Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Tarptautinė prekyba, pranašumai ir prieštaravimai

Autorius: Erikas

Prekyba – pati seniausia ir svarbiausia ekonominių santykių tarp valstybių forma. Prekyba, kaip ir karai, buvo pagrindiniai tarptautinių santykių plėtros veiksniai. Šiuolaikinis tarpusavy priklausomų pasaulio valstybių rinkos ūkis tarptautinę prekybą daro dar svarbesnę, o devintojo dešimtmečio įvykiai labai atsiliepė tarptautinės politinės ekonomijos ypatybėmis.
Iš prekybos gaunami mokesčiai ištisus šimtmečius buvo svarbiausias politinio elito ir aukščiausios valdžios turto šaltinis. Prekybos kryžkelėse susikūrė daug imperijų, kovojusių dėl Azijos, Afrikos ir Vidurinių Rytų prekybos maršrutų kontroliavimo. Brookso Adamso knygoje „Civilizacijos nuosmukio dėsnis“ (1985) prekybos kelių pokyčiai ir jų kontrolė laikomi žmonijos istorijos raktais.

Pastarųjų XX amžiaus dešimtmečių ekonominė plėtra, iš muitų gaunamas pajamas įgalinusi vis labiau keisti vidaus įplaukomis, iš kurių finansuojam vyriausybės veikla, sumažino prekybos pajamų reikšmę. Tačiau prekybos apmokestinimas ir toliau lieka mažiau išsivysčiusių šalių politinio elito bei oficialiosios biurokratijos pagrindinių pajamų šaltiniu. Tokių valstybių muitų tarifai paprastai labai aukšti, nes pernelyg gausi daugelio visuomenių biurokratija remiasi faktinės padėties neatitinkančia vidaus mokesčių baze. Kita vertus, mokesčių našta daug lengviau perkelti ant svetimšalių pečių. Dėl to kyla importuojamų prekių kainos lėtėja ekonomikos pažanga.
Prekybos privalumai
Prekyba buvo plėtojama visais laikais, nes visuomenės reikalingos ir savo šalyje negaminamos prekės. Šios plėtros išdavos tokios:
1. Plinta technologijos, padedančios kelti visų žmonių gerovę;
2. Didėja paklausa arba veikia ekonominis keinsizmo efektas; multiplikatoriaus pagalba skatinamas ekonominis augimas ir bendras ūkio rentabilumas;
3. Pelnosi privačios firmos, nes prekyba plečia rinkos apimtį, palaiko masto ekonomiją, didina iš investicijų gaunamą pelną, taip pat kelia bendrą ekonominės veiklos aktyvumo lygį;
4. Vartotojas įgyja didesnę galimybę rinktis.
5. Mažėja gamybos sąnaudos, kaip antai išlaidos žaliavoms, gaminių komponentams įsigyti, o tai savo ruožtu mažina bendrą produkcijos kainą.
Dar daugiau – XX amžiaus pabaigoje eksporto ir skatinant ekonomikos augimą. Nors daugelis šių prekybos privalumų yra būdingi rinkos tipo ūkiams, jų gali rastis ir kitokios formos ūkyje.
Tarptautinės prekybos nauda: konkurencijos padidėjimas
A diagramoje Nesant tarptautinės prekybos, firmai priklauso visa šalies vidaus rinka. Jei nebūtų vyriausybės reguliuojama, tai ji nustatytų savo produkcijai monopolinę kaina. B diagramoje pavaizduota situacija, kai prasideda tarptautinė prekyba. Monopolinės firmos paklausa padidėja.
Taigi dabar firma gali tiekti savo produkcija ne tik vidaus bet ir pasaulinei rinkai. Tačiau nebetenka garantuotos vidaus rinkos, nes joje atsiranda pajėgūs užsienio konkurentai. Vadinasi, užsienio prekyba pertvarko natūralią monopoliją veikiančią vidaus rinkoje į natūralią oligopolija, veikiančią pasaulinėje rinkoje. Dėl to monopolinė firma nebegali kontroliuoti vidaus rinkos. Jos galimybės valdyti vidaus rinką sumažėja. žemesnė, labiau konkurencinė kaina pagerina išteklių paskirstymą dėl to padidėja efektyvumas. Ankstesnė firmos monopolinė padėtis sudarė sąlygas jei veikti techninio neefektyvumo būdu taške, esančiame aukščiau VKK, o padidėjus konkurencija gali priversti ją sumažinti kaštus. Taigi užsienio prekyba lemia ir techninio efektyvumo didėjimą.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->