Terminai apie drama
Autorius: Ieva
Fabula (siužetas)- kūrinio įvykių grandinė, eiga (padedanti atskleisti veikėjų charakterius.
Epilogas – baigiamoji kūrinio dalis, kurioje pasakojama apie veikėjų likimą praėjus tam tikram laiko tarpui.
Remarka – autoriaus pastaba dramos tekste.
Dramos veiksmas – tai įtemptas, kryptingas veiksmas, kurio ryškūs priežasties ir pasekmės ryšiai. Dramoje ypač svarbus veiksmo vyksmas kaip prieštaravimų ir sprendimų būdas. Iš graikų kalbos išvertus ‘drama’ reiškia veiksmą.
Koalizija – prieštaravimas, disharmonija, priešiškų jėgų ar idėjų konfliktas(susidūrimas, iš kurio vystosi dramos veiksmas). Dar koalizija vadinama konflikto šaltiniu, išeities tašku.
Dialogas – dviejų ar kelių veikėjų pokalbis.
Monologas – vieno veikėjų pokalbis, skirtas sau arba klausytojui.
Tragiškoji klaida – ne šiaip sau klaida, o ne pataisomas suklydimas, padarytas ne iš blogos valios.
Katarsis – meno kūrinio sukeliamas išgyvenimas, sielos apvalymas, taurinamas, emocijų nuskaidrinimas.(iš graikų filosofų suvokimo: per kančią, sielvartą, skausmą išgyvenamas palengvėjimas, sielos apvalymas.
Kulminacija – didžiausios įtampos momentas kūrinyje.
Ekspozicija – susipažinimas su kūrinio veiksmo aplinkybėmis, veikėjais (įžanga).
Užuomazga – veiksmo pradžia, netikėtumas dėl kurio suklūsta skaitytojas. Įvykis, kuris lemia veiksmo eigą.
Atomazga – veiksmo pabaiga, konflikto išsprendimas.
Tragiškasis herojus – tai herojus, kurio prigimtyje slypi tragiškoji kaltė, jis negali būti kitoks, negali elgtis ir gyventi kitaip. Tragedijos herojus patiria likimo smūgius, daro lemtingus sprendimus, kenčia ar net žūva. Tragiškoji kaltė – neretai tampa neišvengiamas jo žūties arba didelės kančios (katarsio ) priežastimi. Tragiškas herojus paprastai stipri, ryški asmenybė, kuri susiduria su likimu, visuotinai vyraujančia tvarka, savimi pačiu. Tragiški herojai – aistringos asmenybės(išgyvena stiprią meilę, neapykantą)
Konfliktas-dviejų priešiškų jėgų ,idėjų, charakterių atviras susidūrimas, kova.