Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Tremties literatūra

Autorius: Ramūnas

1941 metais birželio mėnesį dešimtys tūkstančių lietuvių, latvių, ir estų buvo ištremti iš tėvynės arba pateko į koncentracijos stovyklas bei kalėjimus. Tremtyje atsidūrė ir tūkstančiai suomių. Tremtiniai Sibire patyrė neįsivaizduojamas kančias. Didelė dalis, tarp jų ir vaikam, mirė iš bado. Dauguma tremtinių iš Baltijos šalių, prieš karą atsidūrusių stalinėse koncentracijos stovyklose , žuvo.

Baltijos šalių gyventojai, patyrę stalininį terorą, laukė SSRS ir Vokietijos karo ir jam prasidėjus talkino vokiečiams.

Memuarai
Dalia Grinkevičiūtė
Dalia Grinkevičiūtė gimė 1927 metų gegužės 28 dieną. Gyveno Kaune, mokėsi „Aušros“ gimnazijoje. 1941metų birželio 14d. Mergaitė kartu su visa šeima buvo ištremti į Sibirą, Laptelių jūros. 1949-1950 metais su mirtinai sergančia motina jai pavyko pabėgti į Lietuvą. Slapstėsi pas pažystamus. Tačiau naujos tremties merginai nepavyko išgyventi ir 1950-1953 metais ji grąžinama į Sibirą.

D. Grinkeviciūtė visuomet buvo stipri ir valinga asmenybė. Sunkiomis sąlygomis baigus vidurinę mokyklą, jai pavyko įstoti studijuoti mediciną Omske. Vėliau mokslus tęsė ir baigė Kaune. Dirbo Laukuvos ligoninėje. Jos veikla buvo nuolat sekama ir 1974 metais atleista iš darbo saugumiečių reikalavimu. Mirė 1987 metais.

1950 metais Kaune ji parašė didžiausiąją savo atsiminimų apie tremtį dalį. Nujausdama, kad bus suimta, prirašytus lapelius, sudėjusi į stiklainį, užkasė namų sode. 1991 metais jie buvo atrasti ir restauruoti Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojų.

„Man labai lengva kvėpuoti nuo minties, kad aš, kiek leido mano jėgos, protas, sugebėjimai, pastačiau šiokį tokį paminklą Šiaurės aukoms, pasaulis sužinojo apie tūkstančius bevardžių kankinių broliškose lediniuose kapuose. To nebuvo galima nei sunaikinti, nei ištrinti.
Tai istorija. Tai paminklas ir mano Tėvams.“ (D.Grinkevičiūtė)
Be čia paminėtų poetų ir rašytojų apie tremtį rasė: V. Andžiūra, P. Zablockas, S. Račiūnas, P. Drevinis, B. Mačionis, V. Cinauskas, Č.G. Cemnolonskis, B. Sruoga.

Poezija

Leonas Matuzevičius (Linas)

Leonas Matuzevičius (slapyvardis Linas) gimė 1923 metų sausio 3 dieną Krinčine (Pasvalio raj.), baigė biržų gimnaziją. Kaip poetas debiutavo prieš karinėje periodikoje. Karo metais dirbo Biržuose sąskaitininku. 1945 metais suimtas už Tėvynės išdavimą (už eilėraščius, skelbtus spaudoje vokiečių okupacijos metais) ir nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties.
***

Barako tamsoj

Sverdi pilkos būtybės.

Visatos Švieson-

Amžinybėn

Kankinta, tremta,

Palaidojus kerštą ir pyktį,

Įveikusi kančią,

Save,

Iš pačių

Į nemirtingumą

Keliauja tauta.
1956. 01
Kazys Inčiūra
Kazys Inčiūra gimė 1906 metų spalio 8 dieną Vidugirių vienkiemyje (Anykščių raj.).

Studijavo Vytauto Didžiojo universitete Humanitariniu mokslų fakultete, dirbo autoriumi Kauno ir Vilniaus teatruose, radijo diktoriumi. Buvo vienas ryškesnių neoromantikų kartos atstovų, išleidęs ne vieną eilėraščių ir novelių knygą. Dalyvavo „Antrųjų vainikų“ antologijoje. Pokario metais apkaltintas esąs „tylenis“ ir pašalintas iš Rašytojų sąjungos. Netrukus areštuotas ir nuteistas 10 metų katorgos. Jo knygos buvo išimtos iš bibliotekų ir sunaikintos. Iškalęs 10 metų, į Lietuvą grįžo 1954 metais. Iš pradžių labai vargo, 1967-aisiais grąžintas į rašytojų sąjungą. Mirė 1974 metų lapkričio 30d. Vilniuje.

Puslapiai: 1 2

Rašykite komentarą

-->