Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Tremties literatūra

Autorius: Karolis

AMŽINAM ĮŠALUI TIRPSTANT
Amžino įšalo žemės įvaizdis, daugeliui, ypač jaunesnės kartos, žmonių iki šiol pirmiausia kėlęs geografines asociacijas, pagaliau prisipildo istorinės prasmės, tampa metafora, išreiškiančia tautos pažeminimą, iškentėtas kančias, fizinį jos naikinimą ir dvasinį luošinimą. Dabar jau amžino įšalo žemę vienprasmiškai suvokiam kaip veiksmo vietą nacionalinei tragedijai, kurios vardas – tremtis.

Amžino įšalo žeme metaforiškai galima pavadinti ir pačią tremties temą, keletui dešimtmečių cenzūros ir kitų valstybinių instancijų įšaldytą, viešai beveik neliečiamą ir tik tragišką lemtį patyrusių žmonių prisiminimuose bei sapnuose neužgyjančia žaizda kraujavusią.

Geografinė amžino įšalo žemė, priglaudusi tūkstančius jėga nuo savo krašto atplėštų ir anksti po nepakeliama išbandymų našta suklupusių mūsų tautiečių, šiandien ima grąžinti jų palaikus.

Į dvasinę amžino įšalo žemę padvelkus šiltiems Atgimimo vėjams, ima pagaliau atitirpti ilgai slėpta ir persekiota tiesa. Pradedame adekvačiai suvokti iki šiol tik apytikriai įsivaizduotos tragedijos mastą. Tikslesnė tampa tremties statistika, spygliuota viela įrėmintame (prisimenu vienos įspūdingos parodos eksponatą) žemėlapyje kraujo lašais ar kryžiaus ženklais sužymimi norilskai ir rešiotai, intos ir vorkutos, o autentiškas tremtinių ir politinių kalinių žodis atiduoda paskutinę pagarbos duoklę nesugrįžusiems, užfiksuoja istorijai šiurpiausius įvykius bei reiškinius, paliudija tokius bruožus, kurie net nežmoniškiausiomis sąlygomis padeda išsaugoti ir apginti patį žmoniškumą.

Tremties archyvas kiekybiškai ir žanriškai šiandien sparčiai turtėja: įvairiu metu užrašyti atsiminimai ir autentiški rūsčiųjų dienų dienoraščių puslapiai, grožinė kūryba (daugiausia – poezija) ir laiškai – atskirose knygose, kolektyviniuose rinkiniuose, žurnalų ir laikraščių puslapiuose.

Apie daug ką jau kalbėta, prie daug ko dar ne kartą bus įvairiomis progomis grįžta. Tremtis – tema, kurioje ir aprėpti viską, ir pasikartojimų išvengti neįmanoma. Suprasdamas tai, tiesiog paklūstu įspūdžiams, kurie kilo perskaičius atsiminimų rinkinius „Amžino įšalo žemėje“ ir „Leiskit į tėvynę“, V. Gustainio „Be kaltės“ ir M. Garbačiauskienės „Jei laimė nebūtų lydėjusi“, „Pergalėje“ išspausdintą A. Kryžanausko „Už ką?“ ir pluoštą laiškų bei prisiminimų A. Miškinio knygoje „Sulaužyti kryžiai“.

Labai skirtingiems žmonėms teko pereiti, o vėliau ir aprašyti tremties ir lagerių Golgotas: jau pripažintiems rašytojams ir pasaulio mačiusiems žurnalistams, gydytojams ir inžinieriams, mokytojams ir mokiniams. Skirtingu laiku ir jų įspūdžiai bei prisiminimai užrašyti: vieni kelis dešimtmečius išsaugojo tremties dienoraščius ar užrašus, kiti užfiksavo savo išgyvenimus vos grįžę į Lietuvą, treti tik dabar ryžosi papasakoti tai, ko neįstengė užmiršti. Vieni dar gali papildyti savo prisiminimus, kitiems jau nelemta patirti, kad giliai slėptas jų žodis šiandien tampa liudininku istorijos teisme. Nevienodas ir jų santykis su pačiu žodžiu: vieniems jis, anot V. Daujotytės, buvo „paskutinis laisvės prieglobstis“, kitiems – sunkiai pasiduodanti medžiaga. Todėl nedora būtų į pirmą planą iškelti literatūrinį tremties archyvo aspektą, nors apskritai jį nutylėti taip pat neteisinga. Bet apie tai – pabaigoje.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Rašykite komentarą

-->