Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Švietimo sistema

Autorius: Vilijus

ĮVADAS

Ugdymo sistemos sąvoka apima visas žmogaus auginimo, mokymo, švietimo, lavinimo, auklėjimo institucijas, organizacijas, formalius ir neformalius kolektyvus, grupes, susiformavusias veikiant socialinėms, istorinėms, kultūrinėms aplinkybėms, valstybės ekonominei ir politinei santvarkai. Ugdymas priklauso nuo visuomenės klasinės sudėties ir kultūros lygio (Žmogaus asmenybės formąvimasi lemia visa jį supanti aplinka, kurioje žmogus gyvena, veikia, bendrauja).


Ugdymas – visuomeninė, istorinė kategorija ir viena iš svarbiausių visuomenės veiklos sričių, garantuojanti kartų perimamumą visose gyvenimo srityse. Ugdymas – tikslinga ir kryptinga pedagogo ir jo ugdomųjų asmenų bendra veikla, skirta pastarųjų asmenybei formuoti ir tobulinti.

Švietimo sistema – valstybės organizuota žmonių švietimo bei lavinimo institucijų visuma, kurios tikslas – rengti žmogų gyvenimui , priderinti jį prie socialinių visuomeninio gyvenimo sąlygų atsižvelgiant į šalyje galiojančius švietimo, lavinimo standartus. Švietimo sistema įvairiose šalyse yra nevienoda.

Kylanyt visuomenės kulturai drauge plečiasi ir švietimo sistema, aprėpdama ilgesnį žmogaus ontogenezės laikotarpį, pradedant ikimokykliniu ir baigint brandos, ar netgi pensijiniu amžiumi.

Įvairių mokslo šakų mokslininkai bei visuomemės atstovai, pabrėždami organizuoto švietimo bei lavinimo reikšmę, nesutaria dėl švietimo sistemos paskirties ir jos vietos valstybės, visuomenės gyvenime. Vieni tvirtina, kad valstybė visuomenė negali progresuoti be elito. (Elitas – pažangos varomoji jėga). Siūloma švietimą, lavinimą grįsti griežta mokinių intelektualinių gebėjimų atranka, nes švietimas, mokykla negali būti vieninga ir vienoda visiems. Liaudžiai skirta elementeri mokykla, elitui – aukštasis išsimokslinimas, išsamus mokslo ir meno pažinimas. Tik mokykla, kurioje mokosi rinktiniai, intelektualiai gabūs žmonės, gali garantuotidabartinės visuomenės pažangą.Tokia mokykla perima bažnyčios, filosofijos, kapitalo, šeimos, biznio bei kitų veiksnių funkcijas. Vadinasi ji ima socializuoti ir jaunimą, visą visuomenę. Jų nuomone dabartinė mokykla yra “praeities atgyvena”, reikia naujos mokyklos.

Dabartiniai pedagogai, priešingai, teigia, kad ateityje mokykla susilies su gyvenimu, nes organizuotas mokymas mokykloje netraukia mokinių, jaunimo. Siūloma trumpinti mokymo laiką, mokymą jumgti su praktine veikla. Manoma, kad ateities mokykloje mokiniai mokysis, dirbdami įstaigose, įmonėse. Mokys mokinius ne tik pedegogai, bet ir kitų sričių specialistai. Tad mokykla ir praktinė veikla susilies. Jaunimas bus rengiamas gyvenimui, socializuojamas pačiame gyvenime.

Šios ir kitos šiuolaikinės pedegoginės kryptys labai įvairiai ir nevienodai aiškina švietimo socialinės sistemos sąvoką. Dauguma pedagogų realiai vertina švietimo pedagoginę ir socialinę reikšmę, taip pat švietimo sistemos turinį, struktūrą. Teigiama, kad jaunimui socializuoti dabartnėmis sąlygomis keliami du svarbiausi uždaviniai – atsakomybės sau ugdymas, t.y., asmenybės lavinimas, švietimas, ir atsakomybės kitiems ugdymas, t.y., asmenybės visuomeninis dorovinis auklėjimas. Šiuos uždavinius spręsti mokyla viena pati nepajėgia. Be mokyklos į ugdymo procesą reikia įtraukti daugelį kitų ugdymo institucijų, savanoriškų tarnybų, kultūros įstaigų, taip pat tėvus ir visuomenę.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6

Rašykite komentarą

-->