Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Tėvynės istorijos ir žmogaus vaidmuo Maironio lyrikoje

Autorius: Valerijus

Jonas Mačiulis-Maironis – lietuvių atgimimo dainius , viena iškiliausių figūrų lietuvių poezijoje. Geriausieji jo kūriniai giliai įaugo į tautos sąmonę , žadino žmonėse nacionalinio sąmoningumo jausmus , laisvės troškimą , meilę gimtajam kraštui . Maironio kūryba sudarė savitą tematikos , eilėdaros , poetinės raiškos mokyklą , turėjusią didelį poveikį tolesnei lietuvių poezijos raidai . Maironio įtaka buvo plati ir įvairi . Jis galėjo prabilti tokiais sparnuotais žodžiais , kokių neturėjo joks kitas ano meto lietuvis patriotas . Maironis savo eilėraščiais bei poemomis bylojo savo tautiečiams apie Lietuvos garbingą praeitį , apie vargingą lietuvių dabartį ir žadino juose geresnių laikų viltį . Jis dainavo apie Lietuvos gamtos grožybes , lietuvių kalbos ir dainų grožį , jis skelbė meilę ir vienybę tarp lietuvių , jis vaizdavo jų gražius jausmus ir jų kilnias pastangas savo ir tautiečių gerovei .

Turbūt nėra žmogaus , kuris nežinotų kas yra Maironis , ar nežinotų nei vieno jo eilėraščio . Maironio ryšiai su lietuvių literatūros procesu yra tiek gilūs ir įvairūs , o jo paties kūryba tokia reikšminga , kad tyrinėjant ją galima rasti daugybę medžiagos ieškojimams ir atradimams . Savo darbe aš panagrinėsiu pagrindinę Maironio poezijos ašį – tėvynę . Panagrinėsiu Lietuvos istoriją , perteiktą per Maironio poeziją , kokiam socialiniui sluoksniui , ji buvo rašyta , panagrinėsiu Maironio skiepijamus jausmus tėvynei , idėjas norint gyventi laisvam , poeto sąlytį su tikrove ir kaip ji veikė jo poeziją . Galiausiai panagrinėsiu žmogų , kaip jis jaučiasi tėvynės istorijoje , kaip žengia su ja , kokie jo siekiai ir kokius siekius iškelia poetas žmogui , norinčiam gyventi geriau ir laisvėje . Žinoma kiekviename darbe neapsieinama ir be biografijos . Todėl aprašysiu Maironio gyvenimą nuo jo vaikystės Pasandravyje iki dėstytojo darbo Peterburge , įtraukdamas mokslus Kauno gimnazijoje , Kijevo universitete . Kauno kunigų seminarijoje ir darbą Kaune . Taigi Maironis didis poetas ir jo poezijos nagrinėjimas didelis , sunkus ir reikalaujantis kruopštumo darbas . Maironio kūrybą įvertinęs jau ne vienas žymus lietuvių literatūros veikėjas bei kritikas , apie Maironio lyriką parašyta daug darbų .Žinoma mano darbas neprilygsta nei vienam iš jų , tačiau tikiuosi kad jis bent minimaliai supažindins augančią kartą su Maironio kūryba .

Maironio biografijos metmenys
Jonas Mačiulis–Maironis gimė 1862m. spalio 2d. Pasandravyje Astrauskų dvare , kurį prižiūrėjo Aleksandras Mačiulis . Vyriausioji bajoraitė Astrauskienė buvo Maironio krikšto mama . Maironiui šiek tiek paaugus bajoraitė jį norėjo lenkiškai kalbinti ir bajoriškai rėdyti . Lenkuojanti auklė Jonuką vadindavo bajoru , bet šitai vaikui nepatiko . Jis sakydavo: „ Aš nenoriu būti bajoru , aš kunigu būsiu“ . Pasandravyje dar gimė du broliukai ir dvi sesutės , bet visi keturi mirė . Šešerių metų būdamas , mažasis Maironis jau mokėjo skaityti . Turėjo labai gerą atmintį . Ilgiausius poterius mintinai išmokdavo vos porą kartų perskaitęs . Mačiulių šeima nebuvo užsisklendusi tik siauroje patriarchalinėje valstiečių buityje , jos kultūrinis akiratis nesibaigė su tradicine liaudies kultūra . Ji priklausė tam šviesiausiam ano meto valstietijos sluoksniui , kuriame gyvo atgarsio rasdavo anų laikų lietuvių literatūra . Tėvas buvo raštingas žmogus , mokė vaikus rašto nuo pat mažumės – ne , tik Jonuką , bet ir visas tris dukteris : Prancišką , Marcelę ir Kotryną . Knyga nebuvo retas svečias Mačiulių namuose . Važinėdamas su reikalais į Kauną , tėvas jų parveždavo . Lankydavosi jų namuose ir motinos pusbrolis Jonas Vaičius – knygnešys . O ir iš viso knygų gauti nebuvo sunku , nes per Raseinius anuomet ėjo visa kontrabanda iš Prūsų . Maironis prieš stodamas į Kauno gimnaziją pusę metų mokėsi valdinėje mokykloje , vėliau jį per vasarą mokė vienas iš Pasandravio Astrauskų . Suprantama , kad pasiruošimas egzaminams buvo menkas . Jonuką priėmė į parengiamąją klasę gal tik todėl , kad tuo metu buvo tendencija priimti daugiau valstiečių vaikų , kurie , kaip tikėtasi , lengviau pasiduos oficialiai carinei ideologijai ir sudarys atsvarą iš bajorų kilusiesiems . Pradžioje mokslas Jonui sekėsi menkai : rusiškai jis nemokėjo , todėl liko toje pačioje parengiamojoje klasėje antriems metams . Tačiau paskui jis jau visą laiką mokėsi gerai ir sklandžiai iš klasės į klasę . Dar parengiamojoje klasėje jis išsiskyrė matematiniais gabumais , matyt , paveldėtais iš tėvo . Tačiau nepaisant tiek gero mokymosi , tiek ir išorinio sutapimo su mokyklos tvarka bei dvasia , oficialiai skiepijamoji ideologija liko vis dėlto svetima – per daug stipriai veikė šeimoje įdiegti ideologiniai pradai , visa šeimos , namų tradicija . Maironis , baigęs 4 klases , norėjo stoti į kunigų seminariją , tačiau griežtas tėvų noras , kad sūnus baigtų gimnaziją , jį nuo to sulaikė . Šeštoje klasėje staiga pabunda literatūrinis talentas , humanitariniai interesai . Jonas pasižymi rašomaisiais darbais , literatūros dalykai pasidaro labiausiai dominanti sritis . Baigęs Kauno gimnaziją , Jonas Mačiulis , studijoms pasirenka Varšuvos universitetą . Vakarų krašto gyventojai , norį jame mokytis , turėjo gauti specialų leidimą iš generalgubernatoriaus . Tad Jonas kreipiasi pagal reikalaujamus formalumus į Kauno gubernatorių , prašydamas tarpininkauti . 1883 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus generalgubernatorius išduoda raštą , kuriuo Jonui Mačiuliui leidžiama stoti į Varšuvos universitetą . Tačiau jis 1883 m. rugpjūčio mėnesį įstojo į Šv. Vladimyro universitetą , istorijos ir filologijos fakultetą Kijeve , kur specialių leidimų nereikalauta . Istorijos – filologijos fakultetas , į kurį įstojo Jonas Mačiulis, buvo mažiausias universitete . Todėl nenuostabu , kad literatūros dėstymui ir apskritai filologijai fakultete buvo skiriama mažai dėmesio . Tačiau Kijeve praleisti metai vis dėlto nepraėjo veltui . Vargu ar jie praplėtė kiek literatūrinį Maironio akiratį , bet čia jis turėjo progos pastudijuoti istoriją , kuria domėjosi dar gimnazijoje , susipažinti su moksline metodologija . Istorijai Kijevo universitete buvo skiriama daug dėmesio : fakultete ji užėmė pagrindinę vietą tiek mokomajame , tiek ir moksliniame darbe . Tai ir formavo jauną studentą, brandino jo domėjimąsi gimtojo krašto istorija , davė metodo pagrindus , supažindino su problematika ir naujausiąja literatūra . Maironiui liko rinktis : ar gyvenimas toli nuo gimtojo krašto ir savų žmonių , nuolat gresiant pavojui paskęsti svetimų įtakų ir svetimos aplinkos jūroje ; ar viena iš „ laisvųjų profesijų“ – gydytojo , advokato , kurioms nebuvo nei polinkio , nei psichologinio pasiruošimo , bet kurios garantavo teisę likti savam krašte; ar pagaliau kunigo kelias , – juk su šia mintim susigyventa nuo pat vaikystės, ir šito troško mylimi savieji . Pasaulėžiūrinių kliūčių šio trečiojo kelio pasirinkimui , atrodo , nebūta . Emocinių , reikia manyti , tuo tarpu irgi ne . Todėl mesti studijas Maironis apsisprendžia palyginti greitai, išklausęs vos vieną semestrą : 1884 m . sausio 20 dieną jam išduodamas pažymėjimas , kad jis palieka universitetą savo paties prašymu . Grįžti namo , į kaimą , tokiu laiku buvo neįmanoma , tad jis tuo tarpu lieka gyventi Kijeve , o paskui išvažiuoja į H. Žurakovskio dvarą Samhorodoką mokyti jo vaikų . Ten jis gyvena iki vasaros pabaigos . Žinoma , namų mokytojo darbas tebuvo trumpas , laikinas stabtelėjimas . Balandžio mėnesį Maironis pasiunčia dokumentus į Kauno Romos katalikų seminariją . Po vasaros atostogų J.Mačiulis grįžta į Betygalą jau klieriku , nustebindamas ne tik kaimynus bei pažįstamus , bet ir namiškius : tėvams jis nė puse lūpų nebuvo prasitaręs metąs universitetą . Tad namiškiai dabar negalėjo atsidžiaugti . Seminarijoje Maironis sutinkamas taip pat išskėstomis rankomis . Tuometinis rektorius J. Račkauskas labai vertinęs kiekvieną kandidatą į kunigus , baigusį gimnaziją , o juolab tokį , kuris dar ir universitete yra buvęs . Ketveri seminarijoje praleisti metai , nuo 1884 iki 1888 , būsimajam poetui buvo vaisingi , nors jo asmenybę maitino anaiptol ne oficialusis seminarijos dvasinis penas . Gabiam , visą gimnazijos kursą išėjusiam jaunuoliui seminarijos mokslai neatėmė nei daug jėgų , nei laiko , bet ir nepraturtino kiek daugiau jo intelektualinio bagažo . Čia dėstomi dalykai negalėjo ugdyti jo talento ir kūrybiškumo . Netgi artimiausi jam šiuo atžvilgiu dalykai – literatūros istorija bei teorija – buvo einami pagal vidurinių mokyklų vadovėlius , tuos pačius ar panašius , iš kurių jis mokėsi gimnazijoje . Poeto brendimui didelę reikšmę galėjo turėti lietuvių kalbos mokymas . Jam būnant seminarijoje , homiletiką – pamokslų sakymo meną , ir kartu lietuvių kalbą dėstė A. Karosas ir K. Jaunius . K. Jaunius vertino būsimą Maironį ir klierikams minėdavo kaip gabų , mylintį lietuvių kalbą vyrą . Visas nuo oficialių seminarijos mokslų ir pareigų atliekamas laikas buvo skiriamas lituanistinių dalykų , ypač Lietuvos istorijos , studijoms , poetinei kūrybai , platiems ryšiams su draugais , dalyvavimui lietuvių visuomenės gyvenime , spaudoje . Tai buvo šiuo laikotarpiu tikrasis J.Mačiulio gyvenimas . Baigęs 1888 m. pavasarį seminariją , J.Mačiulis gauna stipendiją tęsti mokslui Peterburgo imperatoriškoje Romos katalikų dvasinėje akademijoje , į kurią jis buvo priimtas tų pačių metų rugpjūčio 30 d . Ketveri studijų metai nulėmė aukštos jo bažnytinės karjeros kelią , ir kartu per tą laiką labai intensyviai vystėsi meninis talentas . Gyvenimas Peterburge ėjo panašiai kaip anksčiau Kaune : viena vertus , teologinių , taip pat ir kai kurių pasaulietinių dalykų studijos , kita vertus – sąlyčiai su visuomeniniu kultūriniu gyvenimu , ryškiai augant ir bręstant poetiniam talentui . Bet pareigos ir interesai čia jau kiek kitokie . Studijoms turbūt reikėjo didesnio atsidėjimo negu seminarijoje . Čia plačiai ir smulkmeniškai einami teologijos dalykai , dėstomos kalbos – lotynų , graikų , hebrajų , rusų , prancūzų , vokiečių, be to dar – rusų literatūra ir Rusijos istorija . J.Mačiulio studijos visada buvo įvertinamos gerai – savo kurse jis visados buvo vienas iš stipriausiųjų , jeigu ne pats stipriausias . 1891 m. birželio 8 d. jam pripažįstamas I laipsnio teologijos kandidato vardas , 1892 m. rugpjūčio 18 d. patvirtinamas teologijos magistro vardas . Visuomeninei veiklai J.Mačiulis skiria nemaža laiko ir energijos , pagrindinį svorį tarp gyvenimo interesų galutinai įgyja poetinė kūryba . Išsiplečia literatūrinis akiratis , pagyvėja vidinis gyvenimas , galutinai susiklosto charakteris . Sparčiai bręsta poetinis talentas . Ir tik dabar jo kūrybą galutinai apvaldo ta sukaupto dvasinio gyvenimo kaitra , tas gilus emocingumas , kuris sudaro didžiąją Maironio kūrybos jėgą . Baigęs Peterburgo dvasinę akademiją Maironis 1892 – 1894 m. dėsto Kaune . Dvejus Kaune praleistus metus Maironis vėliau vadino laimingiausiais savo gyvenime . Daug laiko ir jėgų jis skyrė dėstomajam darbui , stengdamasis ir teologinių kursų metu mokyti savo klausytojų gražios ir taisyklingos lietuvių kalbos . Specialaus lietuvių kalbos kurso skaityti jis negavo . Bet vis tiek į Maironį klierikai žiūrėjo kaip į Jauniaus tradicijų tęsėją . Jis čia buvo gerbiamas ir mylimas kaip vyresnysis brolis . Po dviejų metų , Maironis iškeliamas į Peterburgą , o jo mokiniai jį lydėjo su ašaromis . Šalia pedagoginio darbo intensyviai vyko kūrybinis gyvenimas . Maironis jautėsi jau subrendęs poetas , rūpinosi parengti spaudai ir išleisti pirmąsias knygas . 1894 metų pabaigoje Maironis persikelia į Peterburgo dvasinę akademiją , dėsto , eina prefekto pareigas . Visu ryškumu čia iškyla prieštaravimas tarp oficialaus , tarnybinio jo veido ir poetinės kūrybos . Įžengiant į aukštos bažnytinės hierarchijos kelią , pasirodo knygos , kupinos drąsos ir maištingumo .

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->