Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Vilniaus televizijos bokštas

Autorius: Ramūnas

Vilniaus televizijos bokštas – aukščiausias Lietuvos pastatas. Visi jį matėme, tačiau ne visi jame buvome, ar, juolab, ne visi turėjome galimybę pažvelgti į jį iš paukščio skrydžio. Tai ne tik įspūdingas statinys, bet ir lietuvių tautos laisvės bei nepriklausomybės simbolis, primenantis mums Kruvinąjį Sausio Sekmadienį.
TELEVIZIJOS BOKŠTO STATYBA
Bokšto projekto autorius – V. Obydovas, inžinerinio korpuso autorius – K.Balėnas. Pirmas betono kubas į bokšto pamatus buvo supiltas 1974 m. gegužės 31 d, o Valstybinės komisijos priėmimo eksploatuoti aktas pasirašytas 1980 m. gruodžio 30 d. Lietuvos TSR Ministrų Taryba šį aktą patvirtino 1981 m. sausio 30 d.

Šiuo metu Vilniaus TV bokštas siunčia į eterį 7 televizijos ir 14 radiofonijos programų skirtinguose diapazonuose. Radijo relinė linija riša Lietuvos sostinę su retransliatoriais Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Viešintose, Visagine, Tauragėje, Druskininkuose ir kt.

TV bokštas su pamatu sveria 25000 – 30000 t, jo aukštis – 326,5 m, užstatymo aikštelė užima – 3355 m2 plotą.

Viršutinis statinys sveria 3500 t. Jo metalo karkasas, sveriantis 100 t, buvo surinktas ant žemės ir per pusantros valandos pakeltas į 160 m aukštį. Viršutinio statinio laikančioji dalis – gelžbetoninė taurė susideda iš 16 elementų.

Jie buvo išbetonuoti bokšto papėdėje specialiame stapelyje, ir pakelti į projektinį aukštį. Viršutinio statinio sienos apšiltintos ir padengtos vario lakštais.

Bokšto pagrindas – apskritimo formos 38 m diametro ir 1.5 m storio padas. Pamatas įgilintas – 8.25 m, jo svoris – 11500 t. Bokšto kamienas – 190 m aukščio tuščiaviduris gelžbetoninis vamzdis. Apačioje jo diametras siekia 15 m, o einant į viršų susiaurėja iki 8 m. Sienelių storis nuo 50 cm apačioje iki 30 cm 165 m aukštyje.

Iš betoninės dalies “išstumta” 136,47 m metalinė antenų dalis. Ji, elektriškai sujungta su galingu įžeminimo kontūru, drauge yra ir perkūnsargis. Intensyvios perkūnijos metu yra užregistruota šimtai žaibo pataikymų, bet jokių neigiamų pasekmių nepastebėta.

Metalinėje stiebo dalyje nuosekliai išdėstytos televizijos ir radijo siųstuvų antenos. Antenų ir signalinių žibintų aptarnavimui įrengtos išorinės aikštelės. Metalinio kamieno viduje išdėstytos aikštelės ir vertikalios kopėčios, antenų maitinimo ir paskirstymo fideriai bei kitos komunikacijos. Metalinė bokšto dalis drauge su antenomis sveria apie 260 t.

TV bokštas unikalus ne tik išore. Jo tūris beveik 53000 m3. Dviejuose apatinio ir viršutinio žiedinių statinių aukštuose yra televizijos ir radijo įrenginiai, o pagrindinės komunikacijų arterijos nutiestos per visą bokšto kamieno dalį. Trečiame apatinio statinio aukšte išdėstyti televizijos ir radijo siųstuvai. Antrajame apatinio statinio aukšte yra ventiliacijos ir aušinimo įrengimai. Bokšto rūsyje – transformatorinė pastotė, liftų įrengimai.

Nuo bokšto apačios iki kavinės – baro “Paukščių takas” yra 917 laiptų. Greitaeigiai liftai į šitą aukštį pakyla per 40 sekundžių. Liftas gali kelti 13 žmonių 4 m/s greičiu.

Bokšto kamiene yra 18 aukštų, kuriuose išdėstytos gamybinės ir pagalbinės patalpos.

Viršutiniame žiediniame statinyje įrengta 80 vietų kavinė – baras “Paukščių takas” ir apžvalgos aikštelė su besisukančiomis grindimis. Apžvalgos aikštelė apsisuka per 45 minutes. Esant geram orui Vilniaus ir jo apylinkių panoramą galima matyti 50 km spinduliu.

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->