Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Teksto redagavimas

Autorius: Giedrė

Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.
Mikalojus Daukša. Iš Postilės prakalbos. 1599.

Jau nuo gilios senovės mūsų protėviai suvokė kalbos svarbą ir reikšmę. Džiaugėsi ja, puoselėjo ir saugojo. Džiugu, kad jiem pavyko. Šiandieną mes galime didžiuotis viena seniausių ir turtingiausių kalbų pasaulyje. Deja, ne visuomet mūsų kalba yra tokia graži ir miela ausiai bei akiai. Ją bjaurojame patys, nemokėdami gramatikos, parinkdami ne tuos žodžius ar juos pavartodami ne ta reikšme, kartais nepasinaudojame galimybe kažką pasakyti trumpiau, aiškiau, tiksliau, gražiau įtaigiau. Tai natūralu. Parašyti dėmesio vertą tekstą ar išrėžti jaudinančią kalbą nėra lengva, tam reikia laiko ir kruopštumo, tekstą reikia daug kartų perskaityti, įsigilinti į jį, o netikslumus tinkamai paredaguoti. Tik tokiu būdu jis taps tobulesnis. Šiuolaikinėje lietuvių kalboje klaidų pasitaiko ypač daug, todėl mokėti tinkamai taisyti tekstą labai svarbu. Tam pasitarnauja įvairūs žodynai, gramatikos, „Kalbos praktikos patarimai“. Panašia literatūra remsiuosi ir aš plačiau aprašydama apie teksto redagavimą. Prieš pradėdama pranešima paaiškinsiu teksto ir redagavimo terminus.

Tekstas – yra prasmiškai ir gramatiškai tarpusavyje susijusių sakinių virtinė, pasakyta ar parašyta pagal vieną temą ir reiškianti išbaigtą mintį(Sirtautas,2001).Kiekvieną tipinį tekstą sudaro pradmė, branduolys ir baigmė. Kartais tos dalys tyčia sukeičiamos, ypač grožiniuose kūriniuose: pirma laivas nuskęsta, o po to išplaukia. Labai svarbu šias dalis tarpusavyje sujungti.

Redagavimas – tai teksto sutvarkymas kalbiniu ir dalykiniu atžvilgiu. Žodis redagavimas kildinamas iš lotynų kalbos žodžio redactus- sutvarkytas, o redaguoti reiškia tikrinti ir taisyti teksto išdėstymo tvarką, kalbą ir stilių, nekeičiant jo esmės.

Taigi, mano pranešimo tikslas išsiaiškinti kas tai yra leksika, morfologija, sintaksė, daugiau sužinoti apie stilių, kalbos logiką bei daromas klaidas, aptarti jų taisymo būdus, taip pat prevenciją. Šiai temai atskleisti ir išnagrinėti man prireiks keturių skyrių.
Leksika

Leksika – tai kalbos žodžių visuma, kitaip tariant, žodynas. O leksikologija – tai kalbos mokslo šaka, kuri tiria žodžius , jų parinkimą ir vartojimą. Didžioji lietuvių kalbos leksikos dalis yra norminė, vartotina. Tačiau pasitaiko ir nevartotinų žodžių, kuriuos svarbu žinoti norint tinkamai sutvarkyti tekstą.

Žodynas yra bene pažeidžiamiausia kalbos sritis, nes žodžiai greitai kinta. Vienus reikia pakeisti, nes sukurti tikslesni, geresni, kiti netenka savo prasmės, nes nebeliko daikto ar reiškinio, kuriuos jie įvardijo. Be visa to į savo kalbą priimame nemažai svetimų kalbų žodžių, nes neturime gražaus skambaus lietuviško žodžio naujiems daiktams ar reiškiniam pavadinti.

Kaip jau minėjau, leksiką sudaro dvi dalys – savieji žodžiai ir skoliniai. Savieji žodžiai pagrindinis žodyno fondas, turintis amžinųjų žodžių branduolį (motina, tėvas).Apie žodyno branduolį telkiasi ir kiti bendravimui reikalingi žodžiai.

Skolinių taip pat yra įvairių tipų ir rūšių. Vieni jų būtini (daktaras, telefonas), kiti laikytini kalbos šiukšlėmis (kaladė=trinka; plėmas=dėmė).

Barbarizmai

Tai nevartotini svetimi žodžiai, kuriems pakeisti turime savų. Daugiausi barbarizmų yra atėję iš lenkų, baltarusių, rusų kalbų (kolioti=keikti; bočius=tėvas senelis; kurtkė=striukė).Šiomis dienomis ypač daug nevartotinų svetimybių atkeliauja iš Vakarų (čipsai=traškučiai; puzlė=dėlionė).Kalbininkai išskiria net keletą priežasčių, kodėl vartojami barbarizmai:

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->