Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Tarptautiniai ekonominiai santykiai

Autorius: Rokas

Tarptautiniai ekonominiai santykiai (TES) – tai ūkinių santykių tarp pasaulio valstybių sistema.

TES pradžia – tam tikras istorinis laikotarpis ar momentas, kai žmonių ekonominė veikla peržengė atskirų valstybių sienas ir tapo tarptautine ekonomine veikla.

Pirmasis tarptautinės ekonominės veiklos subjektas buvo pirklys, o veiklos forma – užsienio prekyba.
Pasaulinis ūkis – tai tarpusavyje susijusių ir vienas nuo kito priklausomų nacionalinių ūkių visuma.

Pasaulinio ūkio pradžia – manufaktūrinio kapitalizmo laikotarpis, tačiau aiškią formą pasaulinis ūkis įgijo 19 a. pab. – 20 a. prad.

Pasaulinio ūkio egzistavimo pagrindas – tarptautinis darbo pasidalijimas, reiškiantis atskirų šalių specializaciją tam tikrų produkcijos rūšių gamyboje.

Šiuolaikiniai tarptautiniai ekonominiai santykiai apima tokias pagrindines sritis:

Tarptautinę prekybą;

Tarptautinę darbo jėgos migraciją;

Tarptautinius valiutinius santykius;

Tarptautinį kapitalo judėjimą.
Tarptautinė prekyba – tai prekių ir paslaugų mainų, vykstančių tarp atskirų šalių, visuma.

Privalumai:

Dvi prekiaujančios šalys gauna abipusę naudą.

Efektyvus išteklių paskirstymas.

Tarptautinė prekyba įgalina šalis specializuotis tam tikros (kartais siauros) rūšies prekių gamyboje, gaunant pelną dėl masto ekonomijos.
Pagrindinės protekcionizmą ginančių argumentų grupės:

Neekonominiai argumentai.

Ekonomiškai klaidingi argumentai. Pvz.: muitai atskirų gyventojų grupių naudai arba kaip atsakomoji priemonė; vietinės gamybos prekių pirkimo skatinimas įvedus muitus užsienio prekėms ir t.t.

Protekcionizmą ginantys argumentai, kurie laikomi pagrįstais specifinėmis raidos šalies raidos sąlygomis: laikina šalyje besikuriančios gamybos protekcionistinė apsauga; muitai sumažina nedarbą ir t.t.
Ekonomistai – nacionalistai: tarptautinė prekyba nepaiso tradicinių vertybių, gadina žmones, ugdydama materializmą: tarptautinė prekyba įvardijama kaip kultūrinio imperializmo formą, kurią privalu griežtai kontroliuoti (ištakos ankstesnių moderniųjų laikų merkantilistinėse teorijose).

Ekonomistai – liberalai: tarptautinę prekybą vertina teigiamai, nes ji padeda plisti naujoms idėjoms ir technologijoms, spartina socialinę pažangą (ištakos A. Smito ir D. Richardo veikaluose, vėliau neoklasikinėse teorijose).

Struktūriniai poslinkiai pasauliniame ūkyje:

Pereita nuo paprasto prekių išvežimo prie ilgalaikių verslo ryšių,

Gamybinių/ socialinių/ kultūrinių santykių įsigalėjimas.

Tam įtakos turi:

politinis klimatas,

pasaulio ūkinė konjunktūra,

šiuolaikinės mokslo ir pramonės technologijos.
Pasaulinio ūkio egzistavimas ir vystymasis:

Skatina šalių ekonominį augimą, padeda geriau patenkinti atskirų valstybių poreikius.

Didina kiekvienos iš šalių priklausomybę nuo pasaulinių kainų kitimo, paklausos ar pasiūlos svyravimų, taip pat aštrina konkurenciją pasaulinėje rinkoje.
Absoliutus pranašumas – tai sugebėjimas gaminti prekes, sunaudojant mažiau darbo sąnaudų produkcijos vienetui negu kitose šalyse.

Prekės alternatyviniais kaštai – tai tas kitų prekių kiekis, kurį tenka paaukoti, kad šios prekės būtų pagaminta vienu vienetu daugiau.
Palyginamojo pranašumo dėsnis* (Rikardo modelis) teigia, kad šalys specializuoja tokių prekių gamybą ir eksportą, kurias gali gaminti santykinai žemesniais kaštais negu kitos šalys.

*suformuluotas 1817 m. anglų ekonomisto Dovydo Rikardo.

Darbo sąnaudos ir gamybos kaštai JAV bei Didžiojoje Britanijoje

Rikardo modelio prielaidos:

Tarkime, abi šalys yra pasiruošusios prekiauti tarpusavyje, tačiau jos naudoja skirtingas valiutas;

Tarkime, Didžiosios Britanijos prekių kainų neveikia valiutos kurso svyravimai.
Kaštai ir kainos JAV ir Didžiojoje Britanijoje
Esant valiutų kursams 1,5 – 2,5 USD/GBP:

Didžioji Britanija specializuosis gaminti batus (12GBP JAV specializuosis gaminti kostiumus (108GBP

Nepaisant šalies vidaus gamybos kaštų ar absoliutaus pranašumo, visuomet egzistuoja toks valiutos kursas, kuris leidžia šaliai gaminti bent vieną prekę žymiai pigiau, palyginti su kitomis šalimis, kai visos prekės įkainuojamos bendra valiuta.
Palyginamojo pranašumo principo taikymas, esant daugiau nei dviem prekėms

Palyginamojo pranašumo principo taikymas dėl skirtingo santykio tarp gamybos veiksnių

Tarkime, Didžioji Britanija turi absoliučiai daugiau kapitalo ir darbo jėgos, bei santykinai daugiau kapitalo, tenkančio vienam darbininkui, negu Honkongas.
Remiantis palyginamojo pranašumo dėsniu:

Didžiojoje Britanijoje santykinai pigiau naudoti kapitalą nei darbo jėgą, o darbui imlios prekės kainuos santykinai brangiau nei kapitalui imlios prekės.

Didžioji Britanija, kur santykinai didesnė kapitalo pasiūla, eksportuos kapitalui imlias prekes, o Honkongas, kur yra pakankamai darbo jėgos, eksportuos darbui imlias prekes.
Palyginamojo pranašumo dėsnio paaiškinimai

Tarptautiniai skirtumai, atsirandantys gamybos technologijose dėl fizinio našumo ir darbo sąnaudų poreikio skirtumo;
Jeigu šalys turi galimybę naudoti panašią ar tą pačią technologiją ir nesiskiria fiziniu našumu, palyginamasis pranašumas atsiranda dėl skirtingų santykinių kainų šalių viduje, kadangi santykiniai gamybos veiksnių kaštai įvairiose šalyse skiriasi.
Hekšerio-Olino (angl. Hechscher – Ohlin) modelis* teigia, kad šalis turi palyginamąjį pranašumą tos prekės gamyboje, kurioje intensyviai vartojami šalies santykinai gausūs ištekliai.

*Suformuluotas švedų ekonomistų Eli Hechscher ir Bertil Ohlin (B. Ohlin 1977 m. gavo Nobelio premiją ekonomikos srityje).
Hekšerio-Olino modelio prielaidos

Visiems gamintojams įmanoma ta pati technologija.

Nepaisoma vartotojų polinkių skirtumų.

Rinkos yra konkurencinės.

Eksportui skirtos prekės vieneto alternatyviniai kaštai didėja dėl šalyje vis augančios specializacijos, t.y. egzistuoja specializacijos laipsnio riba.

Vartojami tik du gamybos veiksniai – darbas ir kapitalas.
Leontjevo paradoksas

Rusų mokslininkas Vasilijus Leontjevas padarė išvadą, kad JAV yra santykinai kapitalui turtinga šalis. Tuomet pagal Hekšerio-Olino modelį JAV turėtų eksportuoti kapitalui imlias prekes ir importuoti darbui imlias prekes.

V.Leontjevas nustatė, kad tam tikras JAV istorijos laikotarpiais buvo priešingai, t.y. JAV eksportuodavo darbui imlias prekes ir importuodavo kapitalui imlias prekes.

Hekšerio-Olino modelį papildančios hipotezės

Paklausos skirtumai;

Masinės gamybos sąlygojama ekonomija ir išoriniai efektai;

Produkto ciklas
Šakinės prekybos indeksas IIT (angl. intra-industry trade) parodo atskiros pramonės šakos prekybos bendroje prekyboje dalį.

Indekso reikšmės kinta nuo 0 iki 1. Jeigu šakos viduje prekyba vyksta tik į vieną pusę (šalis tik eksportuoja arba tik importuoja šakos produktus), tai IIT=0.

Kai IIT=1, vyksta dvipusė prekyba: kiek šalis eksportuoja, tiek ir importuoja.

Indeksui didėjant nuo 0 iki 1, palyginamojo pranašumo vaidmuo silpnėja.

Produkto ciklas

Tarptautinės prekybos politikos reguliavimas

Vienpusis – tai valstybinio prekybos apribojimo veiksmai, naudojami šalies be atskirų susitarimų ar konsultacijų su jos prekybiniais partneriais.

Dvipusis – tai prekybos politika, vykdoma derinant abiejų valstybių-prekybos partnerių interesus ir veiksmus.

Daugiapusis – tai prekybos politika, aptariama ir reguliuojama daugiašaliais susitarimais.

Tarptautinės prekybos ribojimo tikslai

Vietos gamintojų apsauga nuo pernelyg didelės užsienio konkurencijos

Nedarbo sumažinimas

Jaunos arba naujos pramonės šakos gynimas

Atsakas į kitų šalių taikomus tarptautinės prekybos apribojimus

Nacionalinė gynyba

Tarptautinės prekybos politikos formos
Laisvoji prekyba

Protekcionizmas

Dempingas

Embargas
Laisvoji prekyba (angl. free trade) – tai valstybės ekonominė politika, kai be jokių muitų mokesčių ir suvaržymų visos šalys naudojasi tarptautinio teritorinio gamybos specializavimo privalumais.

Laisvoji prekyba:

skatina konkurenciją ir apriboja monopolijų viešpatavimą

suteikia pasirinkimo galimybę vartotojams

sąlygoja efektyvesnę gamybą, pasireiškiant gamybos masto ekonomijos efektui

padeda efektyviau paskirstyti išteklius ir užtikrinti aukštesnį materialinės gerovės lygį tiek atskirose šalyse, tiek viso pasaulio mastu

Laisvosios prekybos nauda
Protekcionizmas (angl. protectionism) – tai valstybės ekonominė politika, siekiant apsaugoti nacionalinę ekonomiką nuo kitų šalių konkurencijos.

Protekcionizmo formos:

Rūšinis

Šakinis

Kolektyvinis

Paslėptasis

Apsauginis

Agresyvusis
Dėl protekcionizmo padidėja vartotojų išlaidos, nes:

padidėja importuojamo produkto kaina

aukštesnė importuojamo produkto kaina priverčia kai kuriuos vartotojus pirkti brangesnes vietinės gamybos prekes

susilpnėjus konkurencijai šalies vidaus rinkoje dėl aukštų importuojamų produktų kainų, vietinės gamybos prekių kainos padidėja
Dempingas (angl. dumping) – prekių pardavimas užsienio rinkose žemesnėmis negu vidaus ar pasaulinės rinkos kainomis, kartais net žemesnėmis už gamybos kaštus.

Dempingas taikomas, siekiant:

įsigalėti užsienio rinkose, užvaldyti jas

išplėsti gamybą, kad gauti didesnę ekonomiją dėl gamybos masto

realizuoti produkcijos perteklių

Dempingo formos:
Atsitiktinis dempingas

Numatytas dempingas

Pastovus dempingas

Atvirkštinis dempingas

Abipusis dempingas
Būtinos dempingo įgyvendinimo sąlygos:

Paklausos elastingumo prekei skirtumas skirtingose šalyse (paklausa šalies viduje turi būti mažiau elastinga kainai nei paklausa užsienyje)

Netikros konkurencijos situacija, kuri leistų gamintojui nustatyti ir diktuoti kainas

Daug rinkos segmentų
Prekių dempinginių kainų ribų nustatymo taisyklė:

jeigu šalis taiko žemas dempingo kainas, tai tos prekės kainos šalies viduje ir užsienio šalyse skirtumas turi būti mažesnis, negu prekių transportavimo kaštai plius tai prekei nustatyto muito dydis:

P-Pd
P – prekės kaina šalyje, taikančioje dempingą

Pd – dempinginis tos prekės kainos lygis

TC – prekės transportavimo kaštai

IT – prekei nustatytas importo muitas
Antidempingo muitas – laikina rinkliava, lygi skirtumui prekių pardavimo kainų vidaus ir užsienio rinkose, įvedama importuojančios šalies, siekiant neutralizuoti negatyvius neteisingos kainų konkurencijos, pagrįstos dempingu, rezultatus.

Antidempingo muitas nustatomas:

Kaip skirtumas kainos, kuria prekė realiai parduodama eksportuojančios šalies rinkoje ir importuojančios šalies rinkoje.

Kaip skirtumas kainos, kuria prekė turėjo būti parduodama eksportuojančios šalies rinkoje, ir kainos, kuria ji realiai parduodama importuojančios šalies rinkoje.

Nutarimai vykdyti dempingo tyrimus 2000 m.
Embargas (angl. embargo) – draudimas išvežti iš kurios nors šalies arba įvežti į kurią nors šalį prekes, auksą, vertybinius popierius ir t.t.

Embargas taikomas dėl šių pagrindinių priežasčių:

politinių

sveikatos apsaugos

moralinių
Muitai – tai netiesioginiai valstybės mokesčiai, kuriais apmokestinamos eksportuojamos ir importuojamos prekės
Muito subjektai – juridiniai ir fiziniai asmenys
Muito objektai – per valstybės sieną įvežamos ir išvežamos prekės

Muitų funkcijos

Saugoti nacionalines ūkio šakas ar atskiras prekes nuo užsieninių prekių konkurencijos

Skatinti nacionalinę gamybą ir eksportą

Priemonė užsienio prekybos nuolaidoms gauti

Priemonė valstybei sekti įvežamas į šalį prekes

Muitų klasifikavimas (1)

Pagal muitų ėmimo pobūdį:

Vertybiniai muitai – skaičiuojami kaip fiksuotas procentas nuo įvežamos prekės kainos:

čia: PV – prekės kaina vidaus rinkoje; PI – importuojamos prekės kaina.

Specifiniai muitai – mokami kaip tam tikra suma už prekės vienetą ir apskaičiuojami nuo prekių ir kitų vertybių mato vieneto tvirtu tarifu:
Mišrieji muitai apskaičiuojami vieną muito dalį nurodant procentais nuo prekės vertės, o kitą dalį – kaip pinigų sumą, tenkančią prekės natūriniam matavimo vienetui.

Muitų klasifikavimas (2)

Pagal judėjimo pobūdį:
Importo muitai – nustatomi importuojamoms prekėms, cirkuliuojančioms vidaus rinkoje

Eksporto muitai – nustatomi prekėms, eksportuojamoms iš šalies

Tranzito muitai – nustatomi gabenamoms per šalies teritoriją prekėms siekiant fiskalinių tikslų arba – išskirtinėmis aplinkybėmis – siekiant apriboti nepageidaujamą prekių srautą

Muitų klasifikavimas (3)

Pagal apmuitinimo laiką:
Nuolatiniai muitai – skirti neribotam laikui
Sezoniniai muitai – skirti laikinam tarptautinės prekybos reguliavimui, ypač sezoninėms prekėms (pavyzdžiui, žemės ūkio produkcijai).

Muitų klasifikavimas (4)

Pagal ekonominius valstybės tikslus ir interesus:

Fiskaliniai (finansiniai) muitai

Antidempinginiai muitai

Kompensaciniai muitai

Diskriminaciniai (specialieji) muitai

Protekciniai (apsaugos) muitai

Išlyginamieji muitai

Retorsiniai muitai

Muitų klasifikavimas (5)

Pagal kilmę:

Autonominiai muitai – įvedami valstybės.

Konvenciniai (sutartiniai) muitai – įvedami dvišaliu ar daugiašaliu susitarimu.

Preferenciniai (pirmenybiniai) muitai – taikomi, norint sudaryti lengvatines sąlygas kai kurių šalių prekėms įvežti.

Rašykite komentarą

-->