Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Tėvų šeimos įtaka jaunuolių pasirengimui šeimyniniam gyvenimui

Autorius: Dovydas

TIKSLAS: Išsiaiškinti, kaip jaunuoliai pasirengę šeimyniniam gyvenimui

UŽDAVINYS: Siekti, kad tėvai paaugliai bei mokytojai suprastų šeimos svarbą

NUMATOMAS REZULTATAS: Tėvai labiau bendraus su savo vaikais, mokytojai laisvu pamokų metu praves diskusijas apie šeimos planavimą ir pan.

DARBO FORMOS: Paskaita, diskusija

KLAUSYTOJAI: Paaugliai, tėvai, mokytojai bei mokyklos administracija

VARDAS, PAVARDĖ: Socialinė pedagogė

TRUKMĖ: 4 val.

NAUDOTA LITERATŪRA:

1. A. Chripkova, D. Kolesovas., Berniukas – Paauglys – Jaunuolis., K., 1985

2. R. Bormanas, H. Šilė., Tėvams apie lytinį auklėjimą., K., 1982

3. R. Grigas., Šeima ir dabarties pasaulis., V., 1988

4. www. šeima.lt

5. Lietuvos gyventojų politikos strategijos metmenys Vilnius: „Mokslo aidai“, 2004
Šeimos apibrėžimo patikslinimas – iki šiol šeima buvo vadinami du bendrai gyvenantys asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie susituokę, o dabar toks šeimos apibrėžimas – šeimą sudaro vyras ir moteris, kuriuos sieja santuoka. Taigi akcentuojami santuokiniai ryšiai. Žinoma, galima sakyti, kad kova dėl sąvokų tėra savotiškas žaidimas. Jis nesumažins atsainaus požiūrio į šeimą populiariojoje kultūroje, nesumažins skyrybų. Kita vertus, mano įsitikinimu, labai svarbu pasirinkti sąvokas, tai, kaip įvardijame problemas. Nes šiandien, kalbant apie šeimą, sumaištis egzistuoja ne tik sutuoktinių tarpusavio santykiuose, bet ir žodyne, kurį vartojame, kalbėdami apie šeimą, žmogų apskritai.

Svarbi yra šeimos, kurioje vaikas gimsta ir auga aplinka. Pirmieji socialiniai santykiai, tėvų elgesys, požiūris. Dar ne visi tėvai suvokia esą atsakingi už vaikų rengimą šeimai. Visa, kas tuo susiję, jiems atrodo neverta dėmesio. Tėvų nuomone, tas rengimas neturi jokios praktinės vertės. Tėvai ir vaikai gali kalbėtis ta pačia gimtąja kalba, vartoti tas pačias sąvokas ir gali vienas kito nesuprasti. Kodėl? Ogi todėl. Kad kiekvieno iš jų kitaip pragyventas gyvenimas, kitokia patirtis, skirtingų įvykių, procesų, kurie skirtingai formavo tėvo ir vaiko asmenybę, jo vertybių, orientacijų sistemą. Kalbėti jaunimui apie šeimą būtina. Antraip jaunimą galime stumti abejingumo balon, o juk ir jiems šiame pasaulyje yra skirta ne mažiau kilni misija – toliau tęsti tėvų darbus. Mūsų valstybė šeimai bei jos švietimui skiria nemažai dėmesio. Pasirodo, kad šiandien jaunimui palankiausias yra intensyvesnis lytinis švietimas. Tai, jog vaikus atneša ne gandras ir jie randami ne kopūstuose, šiandien žino kiekvienas paauglys, bet, pasirodo, blogai tai, jog ne kiekvienas žino, kaip nuo nepageidaujamo vaikelio apsisaugoti. Be to, ir tėvai dažnai nesupranta vaikų. Pavyzdžiui, ne kiekvienai mamai keturiolikmetė dukra gali prisipažinti, kad norėtų pasidaryti abortą, nes bijo moralizavimo, priekaištų ar, dar blogiau, jog bus verčiama gimdyti.

Kas palanku yra Lietuvos jaunimui? Jauniems žmonėms šiame chaotiškame pasaulyje ypač reikia visokeriopos paramos. Tačiau, aš esu įsitikinusi, kad palankiausia paslauga jaunimui šiandien – išmintingas bendravimo sugebėjimų ugdymas, rengimas santuokiniam gyvenimui, pagaliau – pagalba, atrandant savo gyvenimo kelią. Man paaiškino, kad gyvename pasaulyje, kuriame išplito ŽIV virusas, ir to nevalia ignoruoti. Be to, patriarchaliniai lietuviškų šeimų įpročiai esą iki šiol slegia jauną žmogų, trukdo jam išsiskleisti.Dauguma Lietuvos politikų, kaip jie tvirtina, labai vertina tradicinę šeimą, tai turėtų imtis sudėtingos užduoties, nuosekliai rengti Lietuvos įstatymus, kurie padėtų stiprinti šeimos institutą. Pirmasis konkretus žingsnis galėtų būti patikslinimas, jog jaunimo švietimas ir pasirengimas šeimai negali apsiriboti lytinių santykių prizme. Šeima pirmiausia yra bendruomenė, santykių pilnatvės ugdymas, o ne vien teisėta seksualinio poreikio tenkinimo erdvė. Taigi jaunam žmogui ne mažiau reikia bendravimo psichologijos įgūdžių bei sugebėjimo spręsti problemas, o ne nuo jų bėgti.
Tėvai ir mokytojai

Suderintas ir nuoseklus bendradarbiavimas – auklėjimo pagrindas. Mokyklos uždavinys – mobilizuoti tėvus, įtikinti juos, kad reikia dirbti iš vien, padėti spręsti tėvams visas auklėjimo problemas. Mokykla naudoja tokias jau įteisintas veiklos formas, kaip tėvų susirinkimai, mokinių lankymas namuose ir t.t. Šeimos, lytinis auklėjimas visuomenėje – tai ne vien žinių skleidimas, tai formuoti tokias pažiūras, įsitikinimus, charakterio savybes ir tokius jausmus, kad juos išsiugdęs žmogus galėtų lytinėje plotmėje elgtis sąmoningai.

Mokytojas turi pabandyti tapti mokinio ir jo tėvų tarpininku, įtikinti tėvus, kad nuo jų elgesio priklauso, slėps vaikas savo rūpesčius ar neslėps. Taip pat būtinas mokytojo bendravimas vienu metu su visos klasės mokinių tėvais. Eiliniuose klasės susirinkimuose mokytojai ir tėvai gali rasti bendrą kalbą. Mokytojas gali papasakoti apie savo stebėjimus, informuoti kai organizuojamas lytinis bei šeimos pasirengimas visuomenėje. Kai tėvai ir mokytojai pasitiki, ne tik lengviau svarstyti paauglių problemas, bet ir visai įmanoma pasiekti gerų rezultatų. Daugelis mokyklų mokytojų supranta, kad mokinius reikia lytiškai auklėti, tačiau dalis tėvu nesugeba nugalėti psichologinio barjero.

Šiandien Lietuvoje

Šiandien Šeimos planavimo asociacija steigia paauglių sveikatos centrus, teikiančius informaciją, mokymą ir paslaugas įvairiuose šalių miestuose. Be informacijos ir mokymo programų jie organizuoja kasmetines sveikatos muges paaugliams jų atostogų metu. 1996 m. Sveikatos mugės buvo organizuotos 15 miestų ir įtraukė per 10 000 jaunų žmonių. Be to buvo surengtos švietimo sesijos tėvams ir mokytojams, taip pat 120 val. užsiėmimai žmonėms, norintiems tapti reprodukcinių sveikatos programų mokytojais. Programos buvo skirtos 16 – 19 m. amžiaus jaunuoliams, dabar Asociacija siūlo mokymą ir paslaugas jaunesniems, 13 – 15 m. amžiaus paaugliams. Rengiant lytinio švietimo programas, ir jų vykdytojai, ir politikai turi atkreipti dėmesį į keletą klausimų. Ką turėtų įtraukti programa? Kas turėtų planuoti programą ir kas vykdyti? Ir kur turėtų būti teikiamos paslaugos? Seksualinės informacijos ir švietimo taryba neseniai atnaujino savo nuorodas lytinio švietimo programoms. Paskelbtos 1991 metais nuorodos buvo skirtos padėti vietos bendruomenei plėtoti nuosavas programas ar įvertinti egzistuojančias. Naujos nuorodos įtraukia informaciją apie kontracepcijos pasirinkimo galimybes, ko nebuvo pirmojo leidimo metu (pvz. moteriško prezervatyvo).
Taryba turi 6 koncepcijas, kurios turėtų būti panaudotos išsamioje lytinio švietimo programoje:

• asmenybės vystymasis ir tobulėjimas, įskaitant reprodukcinę anatomiją, fiziologiją.

• bendravimas, įskaitant santykius su šeimos nariais ir draugais, taip pat draugystę ir santuoką.

• asmeniniai įgūdžiai, įskaitant vertybes, sprendimų darymą, bendravimą, derybų įgūdžius.

• seksualinė elgsena – tai ir lytinė abstinencija ir saugus lytinis gyvenimas.

• seksualinė sveikata, įskaitant kontracepciją, LPL ir ŽIV prevenciją, abortą, seksualinį piktnaudžiavimą.

• visuomenė ir kultūra, įskaitant lyčių roles, lytiškumą ir religiją.

Sutinkamai su Tarybos nuorodomis, lytinio švietimo programa turėtų būti pradedama anksti pradinėje mokykloje, 5 – 8 metų amžiaus vaikams ir tęsiama iki paauglystės 15 -18 m. amžiuje. Kursą turėtų dėstyti tiktai parengti mokytojai. Svarbus ir visuomenės dalyvavimas, kuriant ir diegiant programas. “Tėvai ir kiti svarbūs šeimos nariai, mokytojai, visuomenės ir religijos lyderiai, studentai, visi turi būti įtraukti”,- sakoma Tarybos pranešime. Tyrimo rezultatai sudarė pagrindą mokymo vadovui, naudojamam mokytojų Jaunimas jaunimui lytinio švietimo programoje. Programoje įtraukta informacija apie reprodukcinę biologiją, LPL, nėštumą ir kontracepciją, taip pat ir užsiėmimai, padedantys jaunuoliams pagerinti bendravimo įgūdžius, daryti sprendimus ir nustatyti vertybes. Lytinio švietimo pamokas mokyklose veda jauni mokytojai, bendraamžiai 15-16m.amžiaus moksleiviams.

Programa taisoma, atsižvelgiant į jaunuolių interesus, žinias, nuostatas, elgseną. Į programos vykdymą buvo įtraukti bendruomenės nariai, mokytojai ir tėvai. Jų dalyvavimo svarba pasitvirtino. Tėvų nepritarimas programai gali nulemti vaikų dalyvavimą programoje. Atlikti tyrimai parodė, kad dauguma jaunuolių buvo seksualiai aktyvūs, tuo metu kai tėvai galvojo, kad ne. Be to tėvai ir mokytojai yra svarbus informacijos šaltinis paaugliams, jiems reikalinga tiksli informacija.Į klausimą, kas turėtų imtis atsakomybės kalbėtis su vaikais apie seksą, vyrai pasakė, kad tai žmonų atsakomybė, o žmonos teigė, kad tai vyrų atsakomybė. “Įtraukus tėvus ir bendruomenės lyderius ir paprašius jų prisidėti prie bendruomenės gyvenimo normų ir poreikių programos, galima sumažinti neigiamą nusistatymą lytinio švietimo atžvilgiu, taip pat tėvų nepagrįstas baimes ir netgi padaryti suaugusius partneriais savo vaikų švietime”, – sako Dr. Naszak.

2005 metų gruodžio 3 – 4 d. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija ir Šeimos planavimo centras surengė trečiąjį mokymo etapą “Šeimos planavimas ir abortų profilaktika”. Projektą rėmė Jungtinių Tautų Vystymo Programa (JTVP) Lietuvoje.

Asociacija išleido knygelę jauniems gydytojams ir akušerėms “Šeimos planavimas ir konsultavimo pagrindai”. Taip pat išleista rašytinė šviečiamoji medžiaga jaunimui: lankstukas ir skritulys apie prezervatyvo vartojimą, lankstukas apie LPL. Artimiausiu metu Lietuvos visuomenei bus pristatytas naujas Asociacijos leidinys “Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos reprodukcinių ir seksualinių teisių chartija”.

Šeimos planavimo kabinetas Panevėžyje

Nuo 1998 m. spalio pirmos dienos Panevėžio m. poliklinikos moterų konsultacijoje pradėjo veikti šeimos planavimo kabinetas. Tai jau dirbančio Jaunimo lytinio švietimo kabineto darbų tąsa. Aptarnaujamos visos besikreipiančios Panevėžio miesto šeimos, moterys, merginos, vyrai, konsultuojami jaunuoliai kontracepcijos klausimais. Taip pat teikiama visa informacija apie nevaisingumą: kaip pradėti tirtis, kur kreiptis, tačiau nevaisingumo tyrimas, gydymas neatliekamas. Svarbiausia yra tai, kad besikreipiantiems parenkama šiuolaikinė efektyvi kontracepcija. Į kabinetą ateina laukiančios kūdikio šeimos nėštumo pabaigoje. Jos supažindinamos su kontracepcija po gimdymo. Be to konsultuojamos moterys po aborto, siekiant joms užtikrinti efektyvią kontracepciją, suteikiant galimybę planuoti savo šeimą.

Jaunų žmonių reprodukcinės sveikatos programų besivystančiose šalyse tyrimai

Jaunų žmonių reprodukcinės sveikatos programų besivystančiose šalyse tyrimai parodė seksualinio elgesio pasikeitimo rezultatus. Ekspertai teigia, kad reikia daryti dar daugiau tyrimų šioje srityje ir reikia ištobulinti vertinimo priemones. Tačiau teigiama, kad lytinio švietimo programos, kurių užsiėmimuose padedama jauniems žmonėms įgyti bendravimo ir derybų įgūdžių, yra sėkmingesnės, nei programos, kuriose tik pateikiama informacija apie reprodukcinę sveikatą.

Kai kurių šeimos planavimo programų jaunimo lytinio švietimo dalys turi elgesio keitimo elementų. Pavyzdys – Gyvenimo planavimo programa Meksikoje. Programa teikia jaunimui informaciją apie nėštumą, lytiškai plintančias ligas ir ligų prevenciją, o taip pat apie draugystę, bendravimą, sugebėjimą daryti sprendimus, pasitikėjimą savimi.

Meksikos šeimos tyrimų institutas su Meksikos Vyriausybe sudarė programą, kuri buvo pagrįsta jaunų žmonių reprodukcinės sveikatos tyrimais. Buvo apklaustos 865 paauglės mergaitės ir 355 paaugliai berniukai nuo 12 iki 19 metų, turėjusieji neplanuotą nėštumą. Jaunų žmonių atsakymai sudarė Gyvenimo planavimo programos pagrindą. Ši programa buvo pateikta Meksikos mokykloms 1988 – 1989 m. kaip pilotinė programa ir vėliau išplėsta.

Tiriant programos poveikį, buvo palygintos trys besimokančiųjų grupės: paaugliai, neturėję lytinio švietimo; tie, kurių lytinio švietimo programose buvo pateikta informacija apie menstruacijas, anatomiją, fiziologiją, kontracepciją ir LPL (lytiškai plintančias ligas) ir paaugliai, dalyvavę Gyvenimo planavimo programoje. Pakartojus tyrimus po 4 ir 8 mėnesių, nebuvo pastebėta grupėse lytinio aktyvumo pradžios skirtumų. Tačiau jaunuolių, kurie iki Gyvenimo planavimo programos pradžios nebuvo seksualiai aktyvūs, žinios apie kontracepcijos naudojimą, jiems pradėjus seksualinį gyvenimą, buvo gilesnės.

Kito tyrimo metu apklausta per 900 moksleivių, dalyvavusių minėtoje programoje, lyginant juos su tais, kurie nedalyvavo. Programa neturėjo įtakos dalyvių lytiniam aktyvumui ir kontracepcijos naudojimui tų, kurie jau buvo lytiškai aktyvūs. Tačiau, berniukai, kurie nebuvo lytiškai aktyvūs kurso pradžioje, tapę lytiškai aktyviais, kontracepciją naudojo dažniau.

Per pirmus centro darbo metus darbuotojai pastebėjo, kad didelis procentas moksleivių yra gavęs tam tikrą informaciją apie reprodukciją, bet ta informacija jaunų žmonių nuo lytinio gyvenimo neatbaidė. Į centrą kreipėsi daug merginų, kurios bijojo, kad yra pastojusios. Tos, kurios iš tikrųjų neplanuotai pastojo, turėjo bendrų bruožų – menkai save vertino, žinios apie kontracepciją

buvo prastos ar visai jų neturėjo, nemokėjo bendrauti su šeimos nariais. Šeimos planavimo asociacija nusprendė išplėsti seksualinio švietimo programas, tradiciškai įtraukiančias biologinius reprodukcijos aspektus, pateikiant informaciją apie nėštumo, lytiškai plintančių ligų prevenciją, o taip pat numatė užsiėmimus geresniam savęs vertinimui, bendravimui ir sprendimų darymui užtikrinti. Buvo pasiūlyta „ psichologinė orientacija“ arba konsultavimo sesija, kurios metu jauni žmonės gali kalbėtis apie baimes, lytiškumą ir sveikatą. „Jauni žmonės turi suprasti fiziologinius pokyčius, turi kalbėtis apie draugystę su suaugusiais, turi išmokti daryti sprendimus ir savęs vertinimo ir išplėtoti nuosavo lytiškumo viziją“, sako Germanas A. Lopez iš Šeimos planavimo asociacijos. „Tai ir yra šios veiklos tikslas“.

Žaidimas „Už ir Prieš“

Seminaro dalyviams buvo išdalintos anketos apie šeimą, kuriuose buvo užduoti įvairūs klausimai. Surinkus ir peržvelgus anketas, buvo įvairių atsakymų: tėvai ir mokytojai atsakė į visus klausymus, o paaugliai paliko neatsakytų klausymų, taip pat buvo anketos apipieštos įvairias piešiniais
Apklausa “Šeima”

1. Ar Jūs sutinkate, kad santuoka yra pasenusi tradicija:

1. Taip

2. Ne

2. Ar Jūs sutinkate, gyventi nesantuokoje yra nemoralu:

1. Taip

2. Ne

3. Ar Jūs sutinkate, gyvenimas nesantuokoje yra naudingas dalykas prieš santuoką:

1. Taip

2. Ne

4. Ar Jūs sutinkate, kad vaikas turi augti tik santuokoje:

1. Taip

2. Ne

5. Ar Jūs sutinkate, kad vaiko auginimui yra nesvarbu, ar tėvai susituokę, ar ne:

1. Taip

2. Ne

6. Kurios iš žemiau išvardintų gyvenimo sričių jums yra svarbiausios (išsirinkite iki trijų atsakymų):

1. Šeima

2. Darbas

3. Išsimokslinimas

4. Draugai

5. Laisvalaikis

6. Politika

7. Religija

8. Kita

7. Kas pirmiausiai turėtų rūpintis namais ir vaikais?

1. Vyras

2. Moteris

3. Abu tėvai

4. Tėvų artimieji

5. Tėvų draugai

6. Auklė

7. Kita

8. Kas pirmiausiai turėtų aprūpinti šeimą?

1. Vyras

2. Moteris

3. Abu

9. Ar Jūs sutinkate, kad moteris iš karto po vedybų turėtų mesti darbą ir užsiimti tik namų ūkiu ir šeima?

1. Taip

2. Ne

10. Ar Jūs sutinkate, kad gimus vaikui, moteris turėtų nedirbti, o tik rūpintis namų ūkiu ir šeima?

1. Taip

2. Ne

11. Ar Jūs sutinkate, kad gimus vaikui, moteris turėtų keletą metų jį auginti namuose, o vėliau tęstų savo profesinę veiklą?

1. Taip

2. Ne

12. Ar Jūs sutinkate, kad gimus vaikui, moteris turėtų dirbti?

1. Taip

2. Ne
13. Ar Jūs sutinkate, kad vaiko gimimas neturėtų trukdyti žmonos profesinei veiklai, vyras turėtų padėti auginti vaikus ir rūpintis namų ūkiu?

1. Taip

2. Ne

14. Ar Jūs sutinkate, kad jei moteriai jos profesija ir darbas yra labai svarbūs, vyras turėtų ilgą laiką pats auklėti vaikus ir tvarkyti namų ūkį?

1. Taip

2. Ne

15. Ar Jūs sutinkate, kad Jeigu abu tėvai nerastų laiko vaikų auklėjimui, tuomet geriau neturėti vaikų?

1. Taip

2. Ne

16. Jūsų lytis

1. Vyras

2. Moteris

17. Jūsų amžius:

1. Iki 17 metų

2. 18-29

3. 30-45

4. 46-59

5. Virš 60

18. Jūsų išsilavinimas:

1. Nebaigtas vidurinis

2. Vidurinis

3. Spec. vidurinis

4. Aukštesnysis

5. Nebaigtas aukštesnysis

6. Aukštasis

7. Nebaigtas aukštasis

19. Koks Jūsų pajamų šaltinis:

1. Darbas

2. Kapitalas

3. Socialinė pašalpa

4. Tėvų/globėjų parama

5. Nereguliarūs šaltiniai

6. Kita

20. Jūsų pagrindinis užsiėmimas:

1. Dirbu

2. Studentas

3. Mokinys

4. Bedarbis

5. Namų šeimininkė

21. Jei Jūs dirbate, tai kokioje srityje:

1. Pramonė, statyba

2. Transportas, ryšiai

3. Švietimas, mokslas

4. Kompiuteriai ir Internetas

5. Kultūra, sportas ir poilsis

6. Prekyba, maitinimas, buitinės paslaugos

7. Sveikatos apsauga

8. Spauda, leidyba, reklama

9. Bankai, finansai, nekilnojamas turtas

10. Valstybės valdymas ir gynyba

11. Teisėsauga, teisėtvarka

12. Visuomeninės, labdaros organizacijos

13. Kita

14. Nedirbu
22. Jūs:

1. Esu Lietuvos pilietis ir gyvenu Lietuvoje

2. Esu Lietuvos pilietis, bet gyvenu ne Lietuvoje

3. Esu ne Lietuvos pilietis, bet gyvenu Lietuvoje

4. Esu ne Lietuvos pilietis ir gyvenu ne Lietuvoje
AČIŪ UŽ ATSAKYMUS
Seminaro aptarimas

Seminaro aptarime pasidalinome dalyvių įspūdžiais, nuomone ir nusprendėme kreiptis į vietinę švietimo įstaigą su prašymu, Jūsų dėmesiui pateikiame šiuos punktus:
1. Įvesti privalomą kursą “Sveikatos ugdymas mokyklose” pedagogams. Paskaitų ciklui lytinio auklėjimo ir rengimo šeimai klausimais skirti po 1 pamoką per savaitę.

2. Mokytojų pasitarimuose, susirinkimuose įdiegti paskaitas, pokalbius apie lytinę – reprodukcinę sveikatą, lytiškai plintančių ligų, AIDS prevenciją ir kitas aktualias temas susijusias su vaikų, paauglių gyvenimu.

3. Materialiai remti tyrimus ir projektus, skatinančius gerinti jaunimo lytinį švietimą ir aktyvų jo dalyvavimą sveikatos mokymo darbe.

Rašykite komentarą

-->