regione. Lietuva užima 65,300 km2 plotą. Čia gyvena 3,7 mln. gyventojų, du trečdaliai – miesto teritorijoje. Šalis ribojasi su Latvija, Baltarusija, Lenkija ir Kaliningrado sritimi. Kaunas yra antras pagal dydį Lietuvos miestas, kuriame gyvena 418,707 gyventojai. Kartą tapęs Laikinąja sostine, miestas ir šiandien yra vienas iš pagrindinių kultūrinių ir industrinių Baltijos regiono centrų. Virš 20000 įvairioms veiklos rūšims atstovaujančių ir sparčiai augančių firmų yra įsikūrusios Kaune ir aplink jį. Devyni universitetai, tarp kurių ir žymusis Kauno technologijos universitetas, užtikrina aukštos kvalifikacijos darbo jėgą.

Kauno LEZ įsikūrusi kelio Via Baltica ir Europos prioritetinių transporto koridorių, jungiančių Helsinkį, Sankt Peterburgą, Varšuvą ir Rytų Vakarų greitkelio, jungiančio Klaipėdos jūrų uostą su Rusija ir Ukraina, susikirtime. Kauno LEZ taps pagrindiniu regiono multimodaliniu transporto terminalu, su puikiu priėjimu prie neužšąlančio Klaipėdos ir kitų Baltijos jūrų uostų, sausumos keliais bei geležinkeliais.

Šios multimodalinio transporto terminalo teikiamos galimybės nusako tokias Kauno LEZ veiklos sritis:

• Industrinę zoną;

• Transporto terminalą, krovinių paskirstymą ir sandėliavimą;

• Biurų veiklą;

• Zonos valdymo bendrovės teikiamas vertimo, muitinės tarpininko, banko, marketingo paslaugas;

• Kauno LEZ apsaugą;

• Mokslo ir technologijų parką.

Kauno LEZ valdymo bendrovei steigti tarptautinį konkursą laimėjusi Belgijos kompanija AOI NV (Antwerpse Ontwikkelings- en Investerigsmaatschappij NV) pagal sutartį su Lietuvos Vyriausybe, steigia LEZ valdymo bendrovę.

AOI NV atstovauja tarptautinį konsorciumą, susidedantį iš 11 partnerių – kompanijų, pasiruošusių techninei pagalbai ir investavimui į Kauno LEZ. Tarp jų žymiausios – Antverpeno uostas, Belgijos geležinkeliai (Transurb NV) logistikos partneriai, Šenono laisvojo oro uosto vystymo kompanija (Shannon Free Airport Development Company Ltd., Airija) strateginis zonos valdymo partneris, Inžinerinės kompanijos GEDAS ir Technum, priklausančios olandų Dutch Arcadis grupei ir Belgijos Prancūzijos Tractebel grupė gali būti laikomos pasaulinės pramoninio išvystymo, civilinės statybos ir miestų planavimo lyderės. Hydro Finance kompanija priklausanti DEME grupei pasidalins tarptautinių finansų patirtimi.

Dvišalės bendradarbiavimo sutarties, 1996 metais pasirašytos tarp Flandrijos ir Lietuvos respublikos, rėmuose AOI NV remia Flandrijos regiono valdžia (Belgija).

AOI NV yra Kauno LEZ valdymo bendrovės steigėja. (www.ftz.lt/liet.htm)

Lengvatos, taikomos investuotojams:

2004 m. kompanijų pelno mokestis yra 15 – vienas mažiausių Europos Sąjungoje.

LEZ įsikūrusios kompanijos gali naudotis ir šiomis mokesčių lengvatomis:

Investavusieji ne mažiau kaip 1 mln. eurų įgyja teisę:

– pirmuosius 6 metus nemokėti pelno mokesčių

– per kitus 10 metų mokėti tik 50 Lietuvos įmonių mokamo pelno mokesčio, t.y. 7,5 efektyviojo mokesčių dydžio.

Galima nemokėti:

– muito mokesčių,

– PVM,

– kelių mokesčio,

– nekilnojamojo turto mokesčio.

Kitos lengvatos:

– neribojamas valiutų keitimas ir jų išvežimas,

– netaikomas pajamų mokestis dividendams, išmokamiems užsienyje,

– gerai organizuotos ir supaprastintos muitinių bei administravimo procedūros,

– LEZ kompanijoms taikomos tokios pačios teisinės garantijos kaip ir kompanijoms, esančioms už jos ribų

Kauno laisvoji ekonominė zona (1053 ha) buvo įsteigta 1996 m. spalį, priėmus Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymą.

Laimėjusi 1997 metų pabaigoje paskelbtą tarptautinį konkursą, Kauno LEZ steigėjų grupe LRV 1998-08-05 d. nutarimu Nr.1013 buvo patvirtinta Belgijos kompanija AOI N.V.

Deja, iš karto neišsprendus žemės nuomos zonos reikmėms klausimus, Kauno LEZ steigimo darbai užsitęsė iki šiol.

Sprendžiant šiuos klausimus atlikti šie darbai:

• 1999-12-02 d. LR Seime buvo priimtos Kauno LEZ įstatymo pataisos, pakoregavusios zonos teritorijos ribas iki 1000 ha, sumažintas ne tik plotas bet ir privačios žemės dalis joje;

• 2000-03-08 d. LRV nutarimu Nr.270 iš žemės reformos fondo Kauno apskrities viršininko administracijai buvo skirta 275 tūkst. Lt žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektui parengti bei žemei iš jos savininkų išpirkti. Buvo išpirktas pirmas 10,67 ha žemės sklypas, kuris išnuomotas Kauno LEZ valdymo bendrovei.

Iš reikalingų zonai pradėti veikti iš esmės liko parengti tik žinybinius teisinius aktus.

Zonoje lėtai sprendžiami išorės infrastruktūros įrengimo darbus.

LRV 2000-02-29 d. nutarimu Nr. 236 iš kelių fondo lėšų rezervo skyrus
800 tūkst. litų suprojektuota ir nutiesta nuovaža nuo kelio A6 (Kaunas – Zarasai).

Tiesiami vandentiekio tinklai. Iš Valstybės investicijų 2001-2003 metų programoje 2001 metams skirtų lėšų užbaigtas nuotekų šalinimo projektas (prijungtas prie miesto kolektoriaus). Tam buvo panaudota 0,64 mln. Lt. UAB „Kauno vandenys“ iš savo rezervo skirtų lėšų vandentiekiui iki LEZ suprojektuoti ir atvesti. Atsiradus vartotojams, AB „Lietuvos dujos“ savo lėšomis numato privesti dujas prie zonos. Kauno LEZ valdymo bendrovės lėšomis parengtas ir Kauno rajono taryboje patvirtintas zonos teritorijos detalusis planas. Sutarta su AB „Lietuvos energija“, kad prijungimas naujų vartotojų 50 proc. bus vykdomas energetikų lėšomis.

Svarbiausios neišspręstos problemos, stabdančios Kauno laisvosios ekonominės zonos steigimo eigą, būtų šios:

Pirma – žemės išpirkimas iš jos savininkų ir žemės nuomos sąlygos. Vyriausybei 2001 m. pabaigoje skyrus 800 tūkst. Lt papildomai buvo išpirkta 47 ha žemės. Tačiau išpirktas sklypas buvo nekompaktiškas ir todėl dabar zonos valdymo bendrovė nors ir disponuodama 58 ha žemės sklypą, investuotojams šiuo metu gali pasiūlyti tik 15 ha žemės. Be to, dar neišpirkti sklypai trukdo ir vandentiekio bei dujotiekio linijų atvedimui iki turimos teritorijos.

Kad pagreitinti trūkstamos žemės įsigijimo klausimą, Ministro Pirmininko 2001-12-22 d. potvarkiu Nr.287 sudarytai darbo grupei parengus ir Seime priėmus LEZ pagrindų įstatymo 15 straipsnio, Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio ir Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimus, projektai, zonos valdymo bendrovei suteikiama galimybė iš anksto sumokėti už visą žemės nuomos laikotarpį, kad sukaupti reikiamas lėšas likusiai žemei iš savininkų išpirkti;

Antra – išorės infrastruktūros įrengimo finansavimo klausimai. Artimiausiu metu būtina spręsti tolimesnius magistralinės gatvės tęsimo darbus. Sprendžiant šio projekto finansavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 18 d. pasitarimo protokolu Nr.11 (4 klausimas) Finansų ministerijai ir Ūkio ministerijai, gavus viršplaninių pajamų, pavesta išnagrinėti galimybes įtraukti į Valstybės investicijų 2002-2004 metų programą 2002 metais Kauno laisvosios ekonominės zonos lietaus kanalizacijos projektą. (http://www.ukmin.lt/catalogs/12/index.shtml)

Valstybės kontrolė atliko Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) steigimo eigos auditą ir pripažino, kad 1996 m. Seimo priimtas Kauno LEZ įstatymas iki šiol neįgyvendintas. Todėl nebuvo pasiekti šiame dokumente numatyti tikslai ? pritraukti investicijas ir tobulesnę technologiją, sukurti naujas darbo vietas, skatinti prekių gamybą ir plėtoti užsienio prekybą, aktyvinti regiono socialinę ir ekonominę plėtrą, išsaugoti sukurtą mokslo potencialą, efektyviai panaudoti Kauno oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, Kauno regiono potencialą ir Kauno miesto infrastruktūrą. Kaimyninių šalių įsteigtų laisvųjų ekonominių zonų pavyzdžiai rodo, kad šiuos tikslus buvo galima pasiekti. Auditoriai konstatavo, kad Kauno LEZ steigimui nebuvo tinkamai pasirengta, todėl daugeliu atveju buvo priimami klaidingi sprendimai.

Kauno LEZ įstatymas ūkio subjektams numatė mokesčių lengvatas bei kitus valstybės pagalbos būdus, prieštaraujančius Europos Sąjungos teisės nuostatoms, nors jau 1995 m. Lietuva pareiškė norą stoti į ES ir pasirašė su ja Asociacijos sutartį. Tik 2000 m. įstatymas buvo pakeistas ir suderintas su ES teise ir politika. Tačiau iki praėjusių metų pabaigos Ūkio ministerija nesikreipė į Konkurencijos tarnybą, kad būtų įvertintos lengvatos, kurias numatyta teikti Kauno LEZ teritorijoje įsikursiančioms įmonėms. Be tokio įvertinimo lengvatos negali būti teikiamos.

1998 m. Lietuvos Vyriausybę atstovavusi Ūkio ministerija su Belgijos kompanija ?Antverpse Ontwikkelings en investeringsmaatschappij? (AOIN.V.) pasirašė sutartį, kad AOIN.V įsteigs Kauno LEZ valdymo bendrovę ir iki 2002 m. gegužės 26 d. sudarys su ja 1054 ha žemės sklypo nuomos sutartį. Tačiau pasirašant sutartį nebuvo atsižvelgta į tai, kad didelė jos teritorijos dalis priklauso privatiems asmenims, į ją patenka dideli rekreacinio miško plotai, aukšto slėgimo magistralinio dujotiekio trasos, Sergeičikų gyvenvietė, nebuvo parengtas Kauno LEZ detalusis planas. Dėl šių priežasčių Kauno LEZ teritorija ir ribos vėliau buvo tris kartus keičiamos. Šiuo metu jos teritoriją sudaro 973 ha, iš kurių pusę užima privati arba baigiama privatizuoti žemė ir privatus miškas. Dar apie 200 ha teritorija dėl užpelkėjimo yra nepalanki arba netinkama įsisavinti. Todėl ateityje gali tekti keisti Kauno LEZ ribas, o tai pareikalautų papildomų valstybės išlaidų.

2000 ir 2001 m. Vyriausybė Kauno apskrities viršininko administracijai skyrė 1,275 tūkst. Lt, kuriais buvo apmokėtos kompensacijos privačių sklypų savininkams už visuomenės poreikiams paimamus 59 ha žemės. Tačiau iki šiol 48 ha nėra išnuomoti Kauno LEZ valdymo bendrovei, nes jie nesudaro vientiso sklypo, kuris būtinas LEZ veiklai vystyti. Todėl valstybės auditoriai konstatavo, kad 800 tūkst. Lt žemės įsigijimui išleistos lėšos buvo panaudotos neefektyviai ir nerezultatyviai. Už visuomenės poreikiams perimamus likusius 490 ha valstybei reikės sumokėti dar daugiau nei 10 mln. Lt. Tačiau 2003 m. valstybės biudžete tam tikslui lėšos nebuvo skirtos. Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad Ūkio ministerijos su Belgijos kompanija AOIN.V. sudarytoje sutartyje numatyta, jog visa Kauno LEZ teritorija jos valdymo bendrovei turi būti išnuomota iki 2002 m. gegužės 26 d. Kadangi ši sąlyga nėra įvykdyta, Belgijos kompanija gali sutartį nutraukti ir pareikalauti atlyginti nuostolius.

Kauno LEZ magistraliniam keliui nutiesti ir nuotekų kanalizacijai įrengti valstybė iki 2002 m. pabaigos išleido 1,8 mln. Lt. Be to, magistraliniam vandentiekiui įrengti 580 tūkst. Lt skyrė bendrovė ?Kauno vandenys? ir savo lėšomis nutiesti dujotiekį įsipareigojo bendrovė „Kauno dujos“. O iš viso išorės infrastruktūrai įrengti pagal Kauno apskrities viršininko administracijos skaičiavimus reikės 15-18 mln. Lt.

Auditavimo metu Kauno LEZ valdymo bendrovė nuomojosi tik nepilnus 11 ha žemės. Jeigu būtų laikomasi įstatymo nuostatų, nuomos sutartyje turėjo būti numatytas išankstinis žemės nuomos mokesčio mokėjimas už visą nuomos laikotarpį. Tai būtų sudarę 127 tūkst. Lt, kuriais būtų galima sumokėti dalį kompensacijų už visuomenės poreikiams paimamą kitų privačių sklypų savininkams priklausančią žemę. Tačiau į nuomos sutartį buvo įtraukta tik žemės nuomos mokesčio nuolaida, o išankstinis nuomos mokesčio mokėjimas nenumatytas. Todėl per 200-2002 metus Kauno LEZ valdymo bendrovė valstybei sumokėjo tik 7,5 tūkst. Lt.

Valstybės kontrolierius Jonas Liaučius atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis Kauno LEZ steigimo problemų susidarė dėl blogo darbo koordinavimo tarp Ūkio ministerijos ir Kauno apskrities viršininko administracijos, nepatenkinamos projekto vadybos ir vadybininkų atsakomybės stokos.

Kauno LEZ steigimui išleistos valstybės lėšos, auditorių vertinimu, gali dar ženkliai išaugti. Todėl, nustačiusi Kauno LEZ steigimo problemas, Valstybė kontrolė Ūkio ministerijai ir Kauno apskrities administracijai pateikė rekomendacijas, kurios padėtų sumažinti galimas valstybės išlaidas. Rekomendacijose, be kita ko, siūloma apsvarstyti Kauno LEZ teritorijos mažinimo galimybes, pakeisti sutartį dėl Kauno LEZ, o nesant galimybių ją pakeisti, – inicijuoti jos nutraukimą. Valstybės kontrolė pritaria Seimui pateiktoms konstitucinio įstatymo pataisoms, kurios neleistų užsienio subjektams įsigyti laisvųjų ekonominių zonų teritorijose esančią žemę.

(http://www.vkontrole.lt/ ).

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Kaunas Lietuvos kontekste yra tvirtai užėmęs antrąją vietą pagal statistiką įvairiose ekonominėse veiklose . Kasmet didėja miesto statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtis šalies teritorijoje. Restoranų, barų bei valgyklų skaičiumi Kaunas taip pat tvirtai užima antrą poziciją Lietuvoje. Kauno apskritis – prekių lyderė Lietuvoje, pralenkianti ne tik Klaipėdos, bet ir Vilniaus apskritis. Lyginant šalies apskričių įnašus į bendrą vidaus produktą (BVP), Kauno kraštas išlieka lyderių trejetuke. Tai skatina naujų darbo vietų atsiradimą, nedarbo mažėjimą, ekonomikos augimą , žmonių socialinės gerovės augimą visos šalies mastu. Todėl šis miestas traukia naujus užsienio investuotojus.

Daug yra investuojama į Kauno laisvąją ekonominę zoną. Planuojama, kad Kauno laisvoji ekonominė zona taps didžiausia zona visame Baltijos regione. Puiki Kauno geografinė, ekonominė, socialinė, kultūrinė aplinkos sudaro sąlygas šiai prielaidai tapti realybe.

LITERATŪRA

• Lietuvos Respublikos ekonominių zonų pagrindų įstatymas. 1995 m. birželio 28 d. Nr. I-976
• www.kaunas.lt/miestas_/statistika/ invest_uzs/invest_uzs.shtml
• www.lrti.lt/veikla/Kauno_apskritis
• www.ftz.lt/kaunasfes/bukletas.pdf
• www.kaunas.aps.lt/regionas/KARPP.PDF
• http://www.ukmin.lt/catalogs/12/index.shtml
• www.ftz.lt/liet.htm
• www.vkontrole.lt/

Rašykite komentarą

-->