Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Tristanas ir Izolda

Autorius: Ieva

Ankstyvųjų viduramžių herojiniame epe “Rolando giesmė” mes regėjome rūstų riterį, kurio pagrindinis darbas – karas. Vienoje gražiausių viduramžių legendų apie Tristaną ir Izoldą išryškėja kitoks riterio idealas. Toks riteris turėjo mokėti ne tik gerai kautis, bet ir šokti, dainuoti, groti kokiu nors instrumentu, būti mandagus, išauklėtas, privalėjo itin gražiai elgtis su damomis. Riterio priedermė buvo tarnauti visoms moterims, bet ypač savo išrinktajai, kuri buvo vadinama riterio širdies dama.

Legendoje apie Tristaną ir Izoldą pasakojama, kaip be galo narsus jaunikaitis Tristanas, nukovęs nenugalimąjį Morholtą Airį ir padovanojęs Kornvalio žemėms laisvę, išvykęs ieškoti karaliui Markui auksaplaukės karalaitės, nugalėjęs baisųjį slibiną, įsimyli dieviško grožio Airijos karalaitę Izoldą Auksaplaukę. Jisai buvo prisiekęs savo motinos atminimu, kad be auksaplaukės karalaitės negrįš gyvas į Kornvalio žemes, tačiau tik išvydęs Izoldą Auksaplaukę jisai be galo ją pamilo.

Izolda, negalėdama susitaikyti su mintimi, kad reikės ištekėti už didelio melagio ir bailio senešalo, ir netikėdama, kad bailys, kuris net savo paties šešėlio bijo, galėjo nukauti baisųjį slibiną, nuėjo ieškoti to, kas iš tikrųjų jį nugalėjo. Jį rado gulintį prie upės, pargabeno namo ir ėmė slaugyti. Vienuoliktą dieną nuėmusi tvarsčius Tristanui nuo galvos, ji išvydo jaunikaitį tokį pat dailų, kaip ir drąsų. Iš pirmo žvilgsnio Izolda jį visa širdimi pamilo.

Tristanas pasakė karaliui, kad jisai nukovė slibiną, o senešalas yra tiktai apsišaukėlis. Jisai paaiškino, kad Izoldą Auksaplaukę yra pažadėjęs Kornvalio karaliui Markui. Karalius sutiko atiduoti savo dukterį Markui ir nutraukti nesutarimus tarp Airijos ir Kornvalio.

Tristano laivas išplaukė atgal į Kornvalio žemes. Belpaukiant Izolda, kuriai motina buvo įdėjusi du gėrimus: mirties ir meilės, nenorėdama išsiskirti su Tristanu paprašė savo ištikimos tarnaitės Brangjenos paduoti jai mirties gėrimą. Tai išgirdęs Tristanas puolė pas ją ir išgėrė kitą pusę jau nugerto gėrimo. Tačiau tai buvo ne mirties gėrimas! Brangjena, nenorėdama, kad mirtų jos ponia, padavė jai meilės gėrimą.

Taip dvi širdys, pamilusios viena kitą iš pirmo žvilgsnio, keliavo prie Kornvalio krantų su mintimi, kad ten jiems teks išsiskirti.

Rašykite komentarą

-->