Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Tėvas Gorijo

Autorius: Goda

ONORĖ BALZAKAS (1799—1850)

Įžymiausias kritinio realizmo rašytojas Vakarų Europos literatūroje buvo Onore Balzakas. Jis — realistinio romano meistras, nepaprastai išsamiai ir visapusiškai pavaizdavęs XIX a. pirmosios pusės prancūzų visuomenės gyvenimą.
Gyvenimo ir kūrybos kelias. Balzakas gimė 1799 m. gegužės 20 d. Prancūzijos pietuose, Turo mieste. Jo tėvas buvo valdininkas ir dirbo įvairiose kanceliarijose, be to, užsiiminėjo komercinėmis spekuliacijomis, iš kurių buvo gerokai pralobęs. Pradinį mokymą Balzakas įsigijo Vandomo koledže, o vėliau mokėsi Paryžiuje, kur 1814 m. persikėlė gyventi jo tėvai. Tėvo pageidavimu jis mokėsi Teisės mokykloje ir kartu dirbo raštininku notaro kontoroje. Tačiau teisininko profesija Balzako visiškai neviliojo ir, baigęs Teisės mokyklą, prieš tėvų valią jis nusprendė tapti rašytoju. Apsigyvenęs skurdžioje palėpėje, jis pasišventė kūrybiniam darbui. Pirmiausia Balzakas savo jėgas bandė dramos srityje, taip pat rašė publicistines apybraižas ir straipsnius iš Paryžiaus gyvenimo. Vėliau sukūrė visą eilę istorinių ir nuotykių romanų, po kuriais pasirašinėdavo slapyvardžiu. Tačiau, tapęs garsiu rašytoju, Balzakas pripažino, kad tai buvo labai silpni romanai, ir nuo jų atsisakė.

Pirmieji kūriniai nesuteikė Balzakui nei garbės, nei pinigų. Norėdamas pataisyti sunkią savo materialinę padėtį, jis imasi leidėjo darbo. Nusiperka spaustuvę ir leidžia klasikų veikalus, brošiūras, memuarus. Bet leidėjo darbas atnešė jam vien tik nuostolių. Balzakas visiškai paskendo skolose ir turėjo likviduoti spaustuvę.

Visas tolimesnis Balzako gyvenimas buvo pilnas įtempto darbo ir nesibaigiančių materialinių sunkumų. Rašytojas dirbdavo po 14—16 valandų per parą, vieną po kito rašė savo romanus, taisė anksčiau parašytus, kaupė medžiagą naujiems kūriniams. Pirmasis romanas, išgarsinęs Balzaką kaip rašytoją, pasirodė 1829 m. Tai buvo istorinis romanas „Šuanai”. Po to kasmet pasirodydavo po kelis naujus Balzako kūrinius, jų tarpe ir tokie plačiai žinomi veikalai, kaip „Gobsėkas”, „Šagrenės oda”, „Eugenija Grande”, „Tėvas Gorijo”, „Prarastos iliuzijos”, „Pusseserė Beta”, „Pusbrolis Ponsas”, „Valstiečiai” (neužbaigtas) ir daugelis kitų.

Įtemptas ir sunkus darbas palaužė rašytojo sveikatą, ir 1850 m. rugpjūčio 20 d., sulaukęs 51 metų amžiaus, Balzakas mirė.
„Žmogiškoji komedija.” Dar 1834 m. Balzakui kilo mintis sujungti visus savo kūrinius į vieną didžiulį veikalą, kuriame atsispindėtų visas Prancūzijos tuometinės visuomenės gyvenimas. Tačiau pavadinimą savo romanų ciklui Balzakas ne iš karto surado. Tik 1841 m. jis sumanė ciklą pavadinti „Žmogiškosios komedijos” vardu. Šį pavadinimą įkvėpė Dantės poema „Dieviškoji komedija”. Balzakas, pavadindamas savo veikalą „Žmogiškosios komedijos” vardu, pabrėžė jo realistinį pobūdį ir kartu savo ironišką požiūrį į buržuazinę visuomenę, kurią jis pasirinko vaizdavimo objektu.

Visus „Žmogiškosios komedijos” veikalus Balzakas sugrupavo į tris dalis, kurias pavadino „etiudais”: „Papročių etiudai”, „Filosofiniai etiudai”, „Analitiniai etiudai.” Svarbiausia yra pirmoji dalis, kuriai priklauso geriausi Balzako realistiniai romanai bei apsakymai — „Gobsekas”, „Tėvas Gorijo”, „Eugenija Grande”, „Prarastos iliuzijos”. Rašytojas šią dalį dar skirsto į 6 „scenas”, pabrėždamas savo kūrinių dramatiškumą: „Asmeninio gyvenimo scenos”, „Provincijos gyvenimo scenos”, „Paryžiaus gyvenimo scenos” ir kt.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->