Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje

Autorius: Justė

Šalies ekonominę plėtrą sąlygoja daug veiksnių. Kai kurie jų yra specifiniai šaliai, kai kurie bendri visoms šalims. Visų šalių ekonominę raidą įtakoja užsienio investicijos. Besivystančiose šalyse, kur žemas darbo našumas, atsilikusios gamybos technologijos ir technika, užsienio kapitalas, investuojamas į gamybos priemones, gali sudaryti galimybes pagreitinti šalies ekonominį augimą.

Užsienio investicijų pritraukimas yra svarbus šalies ekonominio augimo rodiklis, priklausantis nuo gamybos augimo, finansinio stabilumo, verslo infrastruktūros, politinių sprendimų, apmokestinimo, privatizavimo, biurokratinių kliūčių ir kt. Tai nėra paprasta, nes kiekviena šalis skirtinga savo politiniais, finansiniais ir ekonominiais bei kitais ištekliais, kuriais remiantis plėtojamos investicijų pritraukimo strategijos.

Darbo tikslai:

* Apibrėžti, kas yra užsienio investicijos;

* Aprašyti tiesioginių užsienio investicijų (TUI) Lietuvoje dinamiką ir teritorinį pasiskirstymą;

* Nurodyti priežastis, kodėl Lietuva nepritraukia tiek daug investicijų, kiek Estija;

* Aprašyti TUI pasiskirstymą Lietuvoje pagal užsienio šalis investuotojas ir pagal ekonomines veiklas;

* Nustatyti, ar BVP ir bedarbių skaičius Lietuvoje priklauso nuo TUI;

* Aprašyti investavimo Lietuvoje privalumus ir trūkumus.

1. UŽSIENIO INVESTICIJOS
Investicijos – tai piniginės lėšos ir įstatymais bei teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos, socialinės apsaugos ir kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybinių funkcijų realizavimą.

Užsienio investicijos – tarptautinių organizacijų, užsienio fizinių bei juridinių asmenų investicijos Lietuvos Respublikoje.

Užsienio investicijos skirstomos į:

* Tiesiogines investicijas – investicijos, kurių pagrindu susiformuoja ilgalaikiai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir investavimo įmonės. Toks investuotojas, turi 10 ir daugiau procentų paprastųjų akcijų ar balsavimo teisių, kurios suteikia galimybę kontroliuoti arba daryti nemažą įtaką ūkio subjektui.

* Netiesiogines investicijas (portfelines) – investicijos, kai investuojant įgyta kapitalo dalis nesiekia 10 procentų, todėl investuotojas neturi galimybės daryti didelės įtakos ūkio subjektui.

* Kitomis užsienio investicijomis vadinami visi finansiniai ryšiai su užsieniu, kurie nepatenka į pirmąsias dvi dalis. Tai gali būti ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos, taip pat paskolos gautos valstybės vardu ir su valstybės garantija, prekybinės skolos, užsienio juridinių ir fizinių asmenų indėliai bankuose bei kiti panašūs finansiniai įsipareigojimai.

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys apsisprendimą investuoti užsienio šalyse yra:

* Palanki teisinė šalies aplinka.

* Mokesčiai, skatinantys ūkinę veiklą.

* Išvystyta infrastruktūra (transportas, ryšiai, paslaugų sfera ir kt.).

* Santykinai kvalifikuota darbo jėga.

* Santykinai mažesni gamybos kaštai.

* Stabili pinigų sistema, monetarinė politika, bankų sistema.

* Politinis stabilumas.

* Efektyvi valdžios įstaigų veikla.

* Rinkos apimtis ir kokybė.

* Aplinkosauginė situacija ir ekologiniai reikalavimai.
Lietuvą daugiausia domina tiesioginės užsienio investicijos (TUI). Taip yra dėl dviejų priežasčių:

1) reikia restruktūrizuoti ūkį ir atnaujinti technologijas;

2) TUI yra privatizavimo lėšų šaltinis.

Užsienio investicijos Lietuvoje leidžiamos į visas teisėtas komercines – ūkines veiklas, išskyrus tas, kurios draudžiamos arba ribojamos valstybės interesų vardan. Užsienio investicijos neleidžiamos į šias komercines – ūkines veiklas:

1) valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimo (išskyrus investicijas iš Lietuvos pasirinktos Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių užsienio subjektų, jei tam pritaria Valstybės gynimo taryba);

2) loterijų organizavimo.

Užsienio investuotojai turi teisę pasirinkti šiuos kapitalo investavimo būdus:

* Įsigyti Lietuvoje veikiančių įmonių akcijų dalį.

* Steigti įmonę. Įmonė gali turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo.

* Atidaryti užsienio įmonės atstovybę.

Prieš investuodamas kapitalą, investuotojas lygina žadamą gauti naudą su išlaidomis ar rizika. Priimant investicinius sprendimus, rizika suprantama, kaip galimybė, kad tikras investicijų pelnas skirsis nuo investuotojo laukto pelno. Investicijų rizika kyla dėl nestabilumo, kurį sukelia pokyčiai rinkoje, kainų svyravimai, įstatymų kaita ar valstybės ekonominės politikos pasikeitimai. Investuotojas, norintis investuoti į užsienio šalį, turi nemažą pasirinkimą iš skirtingo pelningumo ir nevienodos rizikos būsimų investicijų.

1.1. Tiesioginės užsienio investicijos
Tiesioginėms užsienio investicijoms priskiriamas ne tik pirminis kapitalo investavimas, bet ir visos vėlesnės ekonominės operacijos tarp investuotojo ir investavimo įmonės*. Taigi TUI sudaro:

* tiesioginiam užsienio investuotojui tenkanti įmonės nuosavo kapitalo dalis (atsižvelgiant į turimą įmonės įstatinio kapitalo dalį);

* reinvesticijos – tiesiogiai užsienio investuotojui priklausanti, bet dividendų forma nepaskirstyta, o įmonėje likusi, pelno dalis;

* tiesioginio užsienio investuotojo įmonei suteiktos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos;

* kitas įmonės kapitalas – tai tiesioginio užsienio ir investavimo įmonės prekybos skolos, priskaičiuoti, bet neišmokėti dividendai, akcijos, nesuteikiančios teisių į turtą likviduojant įmonę, palūkanos už paskolas ir t.t.

Tiesioginės užsienio investicijos į tam tikrą ekonomikos sektorių beveik visuomet lemia jo efektyvumo didėjimą. Kaip pavyzdį panagrinėsime Lietuvos bankų sistemą*.

Lietuvos bankų sektorius po Nepriklausomybės atkūrimo sulaukė ypatingo užsienio investuotojų dėmesio – 2002 metais užbaigus Lietuvos bankų privatizavimo procesą, užsienio investuotojų valdoma Lietuvos bankų kapitalo dalis sudarė 88 %. Nors jau 1998 metų pradžioje užsienio kapitalas sudarė maždaug trečdalį Lietuvos bankų sistemos, pirmu užsieniečių įsiveržimu į mūsų šalies bankininkystę laikytina Švedijos SEB (bankų grupės) 220,8 mln. Lt investicija ir 32 % Vilniaus banko akcijų įsigijimas 1998 metais. 2001 metais Estijos Hansabankas privatizavo AB Lietuvos taupomąjį banką. Taip pat Vokietijos bankas Nord/LB privatizavo ir restruktūrizavo AB Lietuvos žemės ūkio banką.

Panagrinėkime, ar tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvos bankų sektorių turėjo teigiamos įtakos bankų sektoriaus plėtrai bei jų veiklos efektyvumo rodikliams. Nagrinėsime 1998 – 2002 metų laikotarpį, nes būtent tada užsienio kapitalas ypač aktyviai veržėsi į šalies bankų sistemą.

Apžvelgiamu laikotarpiu sparčiau augo komercinių bankų turto, tenkančio vienam banko darbuotojui, apimtis. Šis rodiklis padidėjo nuo 738,5 tūkst. Lt 1997 metais iki 1999,7 tūkst. Lt 2002 metais. Šią įspūdingą plėtrą lėmė daugiau kaip dvigubai išaugęs komercinių bankų turtas ir banko darbuotojų skaičiaus sumažėjimas (nuo 11245 iki 8612 darbuotojų) dėl padidėjusio darbo našumo.

Kitas rodiklis, plačiai taikomas bankų veiklos efektyvumui įvertinti – operacinių išlaidų dalis visose išlaidose (kuo rodiklis didesnis, tuo bankų veikla efektyvesnė). Šis rodiklis padidėjo nuo 41,95 % 1997 metais iki 45,63 % 2002 metais. 1999 – 2001 metais operacinių išlaidų dalis buvo mažesnė – apie 36 – 37 %. Santykinė šių išlaidų dalis 2002 metais išaugo dėl bankų darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo ir išlaidų personalo išlaikymui padidėjimo.

. Taip pagerėjo paskolų portfelio kokybė (paskolų ir indėlių palūkanų normų skirtumas Lietuvoje priartėjo prie euro zonos šalių vidurkio), sustiprėjo bankų konkurencija. Visa tai leidžia teigti, kad tiesioginės užsienio investicijos lėmė Lietuvos bankų sektoriaus efektyvumo padidėjimą.

1.2. Plyno lauko investicijos
Užsienio investicijos gali turėti plyno lauko investicijų formą. Plyno lauko investicijos (Greenfield investment) – tai lėšų investavimas į visiškai naują gamybos objektą. Plyno lauko investicijos turi šiuos privalumus:

1) Sukuriamos naujos darbo vietos. Taip pat užsienio bendrovės reguliariai investuoja ir skiria daugiau pinigų darbuotojų kvalifikacijai kelti bei naujiems darbo įgūdžiams formuoti nei vietos įmonės. Pavyzdžiui, įgyvendinus 600 mln. Lt vertės investicinį projektą, sukuriama 1000 tiesioginių naujų darbo vietų, 2000 – netiesioginių (tiekėjų grandyje). Kasmet tokia įmonė eksportuoja produkcijos už 300 mln. Lt. Be to, ji teikia nuolatinius užsakymus tiekėjams – vietos gamintojams, naudojasi įpakavimo, logistikos bei kitų pramonės šakų paslaugomis*.

2) Įgyvendinamos naujos bei progresyvios vadybos idėjos.

3) Įdiegiamos naujausios šiuolaikinės technologijos.

4) Plėtojamos pramonės šakos, kuriose gaminama eksportui skirta produkcija. Užsienio kapitalo įmonės labiausiai suinteresuotos eksportu: eksporto plėtra naudinga visai valstybei. Tarptautinės kompanijos turi gerai išplėtotas rinkas užsienyje bei platų verslo kontaktų tinklą.

5) Perduodami verslo ryšiai su užsienio bankais ir tarptautinėmis finansų investicijomis. Tai gerina valstybės poziciją tarptautinėse kapitalo rinkose, taip pat padidėja galimybės skolintis iš užsienio už mažesnes palūkanas**.

6) Užsienio kompanijos – patikimos mokesčių mokėtojos. Jos dažnai puoselėja skaidrias verslo ir apskaitos tradicijas, rečiau suinteresuotos neteisėtais korumpuotais ryšiais.

Pateiksime kelis pavyzdžius plyno lauko investicijų Lietuvoje***:

* Viena pirmųjų ir didžiausių investicijų Lietuvoje buvo 1995 – 1997 metais UAB Philip Morris Lietuva gamyklos statyba Klaipėdoje. UAB Philip Morris Lietuva veikia tabako pramonės srityje, yra stipri modernios gamybos įmonė.

* 1998 metais vyriausybė, siekdama pritraukti į Lietuvą tiesiogines užsienio investicijas ir steigti naujas darbo vietas, pritarė JAV bendrovės Mars/Master Foods ketinimams statyti naminių gyvūnų maisto gamybos įmonę Klaipėdos apskrityje. Amerikiečių investiciniam projektui priešinosi Kretingos rajono savivaldybė. Master Foods į gamyklą Kretingos rajone, netoli Palangos, ketino investuoti apie 10 mln. JAV$ ir sukurti apie 250 darbo vietų.

* 2001 metais investavusi 3 mln. Lt Didžiosios Britanijos kompanija Jurby WaterTech International Kaune pastatė gamyklą cheminiams reagentams, skirtiems pramoniniam vandeniui perdirbti. Vėliau buvo numatyta investuoti dar 800 tūkst. Lt ir išplėsti su vandens paruošimu susijusių produktų asortimentą.

* 2003 metais medienos perdirbimo įmonė Stora Enso Alytuje atidarė naują lentpjūvę, kurios statyba kainavo 22 mln. EUR. Specialistai prognozuoja, kad šios investicijos dėka medienos perdirbimo rinka Lietuvoje turėtų tapti civilizuotesnė ir skaidresnė.

Taip pat viena didžiausių JAV nerūdijančio plieno profilių gamintojų, JAV įmonė Penninox rengiasi investuoti 35 mln. JAV$ į gamyklą Klaipėdos uosto teritorijoje. Klaipėdoje planuojama ir kita didelė investicija – Danijos kompanija DFC Group Holding A/S pasirašė sutartį dėl žemės nuomos ir šalia miesto esančiame 100 ha plote statys Transporto ir logistikos centrą. Per 10 metų investicijos į šį centrą sieks 130 mln. JAV$. Kappa Packaging Baltic, Danijos įmonės Kappa Packaking filialas, pradėjo naujo fabriko, gaminsiančio gofruoto kartono pakuotę, statybą Vilniuje.

2. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS LIETUVOJE

2.1. TUI dinamika Lietuvoje
Investiciniai procesai Lietuvoje pagyvėjo tik atkūrus nepriklausomybę: stabilizavosi ekonomika, susikūrė pagrindinės rinkos ekonomikos prielaidos, buvo priimti svarbiausi ūkinę veiklą reguliuojantys įstatymai. 1992 metais buvo užregistruota septynis kartus daugiau bendrų ir užsienio kapitalo įmonių negu per ankstesnius trejus metus. Tačiau Lietuvoje iki 1996 metų vis tik vyravo žemi užsienio kapitalo srautai. 1997 metais investicijos į šalį beveik padvigubėjo. Iš dalies taip atsitiko dėl to, kad 1995 metais Lietuva priėmė Užsienio kapitalo investicijų įstatymo pataisas, kurios užtikrino vienodas teises tiek vietiniams, tiek užsienio investuotojams. Nuo 1997 metų iki dabar TUI Lietuvoje auga (žr. 1 pav.). Taigi grafiko duomenys rodo, kad didesni tiesioginių užsienio investicijų šuoliai pastebimi 2003 metais, kai TUI išaugo 19,13 % lyginant su 2002 metais ir siekė 13184 mln. Lt. Taip pat žymus TUI padidėjimas pastebimas 2005 metais, po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Minėtais metais Lietuva tiesioginių užsienio investicijų pritraukė 16193 mln. Lt ir tai 18% daugiau nei 2004 metais.

1 pav. TUI Lietuvoje 1992 – 2005 metais, mln. Lt

2.1.1. Teritorinis TUI pasiskirstymas Lietuvoje

Vietovės patrauklumui užsienio investicijoms įvertinti yra sukurti specialūs metodai. Vienas iš rodiklių, vartojamų užsienio investicijų patrauklumui įvertinti, – vadinamasis patrauklumo koeficientas (PK). Jis svyruoja nuo 0 iki 10 balų. Kuo šis koeficientas didesnis, tuo apskritis ar miestas patrauklesnis užsienio investuotojams. Pagal šią skalę aukščiausiai yra Klaipėda (6,7) Vilnius (6,5), Kaunas (6,0). Mažiausias koeficiento dydis Lietuvoje yra 3. Šiuo metu tik aukščiau minėtų miestų PK yra geri, o Lietuvos mastu šis koeficientas yra tik patenkinamas. Rygoje PK yra 7,2, Taline net 7,4, nors kituose Latvijos ir Estijos miestuose PK yra žymiai mažesni.

Statistikos departamento duomenimis 1998 – 2005 metais daugiausia tiesioginių užsienio investicijų teko Vilniaus apskričiai (žr. 2 pav.), kurioje 2005 metais lyginant su 1998 metais TUI padidėjo beveik tris kartus ir 2005 metais siekia 9946271 mln. litų. Antroje vietoje pagal TUI pritraukimą yra Kauno apskritis, kuriai 2005 metais TUI teko 9 kartus mažiau nei Vilniaus apskričiai, tai yra 1886866 mln. litų. Šiek tiek mažiau TUI nagrinėjamu laikotarpiu teko Klaipėdos apskričiai (1743289 mln. Lt). Daug mažesni tiesioginių užsienio investicijų rodikliai yra Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Tokie netolygūs investicijų pasiskirstymai yra dėl netolygiai susikoncentravusių pramonės įmonių rajonuose, iš dalies ir rajonų dydžio skirtumų.

Teritoriniu požiūriu Lietuvoje yra keli regionai, kuriuose koncentruojasi didžioji TUI dalis. Tai vakarinė Lietuvos dalis, apimanti Klaipėdos, Mažeikių, Akmenės rajonus, centrinė – apimanti Kauno, Jonavos, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonus bei pietrytinė – Vilniaus ir Varėnos rajonai. Tuo tarpu šiaurinėje, pietvakarinėje ir rytinėje dalyje pagrindinės TUI susikoncentravusios pramonės centruose, o rajonuose praktiškai lygios nuliui. Užsienio investicijų požiūriu skurdžiausia yra Šiaurės Lietuvos dalis. Labiausiai socialiai ir ekonomiškai atsilikusiais rajonais galime laikyti Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Alytaus, Lazdijų, Ignalinos, Zarasų, Šilalės, Kelmės rajonus. Beveik pagal visus rodiklius, lemiančius patrauklumą užsienio investicijoms, taip pat ir pagal jų apimtis, tenkančias vienam gyventojui, šie rajonai yra blogiausioje padėtyje.

2 pav. TUI pasiskirstymas pagal apskritis 1998 – 2005 metais
2.1.2. TUI pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas
Investuotojus labiausiai traukia sparčiausiai besivystančios veiklos rūšys – apdirbamoji pramonė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, pašto ir nuotolinių ryšių paslaugos (pvz., telekomunikacijos), finansinio tarpininkavimo įmonės.

2005 metų Lietuvos statistikos departamento duomenimis pagal TUI pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos rūšis pirmauja apdirbamoji pramonė (žr. 3 pav.), kuri nagrinėjamais metais pritraukė 42,6% TUI. Šiek tiek nuo jos atsilieka didmeninė ir mažmeninė prekyba, kuriai 2005 metų duomenimis teko 36,9% TUI. Žymiai mažesni tiesioginių užsienio investicijų srautai yra likusiose ekonominės veiklos rūšyse. Pavyzdžiui, 2005 metais nekilnojamas turtas ir nuoma pritraukė 7,6% TUI, o elektros, dujų, vandens tiekimas bei statyba atitinkamai pritraukė 4,9% ir 4,6% TUI. Mažai TUI sulaukiama į tokias veiklos rūšis, kaip žemės ūkis, miškininkystė, švietimas, sveikatos priežiūra, rekreacija. Taip yra todėl, kad šios veiklos neatneša didelio pelno, arba yra įvairių įstatyminių kliūčių, sukurtų pačios valstybės, kurios atbaido užsienio investuotojus (ypatingai žemės ūkyje).

3 pav. TUI % pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas 2005 metais
Pagal Lietuvos įmones, daugiausia užsienio investicijų 2002 metais sulaukė AB Lietuvos Telekomas (2038 mln. Lt) – investavo Suomija ir Švedija, antroje vietoje buvo AB Vilniaus bankas (863,2 mln. Lt) – investavo Švedija, trečioje vietoje UAB Bitė GSM (521,37 mln. Lt) – užsienio investuotojas Danija.

2.2. Pagrindinės šalys investuotojos Lietuvoje 2004 – 2005 metais
Pagrindinės šalys investuotojos 2004 metų pradžioje Lietuvoje buvo (žr. 1 lentelę): Danija (2374,4mln. Lt, arba 17,3 %), Švedija (2009,8 mln. Lt, arba 14,7 %), Estija (1150,7 mln. Lt, arba 8,4 %), Vokietija (1334,8 mln. Lt, arba 9,7 %) ir JAV (1162,1 mln. Lt, arba 8,5 %).
1 lentelė. Pagrindinės šalys investuotojos (mln. Lt)

Tiesioginės užsienio investicijos

2004 01 01 2004 07 01 2005 01 01 2005 07 01

iš viso % iš viso % iš viso % iš viso %

Iš viso 13699,4 100,0 14977,7 100,0 16192,6 100,0 17538,6 100,0

Švedija 2009,8 14,7 2194,6 14,7 2435,4 15,0 2462,6 14,0

Danija 2374,4 17,3 2321,9 15,5 2465,8 15,2 2374,7 13,5

Vokietija 1334,8 9,7 1383,8 9,2 1839,2 11,4 2336,9 13,3

Rusija 796,2 5,8 1110,5 7,4 1366,2 8,4 2122,5 12,1

Suomija 1172,7 8,6 1252,5 8,4 1255,6 7,8 1437,4 8,2

Estija 1150,7 8,4 1306,3 8,7 1238,7 7,6 1257,6 7,2

JAV 1162,1 8,5 1305,1 8,7 1034,2 6,4 847,4 4,8

Nyderlandai 467,7 3,4 529,0 3,5 704,0 4,3 660,4 3,8

Jungtinė Karalystė 679,2 5,0 531,9 3,6 561,6 3,5 604,3 3,4

Austrija 49,4 0,4 437,3 2,9 506,4 3,1 536,4 3,1

Kitos šalys 2502,4 18,2 2604,8 17,4 2785,5 17,3 2898,4 16,5

Per 2004 – 2005 metus didžiausių šalių investuotojų sąrašas išliko beveik nepakitęs. Pagrindinės šalys investuotojos pagal naujausius duomenis (2005 07 01) yra pateiktos 4 paveiksle, o tiesioginių užsienio investicijų struktūra procentais pagal šalis yra pateikta 5 paveiksle. 2004 metais procentinė dalis visų TUI iš Skandinavijos šalių (Danijos ir Švedijos), Estijos, Suomijos, JAV bei Jungtinės Karalystės šiek tiek sumažėjo. Procentinė dalis visų TUI padidėjo iš Vokietijos, Nyderlandų ir Suomijos. Žymiai padidėjo Rusijos TUI dalis (nuo 7,4 % 2004 metais iki 12,1 % 2005 metais).
4 pav. Pagrindinės šalys investuotojos 2005 07 01, mln. Lt
Lietuvoje beveik nėra investicijų iš tokių valstybių kaip Graikija, Ispanija, Portugalija. Mūsų šalis visiškai nedomina Azijos valstybių: investicijos iš šių šalių yra labai mažos.

Statistikos departamento duomenimis, 2005 metais didžiausias sumas į Lietuvą investuoja JAV (25,4%) ir Europos Sąjungos šalys (žr. 5 pav.) (t.y. Austrija (0,7%), Belgija (2,6%), Danija (1,9%), Estija (6,9%), Italija (3,7%), Jungtinė Karalystė (3,8%), Liuksemburgas (1,5%), Nyderlandai (3,2%), Prancūzija (1,2%), Suomija (20,5%), Švedija (2,4%), Vokietija (5,1%) – šalys išvardintos abėcėlės tvarka) bei Rusija (5,6%).

5 pav. TUI struktūra pagal šalis investuotojas 2005 01 01 (proc.)
2.3. TUI į Baltijos valstybes
Pagal TUI srautą Lietuva yra trijų Baltijos valstybių uodegoje. Antrąjį šių metų ketvirtį pagal šių investicijų dalį bendrajame vidaus produkte (BVP) Lietuva 8 kartus atsiliko nuo Latvijos ir 133 kartus – nuo Estijos .

Lietuvoje tiesioginės užsienio investicijos antrąjį ketvirtį sudarė 0,3 proc., Latvijoje – 2,4 proc., o Estijoje – 39,8 proc. BVP, pranešė Statistikos departamentas.

Nors Lietuva yra didesnė už kiekvieną iš šių kaimyninių šalių, tačiau ir absoliučiu šių investicijų dydžiu ji atsilieka. Per antrąjį šių metų ketvirtį TUI srautas šalyje sudarė 14,6 mln. eurų (50,41 mln. litų). Per tą patį laikotarpį Estijoje investuota 1,086 mlrd. eurų (3,75 mlrd. litų), Latvijoje gerokai mažiau – 74,1 mln. eurų (255,85 mln. litų).

Lietuvos banko duomenimis, TUI Lietuvoje per aštuonis šių metų mėnesius sudarė 955,5 mln. litų – 40,3 proc., arba 645,5 mln. litų mažiau nei tuo pačiu 2004-ųjų laikotarpiu (1,601 mlrd. litų). Įvertinus Lietuvos verslininkų tiesiogines investicijas užsienyje, grynosios tiesioginių užsienio investicijų įplaukos per aštuonis mėnesius sudarė 491,4 mln. litų.

Analitikų teigimu, Lietuvos ekonomikos augimą šiuo metu labiausiai lemia vidaus vartojimas, tačiau be užsienio investicijų ir eksporto augimo jis negalės ilgai išlaikyti augimo. Tiesioginės užsienio investicijos pasitarnautų darbo našumo didinimui. Pernai pagal darbo našumą Lietuva buvo priešpaskutinėje vietoje visoje ES, paskutinėje buvo Latvija.

Iš statistikos matyti, kad Lietuvą labiausiai lenkia Estija pagal tiesiogines užsienio investicijas, todėl svarbu išsiaiškinti, kokios priežastys lemia šį atsilikimą.

Interneto dienraštis www.politika.lt domėjosi politikų nuomonėmis kodėl Lietuva nesulaukia daugiau tiesioginių užsienio investicijų nei kita Baltijos valstybė Estija. Pagrindinės priežastys galėtų būti šios:

• Tam turi įtakos mokesčių sistema (Estijoje užsienio investicijos į moderniąsias technologijas neapmokestinamos);

• Geografinis artumas su Suomija (nemaža dalis TUI Estijoje yra suomiškos kilmės);

• Į Lietuvą pritraukti daugiau investicijų trukdo tai, kad investuotojams reikia įveikti daugybę etapų, pereiti daug instancijų, suderinti įvairius formalumus su valdininkais. Daug nereikalingų procedūrų ir leidimų, o tai neprisideda prie palankios investicinės aplinkos kūrimo;

• Tiek pati Lietuvos valstybė, tiek savivaldybės neturi konkrečių galimybių pateikti konkrečių pasiūlymų tam investuotojui, kuris domisi, svarsto ar svyruoja dėl investicijų į Lietuvą;

• Investuojama ten, kur galima daugiau uždirbti (Estijoje mažesnis darbo jėgos apmokestinimas. Lietuvoje gyventojų pajamų mokestis – 33 proc., o Estijoje – 26 proc. Be to, Estijoje geriau išplėtota informacinė infrastruktūra. Estai daugiau yra investavę į žmonių profesinį bei intelektualinį pasiruošimą, todėl ten yra daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų.;

• Nuo bendros eksporto sumos, estų eksporte aukštų technologijų produktų lyginamasis svoris jau yra 32 proc., kai Lietuvoje šis rodiklis 5- 7 proc.

Pritraukti TUI į Lietuvą galima būtų, jei:

• Būtų iš naujo peržiūrėtas Investicijų skatinimo įstatymas. Dabar įstatyme numatyta, kad investuotojui sudaromos specialios verslo sąlygos, jei pastarasis investuoja daugiau kaip 20 mln. litų ar 10 mln. į probleminius regionus. Reikia svarstyti, ar šios sumos nėra per didelės. Taip pat reikėtų aiškiau apibrėžti, kas yra tos specialios verslo sąlygos;

• Savivaldybės sudarytų palankesnes investicines sąlygas. Jos galėtų atsisakyti nekilnojamojo turto mokesčio, padėti verslininkams išsinuomoti nekilnojamą turtą ar žemės sklypą;

• Savivaldybės būtų labiau suinteresuotos skatinti investicijas;

• Būtų finansinis skatinimas ir struktūrinių fondų pinigai būtų nukreipti naujų technologijų infrastruktūros kūrimui;

• Būtų sumažintas gyventojų pajamų mokestis bei efektyviau vykdoma socialinė politika;

• Būtų sukurta investicinė šalies aplinka (šiuo metu Lietuvai nepavyko teigiama prasme išsiskirti Rytų ir Vidurio Europos valstybių kontekste).
2.4. BVP ir TUI priklausomybė
Reiškinių tarpusavio ryšiams nustatyti statistikoje naudojama daug metodų, iš kurių pagrindinis – koreliacinės analizės metodas. Plačiausiai ištobulinta yra vadinamoji porinės koreliacijos metodologija, nagrinėjanti faktorinio požymio x variacijos įtaka tiriamajam y.

Mes analizuosime, ar yra ryšys tarp TUI ir Lietuvos BVP. Jei ryšys yra, nustatysime, kaip TUI įtakoja BVP. 2 lentelėje pateikti TUI ir BVP duomenys 1992 – 2004 metais.
2 lentelė. TUI ir BVP 1992 – 2004 metais
Metai TUI, mln. Lt BVP, mln. Lt

1992 32 3406

1993 76 11590

1994 596 16904

1995 1240 24781

1996 1406 31529

1997 2801 38520

1998 4162 43555

1999 6501 42608

2000 8252 45848

2001 9337 48563

2002 10662 51948

2003 13184 56772

2004 13699 62440

Socialinių ekonominių reiškinių ryšiai dažniausiai yra aprašomi tiesine regresijos lygtimi arba įvairiomis kreivinėmis funkcijomis, kurias lengviausia nustatyti su skaičiuokle MS Excel. Remiantis lentelės duomenimis, gavome tiesinę regresijos lygtį y = 3,2737x + 18687 (žr. 6 pav.).

Gautos regresijos lygties koeficientas prie x parodo, keliais vienetais pasikeičia rezultatinis požymis faktoriniam požymiui pakitus vienu matuojamu vienetu. Mūsų atveju, padidėjus investicijoms 1 mln. Lt, BVP padidės 3,2737 mln. Lt.

6 pav. BVP priklausomybė nuo TUI
2.5. Bedarbių skaičiaus ir TUI priklausomybė
Taip pat analizuosime, ar yra ryšys tarp TUI ir bedarbystės Lietuvoje. Jei ryšys yra, nustatysime, kaip TUI įtakoja bedarbių skaičių. 3 lentelėje pateikti TUI ir bedarbių Lietuvoje duomenys 1994 – 2004 metais:

3 lentelė. TUI ir bedarbių skaičius 1994 – 2004 metais
Metai TUI, mln. Lt Bedarbių sk., tūkst.

1994 596 347,2

1995 1240 347,1

1996 1406 317,4

1997 2801 257,2

1998 4162 244,9

1999 6501 263,3

2000 8252 273,7

2001 9337 284

2002 10662 224,4

2003 13184 203,9

2004 13699 184,4
Remiantis šiais duomenimis, gavome regresijos lygtį y = -0,0095x + 329,67 (žr. 7 pav.).

Taigi padidėjus investicijų apimčiai 1 mln. Lt bedarbių skaičius šalyje sumažėja 95 žmonėmis.

7 pav. Bedarbių skaičiaus ir TUI priklausomybė

2.6. Investavimo Lietuvoje privalumai ir trūkumai

2.6.1. Investavimo Lietuvoje privalumai
Tiesioginių užsienio investicijų srauto į Lietuvą prognozės optimistinės. Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA), kurios pagrindinės funkcijos – pritraukti užsienio investicijas, kurti Lietuvos įmonių, kaip patikimo partnerio įvaizdį, parengė ir išleido Lietuvoje privalumų sąrašą, skirtą potencialiems užsienio investuotojams.

1. Patogi geografinė padėtis

Lietuva yra tarsi vartai tarp Europos Sąjungos ir NVS. Lietuva ir Baltijos jūra – pagrindinis kelias jungiantis Rytus ir Vakarus. Per Klaipėdos uostą kroviniai keliauja į Rusiją, Kazachstaną, Vokietiją, Nyderlandus, JAV ir paskui Pietų Ameriką, Aziją.

2. Kvalifikuota ir pigi darbo jėga.

Kasmet didėja aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų skaičius, o darbo užmokestis Lietuvos gamybos ir apdirbamosios pramonės sektoriuje vienas mažiausių regione (1/10 darbo užmokesčio išsivysčiusiose šalyse ir 20 – 50 % žemesnis nei Vidurio ir Rytų Europos šalyse (VRE)).

3. Žemos paslaugų ir pragyvenimo kainos.

Įvairių patarnavimų, nuomos, statybos, paslaugų ir pragyvenimo kainos žemiausios visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Taip pat yra geografinis artumas su ES šalimis ir Rytų valstybėmis.

4. Išvystytas transporto kelių tinklas.

Du iš dešimties pagrindinių Europos transporto koridorių eina per Lietuvą. Europietiško standarto keturių juostų kelių tinklas jungia pagrindinius industrinius centrus. Kelių kokybė leidžia prisijungti prie Transeuropinio transportavimo tinklo. Šalis siūlo keturis tarptautinius oro uostus ir neužšąlantį uostą Pabaltyje.

5. Industriniai parkai.

Lietuvos industriniuose parkuose puiki infrastruktūra, aukšta, klasifikuota darbo jėga siūlo puikias galimybes užsienio investuotojams. Yra daugybė laisvų žemės plotų, tinkančių gamykloms ir įmonėms statyti.

6. Ekonomikos augimas (ekonomikos dinamiškumas). Kiekvienais metais pastebimas šalies BVP augimas.

7. Greita elektroninio verslo plėtra.

8. Socialinis ir politinis stabilumas.

9. Maži pelno mokesčiai.

10. Nedideli biurokratiniai trukdžiai.
Lietuvos geri santykiai su užsienio valstybėmis, harmoningi etninių mažumų santykiai šalies viduje. Šalis turi stabilią valiutą, stiprus bankų sektorius užtikrina laisvą kapitalo ir dividendų judėjimą.

LEPA parengtoje apklausoje dalyvavusių kompanijų manymu, verslo sąlygos Lietuvoje yra panašios, kaip ir kitose VRE šalyse. Net 94 % apklaustųjų noriai investuotų į Lietuvą. Ankstesniais metais teigiamai atsakiusiųjų buvo 90 %. Pagrindinės priežastys , kodėl investuotojai renkasi Lietuvą:

* patogi geografinė padėtis ir gerai išvystyta transporto ir komunikacijų struktūra;

* aukštos kvalifikacijos ir palyginti pigi darbo jėga;

* tradiciniai ryšiai su Rytų rinkomis;

* didelis naujos ir augančio rinkos potencialas.

2.6.2. Investavimo Lietuvoje trūkumai
Nepaisant didėjančių TUI, investicijos į Lietuvą yra kur kas mažesnės nei į kitas Vidurio Europos šalis. Užsienio investuotojai teigiamai vertina Lietuvos ekonominį pertvarkymą, bei pabrėžia, kad Lietuvai dar trūksta politinio stabilumo ir rinkos skaidrumo. Nurodomi šie pagrindiniai trūkumai:

1) nepakankamas įstatymų stabilumas – dažni įstatymų pakeitimai; aiškumo bei vientisumo stoka; įstatymų pakeitimai nėra viešai svarstomi;

2) didėjančios teisėsaugos problemos – korupcija, muitinių darbo trūkumai; mokesčių vengimas, organizuotas nusikalstamumas;

3) nepakankamai stabili ir patikima finansų sistema;

4) nepakankamai operatyvus investuotojų problemų sprendimas.

Apklaustųjų investuotojų manymu, šalyje nėra gerai veikiančio įstatymų įgyvendinimo mechanizmo. Pati teisinė sistema yra labai nepalanki ir besidubliuojanti: dažnai priimami vienas kitam prieštaraujantys įstatymai. Net 75 % apklaustųjų mano, kad su nekilnojamu turtu susiję klausimai varžo verslo plėtrą Lietuvoje. Didžiausios problemos kyla bendraujant su vietinės valdžios organais dėl veiklos planų ar norint gauti informacijos, taip pat kuriant įmonę.

Palyginus su 1998 metų apklausos duomenimis, padėtis Lietuvos darbo rinkoje sulaukė geresnių, nors ir prieštaringų vertinimų: ypač palankiai atsiliepiama apie darbininkų ir tarnautojų aukštą kvalifikaciją ir produktyvumą, tačiau investuotojai nėra labai patenkinti padidėjusiais darbo kaštais.

Lietuvai nebus lengva išlaikyti sparčius tiesioginių investicijų plėtros tempus visų pirma todėl, kad stambių privatizuojamų objektų nedidelėje valstybėje yra nedaug. Be to stambaus mąsto privatizavimas Lietuvoje, kaip ir Rytų Europos valstybėse, turi ir savo neigiamą pusę. Labai staigiai privatizavus didelę dalį stambių gamybos ir infrastruktūros objektų, sumažėja valstybės ekonominės plėtros galimybės.

IŠVADOS
Lietuvoje kapitalo ištekliai yra brangūs ir riboti, nedidelė šiuolaikinių vadybos bei rinkodaros metodų naudojimo patirtis, todėl TUI yra labai efektyvios, skatinant gamybos augimą, eksportą, keliant prekių bei paslaugų kokybę, kuriant naujas darbo vietas ir padedant įmonėms sėkmingai konkuruoti laisvos rinkos sąlygomis. Lietuvos siekimas tapti vieno stipriausių ekonominių aljansų – Europos Sąjungos – nare reiškia vieną strateginių mūsų šalies tikslų – stiprinti šalies ekonomiką įsiliejant į Europos prekių, paslaugų bei kapitalo rinką. Be to, tiesioginės užsienio investicijos, lyginant su netiesioginėmis (portfelinėmis) investicijomis daug mažiau priklauso nuo nepageidaujamų svyravimų vertybinių popierių rinkoje.

Investiciniai kapitalo srautai iš užsienio turi esminę reikšmę, nes su jais ateina naujos verslo idėjos, nauji verslo organizavimo metodai bei vadybos žinios, naujos šiuolaikinės technologijos.

Pagal užsienio investicijų dydį yra sprendžiama apie šalies patrauklumą tarptautinei rinkai, jos ekonominius ryšius su kitomis valstybėmis. Vienas svarbiausių šalies ūkio integracijos į pasaulinę rinką rodiklių yra TUI. Tačiau TUI didėjimas yra ir stiprėjantis globalizacijos procesas, kuris vertinamas dviprasmiškai.

Galime padaryti tokias išvadas:

1) TUI srautai į Lietuvą pradėjo sparčiai didėti nuo 1996 metų pabaigos.

2) 2000 – 2003 metus didžiausių šalių investuotojų sąrašas išliko beveik nepakitęs.

3) TUI pagal ekonomines veiklas daugiausia teko apdirbamajai pramonei, didmeninei ir mažmeninei prekybai, pašto ir nuotolių ryšių paslaugoms, finansinio tarpininkavimo įmonėms.

4) Šiuo metu TUI susikoncentravusios didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

5) Nepaisant TUI privalumų, per didelis pasitikėjimas užsienio kapitalu gali turėti neigiamų pasekmių. Tam tikrais atvejais TUI gali pakenkti ekonomikos augimui, nes galų gale investicijos dividendų, atlyginimų ir kitų mokėjimų pavidalu turi būti grąžinamos motininėms kompanijoms. Dėl to daugelis besivystančių šalių po ekonominio pakilimo išgyvena ekonomikos regresijos laikotarpius. Lietuvos didžiausia makroekonominė problema – didelė priklausomybė nuo užsienio prekių, paskolų ir TUI. Svarbiausias veiksnys yra ne TUI apimtys, o šių investicijų panaudojimo ekonominis tikslingumas

LITERATŪRA
* Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos statistikos metraštis, 2002 metai;

* T. Tumėnas, Veiksniai, lemiantys tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvą, Ekonomika, 2000 metai, Nr. 52;

* D. Štrimeikienė, Užsienio investicijos ir regionų plėtra Lietuvoje, Inžinerinė ekonomika, 2000 metai, Nr.1 (16);

* Vilniaus banko Lietuvos makroekonomikos apžvalga, 2003 metų liepa, Nr. 2 (14);

* Laikraščio Verslo žinios svetainė internete: www.vz.lt;

* Lietuvos Statistikos Departamento svetainė internete: www.std.lt;

* Lietuvos Statistikos Departamentas;

* J. Meškauskaitė, D. Simėnas, Verslo žinios, Nr. 172, Užsienio žinios, ES investicijoms nekliudys, 2003 09 05;

* Lietuvos ekonominės plėtros agentūra.

Rašykite komentarą

-->